- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-241-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49804-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- K. J.
- Nukentėjusysis
- S. B.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),Valdo Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. ir jam paskirta 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., K. J. paskiriant 3 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 66 str., į K. J. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 16 d. 02.00 val. iki 2019 m. balandžio 24 d. (įskaitytinai).
Iš K. J. nukentėjusiajai S. B. priteistas 101 Eur turtinės ir 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Iš K. J. (duomenys neskelbtini) priteistas 9233,61 Eur turtinės žalos atlyginimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. spalio 15 d., apie 21.35 val., daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje ir bendro naudojimo koridoriuje, esančiame namo (duomenys neskelbtini) aukšte, sudavė S. B. ne mažiau kaip 16 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, smakro srityje, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, kairėje blauzdoje, juosmens kairėje pusėje, abiejų akių junginių kraujosruvas, bei trauminės galvos smegenų ligos ūmų periodą sunkia forma, tai yra kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje-smilkininėje-momeninėje-pakaušinėje srityse, pakraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir tarppusrutuliniame plyšyje, galvos smegenų patinimą ir suspaudimą, skruostikaulių lūžius abipus, nosikaulių lūžį, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko S. B. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu K. J. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį – sumažinti S. B. priteistos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur bei sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nors turėjo gynėją, tačiau nei teismas, nei gynėjas, nei prokuroras jam nepaaiškino, kad prisipažinus ir sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu bus mažinama tik bausmė, o priteisiamos neturtinės žalos dydis – ne.
2.1. Mano, kad jam paskirta 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Jam turėjo būti skiriama švelnesnė bausmė, t.y. mažesnė nei pusė numatytos maksimalios bausmės, ir tik mažinama 1/3 dalimi, kadangi jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir padėjo atskleisti nusikaltimo padarymo aplinkybes, nėra teistas už jokius kitus sunkius nusikaltimus, nėra pripažintas recidyvistu, atsiprašė nukentėjusiosios, pažadėjo daugiau nebenusikalsti, atlyginti civiliniams ieškovams patirtą žalą, nėra nustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jam paskirta bausmė nėra proporcinga jo padarytam nusikaltimui. Teigia, kad nesant galimybės skirti minimalią bausmę, turėjo būti skiriama bent jau arti minimaliai. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes ir jo padėtį lengvinančias aplinkybes, nukrypta nuo bausmės skyrimo, apskaičiavimo taisyklių ir teismų praktikos.
2.2. Taip pat, K. J. nesutinka su S. B. priteistos neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą, neatsižvelgė į protingumo ir teisingumo kriterijus, nors jis savo kaltę ir žalos padarymą pripažino. Pažymi, kad buvo pasižadėjęs kompensuoti apie 5 000 Eur, tačiau apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į jokias byloje esančias aplinkybes. Mano, kad nukentėjusioji turėjo įrodyti padarytos žalos dydį, o pirmosios instancijos teismas nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį ir proporcingumą, neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos dydžio priežastinį ryšį. Apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad jis sutinka su neturtinės žalos dydžiu ir kad jis priteistas atsižvelgiant į teismų praktiką. Pabrėžia, kad jis su neturtinės žalos dydžiu nesutiko, o teismų praktikoje už tokius nusikaltimus yra priteisiamos keturis kartus mažesnės neturtinės žalos dydžio kompensacijos. Nurodo, kad jo turtinė padėtis yra prasta, todėl tokios didelės sumos priteisimas sukels jam ir jo šeimai žalą. Toks teismo nuosprendis jam yra neįmanomas įvykdyti. Tokios neturtinės žalos dydžio priteisimas sukelia nukentėjusiosios nepagrįstą praturtėjimą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į K. J. apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas K. J. skundžia nuosprendį dėl jam paskirtos bausmės ir priteisto neturtinės žalos dydžio, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.
Dėl neturtinės žalos;
6. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad S. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš K. J. jai priteisti 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad po nusikalstamų K. J. veiksmų buvo be sąmonės, greitoji pagalba ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur ji buvo operuota. Ji tris dienas buvo komos būsenoje. Po įvykio jai patino galva, akys, nosis, buvo kruvina, iš nosies bėgo kraujas, sunku buvo kvėpuoti. Jai du kartus buvo operuota galva. Po ligoninės jai buvo reikalinga reabilitacija, todėl vyko į sanatoriją. Iki sužalojimų ji buvo sveika ir darbinga, o šiuo metu jai nustatytas neįgalumas, jos darbingumas – 25 proc. Sužalojimų pasekmes dėl atminties, galvos, kojų skausmų jaučia iki šiol. Dėl sumušimų patyrė didelį fizinį skausmą, vieną mėnesį po įvykio visiškai negalėjo vaikščioti, šiuo metu eiti sunku, viena negali lipti laiptais. Dėl patirtų sužalojimų pablogėjo regėjimas, sunku skaityti. Naktį sunku užmigti, skauda galvą. Paaiškino, kad jos patirta neturtinė žala šiuo atveju pasireiškė patirtu dideliu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Skundžiamu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu S. B. pareikštas civilinis ieškinys buvo tenkintas visiškai ir iš apelianto jai priteistas 20 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. K. J. su tokiu priteistu neturtinės žalos dydžiu nesutinka ir prašo jį sumažinti iki 5 000 Eur.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ji atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
8. Pažymėtina, kad teismo funkcija yra kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Teismų praktikos dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžio visiškai suvienodinti iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus (2015 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193-507/2015).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. J. savo tyčiniais veiksniais sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. B. sveikatą. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jai buvo nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, smakro srityje, abiejuose žastuose, dešinėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, kairėje blauzdoje, juosmens kairėje pusėje, abiejų akių junginių kraujosruvos, trauminės galvos smegenų ligos ūmus periodas, sunki forma, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje kaktinėje – smilkininėje – momeninėje – pakaušinėje srityse, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje smegenėlių padangtės srityje ir tarppusrutuliniame plyšyje, lydimi galvos smegenų patinimo ir suspaudimo, skruostikaulių lūžiai abipus, nosikaulių lūžis, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis. Sužalojimai susiformavo mažiausiai 16 trauminių poveikių pasėkoje (2 t., 145–146 b.l.). Pažymėtina, kad dėl patirto sužalojimo S. B. neteko 75 proc, darbingumo, buvo ilgai gydyta (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini) ligoninėje ir (duomenys neskelbtini). Iki įvykusio įvykio nukentėjusioji buvo visiškai sveika ir darbinga.
11. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad dėl K. J. S. B. padarytų smurtinių veiksmų, kurie kaip minėta, pasireiškė ne mažiau kaip 16 smūgiu sudavimu rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, bei dėl to atsiradusių pasekmių – netekto didelės dalies (75 proc.) darbingumo, ji patyrė didelį fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, emocinį stresą, dvasinį sukrėtimą, todėl jai pirmosios instancijos teismo priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas laikytinas tinkama kompensacija jos patirtiems išgyvenimams, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Taigi, šioje dalyje, keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Šios teismo išvados nekeičia tokie apelianto skundo argumentai, kad jis pripažino savo kaltę ir tai, kad nukentėjusiajai buvo padaryta žala, bei pažadėjo atlyginti 5 000 Eur, jo turtinė padėtis yra sunki ir tokio dydžio žalos priteisimas jam ir jo šeimai sukels žalą. Pažymėtina, kad neigiamų pasekmių apeliantui atsiradimas pats savaime nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį. Kiekvienas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, privalo įvertinti ir prisiimti savo priešingo teisei veikimo pasekmes.
12. K. J. apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad nei teismas, nei prokuroras, nei gynėjas jam nepaaiškino, jog jam prisipažinus ir sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu nebus mažinamas priteisiamos neturtinės žalos dydis. Šie apelianto teiginiai atmetami. Iš (duomenys neskelbtini) teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad K. J. buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės ir pareigos, kurias jis nurodė supratęs. Šiuo atveju jis pats prašė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nekėlė jokių klausimų dėl tokios įrodymų tyrimo tvarkos ir dėl to galimų jam taikyti padėtį lengvinančių nuostatų.
Dėl K. J. paskirtos bausmės;
13. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, K. J. už šios nusikalstamos veikos padarymą skyrė 5 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. sumažino 1/3 dalimi, ir jam paskyrė laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas už BK 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą K. J. teisingai parinko ir paskyrė bausmę, nustatė jos dydį bei sumažino ją 1/3 dalimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.
15. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas K. J. bausmės rūšį ir dydį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas baigtas tyčinis sunkus nusikaltimas S. B. sveikatai. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką K. J. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino K. J. asmenybę, t. y. tai, kad jis teistas (3 t., 95–98 b.l.), baustas administracine tvarka (3 t., 90–94 b.l.), dirba (3 t., 85 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (3 t., 88 b.l.), atsiprašė nukentėjusiosios, buvo gydytas dėl priklausomybės ligų (psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) psichiatrinėje ligoninėje, jam nustatyti psichikos sutrikimai (3 t., 77 b.l.), tačiau (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra tikslinga jam skirti atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (3 t., 11 b.l.). Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi, pakeitė K. J. paskirtą suėmimą į intensyvią priežiūrą 6 mėnesių laikotarpiui bei nustatė šias sąlygas – šiuo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tęsti darbą arba pradėti dirbti, nebendrauti su S. Š., įpareigojant dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės: iki 2019 m. spalio 25 d. (imtinai) visomis dienomis ir nuo 2019 m. balandžio 25 d. nedarbo ir švenčių dienomis būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), visą parą ir neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, dalyvavimu teismo posėdžiuose ir darbu (4 t., 68–74 b.l.), tačiau apeliantas nustatytų sąlygų nesilaikė: 2019 m. liepos 20 d. K. J. buvo nustatytas 2,53 prom. girtumas (4 t., 152–153 b.l.). Be to, jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo dviejų asmenų sumušimo (4 t., 154 b.l.). Įvertinus visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 str. numatytus bausmės tikslus įmanoma pasiekti K. J. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra nežymiai didesnis nei sankcijos vidurkis.
16. Pažeidimų sumažinant K. J. paskirtą bausmę 1/3 dalimi nėra padaryta. Paskirta bausmė nelaikytina per griežta ir dėl to neteisinga. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl ko apeliantui turėtų būti švelninama paskirtoji bausmė, byloje nenustatyta.
17. K. J. BK 135 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nepanaikintą teistumą, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis yra nepavojingas ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Be to jis yra nuteistas už sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d.), todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 str., taikyti K. J. nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.