- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- N-575-356-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01442-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties A. Š. ir J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos R. Š. atžvilgiu dėl 2010 m. rugpjūčio 14 d. įvykio, nes pastarajam pažeidimo padarymo metu nebuvo sukakę 16 metų. Nutarime nurodyta, jog įvykio metu R. Š. važiavo dviračiu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 64, 158 punktus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą, kurio metu automobilis, vairuojamas I. V., nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, o I. V. veiksmuose jokių prieštaravimų KET reikalavimams, kurie būtų priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu, nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. Š. įstatyminių atstovų A. Š. ir J. Š. skundą, 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog tiek pagal rašytinius įrodymus, tiek teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo bei jo atstovas neginčijo fakto, jog dviračio vairuotojas R. Š. buvo kaltas dėl eismo įvykio, todėl atsižvelgęs į tai, bei vadovaujantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiojo paaiškinimais bei liudytojų parodymais, daro išvadą, kad Institucija įvertino visas byloje esančias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas pabrėžė, kad pagal KET 66 punktą dviračio vairuotojas, jeigu yra eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms, todėl šiuo atveju dviračio vairuotojas galėjo nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms, tačiau to nepadarė. Teismas nurodė, jog A. Š. kėlė prašymą skirti ekspertizę, kuri atsakytų į klausimus, ar yra priežastinis ryšys tarp susidūrusio automobilio su dviratininku ir automobiliui padarytos žalos susidūrimo metu, ar yra priežastinis ryšys tarp automobilio greičio bei tarp vairuotojo veiksmų ir padarytos žalos automobiliui, koks buvo automobilio važiavimo greitis iki susidūrimo su dviratininku, bei koks greitis buvo 50 m atkarpoje nuo susidūrimo iki vietos, kur automobilis apvirto. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad įvertinęs surinktus įrodymus bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad šioje byloje ekspertizės paskyrimas būtų neracionalus ir netikslingas.