Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2006-04-11 · Administracinė byla Nr. A-663-900-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Data
2006-04-11
Bylos Nr.
A-663-900-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Pareiškėjas
P. D., A. N., K. K., V. T., T. D., I. D., L. D.
Trečiasis asmuo
T. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Kategorijos
  • 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15 - 900 / 2006Procesinio sprendimo kategorija 11.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

dalyvaujant pareiškėjams P. D. , A. N. , K. K. ir jų atstovui adv. Vidmantui Martišiui,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams adv. Laimonui Šileriui ir Vasilijui Gerasimovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. T. , A. N. , P. D., K. K. , T. D. , I. D. ir L. D. skundą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir T. K. dėl terminų atstatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai V. T. , A. N. , P. D. , K. K. , T. D. , I. D. ir L. D. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti terminus paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus į J. D. (E. D.) nuosavybės teisėmis valdytą 10,14 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad T. K. yra N. D. duktė iš pirmos santuokos. Jos motinai mirus, N. D. 1939 m. vedė pareiškėjų motiną E. D. Santuokoje gimė 5 vaikai: P. D. , F. D. , V. T. , A. N. ir K. K. F. D. mirė 2003 m., jam priklausantį turtą paveldėjo žmona T. D. ir dukros I. D. bei L. D. . Kadangi J. D. mirė 1989-04-29, pareiškėjų motina E. D. 1991-08-28 bendru sutarimu padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjų senelio - jos vyro tėvo J. D. žemę. Apie tai T. K. ne kartą buvo informuota, tačiau žemės nuosavybe (duomenys neskelbtini) ji nesirūpino. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) 2001 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą Nr. 79-9653, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės 1997 m. mirusiai E. D. į 10,14 ha žemės, gražinant natūra bendrą 10,14 ha žemės sklypą. Apie šį sprendimą pareiškėjai informavo ir T. K., kadangi jie mirusios E. D. turtą paveldėjo pagal testamentą, kuriame T. K. nebuvo įrašyta. Paveldėję žemę, pareiškėjai pasiūlė T. K. 1,5 ha žemės natūra (duomenys neskelbtini). Žemė buvo ir yra viename masyve, nepadalinta, neparduota, tačiau T. K. pareiškė, kad žemė (duomenys neskelbtini) jai nereikalinga, kad ji toli nuo jos gyvenamosios vietos. T. K. prašė paveldėtojų išmokėti jai kompensaciją po 200 Lt. Pareiškėjai 2004 m. kovą sumokėjo T. K. 800 litų. Manė, kad jos teisės nebuvo pažeistos, nes ji siekė gauti dvigubą naudą. VAVA 2001-09-10 sprendimą T. K. apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis 2005-02-07 sprendimu skundo netenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-06-08 sprendime konstatavo, kad T. K. priskiriama pretendentų į J. D. , E. D. nuosavybės teisėmis valdytos 10,14 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimą ratui, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-02-07 sprendimą panaikino ir priėmė naują, kuriuo panaikino VAVA 2001-09-10 sprendimą Nr. 79-9653. 2005-08-23 vienas iš pareiškėjų P. D. gavo Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2005-08-22 pranešimą Nr. 356 dėl 10,14 ha žemės permatavimo. Taip pat Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje yra paruoštos ir 2005-08-31 užregistruotos pažymos, patvirtinančios, kad minėtas 10,14 ha žemės sklypas lygiomis dalimis po 5,07 ha bus pamatuotas (paženklintas) vietoje ir atlikti kiti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo veiksmai 2 pareiškėjoms, t. y. pareiškėjų motinai E. D. ir T. K. Teigė, kad šioje byloje atsispindi interesų konfliktas, susidaręs po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo: iš vienos pusės - T. K., siekiančios atstatyti nuosavybės teises į didesnį žemės plotą, negu priklausė pagal įstatymą, iš kitos pusės - pareiškėjų, kurie pagal teisės aktus jau turi ir naudoja konkretų žemės plotą. Panaikinus VAVA 2001-09-10 sprendimą Nr. 79-9653 jie atsidūrė nelygiateisėje padėtyje lyginant su T. K. Taip pat teigė, kad pagrindinė termino praleidimo priežastis ta, kad jie manė, jog po motinos mirties žemė perėjo jiems, o kitų pretendentų į žemę nėra.

Tretysis suinteresuotas asmuo VAVA dėl prašymo tenkinimo neprieštaravo. Nurodė, kad teismo 2005-06-08 sprendimu panaikinus VAVA 2001-09-10 sprendimą, pagal esamą padėtį pretendentėms E. D. (mirusios vardu) ir T. K. priklauso po 5,07 ha žemės. Teismui atnaujinus terminą, visi aštuoni pretendentai (tame tarpe ir T. K. ) įgytų teisę į visą plotą lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo T. K. su prašymu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, kurios jiems kliudė nuo 1991-07-31 iki 2001-12-31, t. y. per ilgesnį negu 10 metų laikotarpį pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į jų senelio J. (U.) D., E. D. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie turėjo visas galimybes pateikti šiuos prašymus. Pareiškėjams nuo pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pradžios buvo žinoma apie tai, kad jie gali pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, tačiau šia savo įstatymų suteikta teise nepasinaudojo dėl subjektyvių aplinkybių, t. y. jų pačių išreikštos valios neteikti prašymo nuosavybės teisėms atkurti. Pareiškėjai sąmoningai atsisakė turimų teisių savo motinos naudai. Šią aplinkybę patvirtina ir jų prašyme nurodyta aplinkybė, kad "... motina E. D. 1991 metais visų bendru sutarimu padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į mūsų senelio (jos vyro tėvo) J. D. žemę". Vien manymas, kad nereikia patiems pateikti prašymo norint atkurti nuosavybės teises ar kitas neteisingas teisės aktų traktavimas nėra svarbi priežastis, kuri gali suteikti pagrindą atnaujinti praleistus įstatyme numatytus terminus. Taip pat nurodė, kad remiantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2 str. 1 d. 4 p. nuosavybės teisės yra atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėjos T. D. vyras ir pareiškėjų I. D. bei L. D. tėvas F. D. , kuris turėjo teisę kaip J. (U.) D. anūkas pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, mirė 2003 m., t. y. pasibaigus terminui prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. F. D. nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. (U.) D. turėtą žemę. Atkūrimo įstatymo 2 str. nesuteikia teisės T. D. , I. D. ir L. D. atkurti nuosavybės teises į J. (U.) D. turėtą žemę, t. y. jos negali būti laikomos pretendentėmis ir neturėjo teisės pateikti prašymo iki 2001-12-31, todėl termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises nepraleido ir apskritai negali pretenduoti į J. (U.) D. žemę bei prašyti atnaujinti terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises ir pateikti nuosavybės teises bei giminystes ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimu T. D. , I. D. ir L. D. prašymus atmetė, o V. T. , A. N. , P. D. ir K. K. prašymus tenkino ir atnaujino jiems terminus paduoti prašymus dėl nuosavybės teisių į J. D. (E. D. ) iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę atkūrimo bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad šioje byloje nenustatinėja, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjams atkurti nuosavybės teises, o vertina, ar pareiškėjai dėl pateisinamos priežasties praleido terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Dėl nuosavybės teisių į (duomenys neskelbtini) savininko J. (E.) D. turėtą žemę atkūrimo 1991-08-28 į tuometinę Trakų agrarinės reformos tarnybą su pirminiu prašymu kreipėsi pareiškėjų motina E. D. Vėliau, 1998-03-31, kreipėsi dar T. K., tačiau jos prašymą privačiam ūkiui steigti VAVA nelaikė prašymu dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir vertino kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimų. Todėl pareiškėjų motina buvo laikoma vienintele pretendente į J. D. , E. D. žemę. VAVA priėmė 2001-09-10 sprendimą Nr. 79-9653 dėl nuosavybės teisių į 10,14 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkūrimo E. D., grąžinant natūra bendrą 10,14 ha žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-06-08 sprendimu konstatavo, kad T. K. priskiriama pretendentų ratui į J. D. , E. D. nuosavybės teisėmis valdytos 10,14 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkūrimą, ir panaikino VAVA 2001-09-10 sprendimą Nr. 79-9653. Teismas vertino, kad pareiškėjai V. T. , A. N., P. D. , K. K. terminus pateikti prašymams dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo praleido dėl svarbių priežasčių. Jie turėjo įstatymu pagrįstą lūkestį (CK 5.11 str.), kad po motinos, padavusios prašymą atkurti nuosavybės teises į minimą žemę, mirties, žemė atiteks jiems paveldėjimo būdu. Toks pagrįstas lūkestis pateisina aplinkybę, kad patys prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų nepadavė. Be to, pareiškėjų motiną E. D. , kaip vienintelę pretendentę į minimą žemę, įvertino ir VAVA, kuri T. K. nelaikė pretendente į žemę, nes vertino, kad jos prašymas neatitiko įstatymų reikalavimų. Tokia VAVA pozicija sutvirtino logišką pareiškėjų lūkestį, kad po motinos mirties jie taps 10,14 ha žemės savininkais. Jie negalėjo numatyti, kad normaliai vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui, VAVA 2001-09-10 sprendimas Nr. 79-9653 ateityje gali būti panaikintas. Pareiškėjai V. T. , A. N. , P. D. , K. K. ir T. K. yra lygiaverčiai įstatymo požiūriu pretendentai į minimą žemę. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos T. D. vyras ir pareiškėjų I. D. bei L. D. tėvas F. D. , kuris turėjo teisę kaip buvusio žemės savininko anūkas pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises, mirė 2003 m., t. y. pasibaigus terminui prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. F. D. nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko turėtą žemę. Atkūrimo įstatymo 2 str. nesuteikia teisės T. D. , I. D. ir L. D. atkurti nuosavybės teises į minimą žemę, t. y. jos negali būti laikomos pretendentėmis ir neturėjo teisės pateikti prašymo iki 2001-12-31, todėl termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises nepraleido.

Šalies argumentai

Tretysis suinteresuotas asmuo T. K. prašo panaikinti teismo 2005-11-11 sprendimo dalį dėl V. T. , A. N. , P. D. ir K. K. prašymų tenkinimo ir jų prašymus atmesti. Nurodo, kad V. T. , A. N. , P. D. , K. K. visuomet žinojo, kad ji turi teisę atkurti nuosavybės teises į J. D. (E. D. ) valdytą žemę. Atidžiai ir rūpestingai įgyvendindami savo teises pareiškėjai turėjo žinoti, kad padavus prašymą atkurti nuosavybės teises ji turės lygias teises nuosavybės teisių atkūrime kaip ir kiti prašymus padavę asmenys (šiuo atveju pareiškėjų motina E. D.). Manymas bei tikėjimasis, kad ji nepateiks prašymo atkurti nuosavybės teises, negali būti laikoma pagrįstais pareiškėjų lūkesčiais. Teismas neįvertino, ar pareiškėjai buvo pakankamai atidūs, sąžiningi, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Ji prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė 1998-03-31, t. y. po E. D. mirties, tačiau dar neteisėtai neatkūrus nuosavybės teisių į žemę. Taigi pareiškėjams žinant, kad yra asmenų, kurie gali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, pareiškėjai dėl savo nerūpestingumo ir aplaidumo, t. y. dėl subjektyvių aplinkybių, nepasinaudojo jiems įstatymų suteiktomis teisėmis ir todėl ne dėl svarbių priežasčių praleido terminą pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentus. Mano, kad neva pagrįstais lūkesčiai negali būti asmens iškreiptas įstatymų ar kitų aplinkybių suvokimas, nes esant tokiai situacijai būti pažeista visa nuosavybės teisių atkūrimo proceso paskirtis. Taip aiškinant pagrįstų lūkesčių principą tampa akivaizdu, kad savo neveikimą galima pateisinti vien paviršutinišku manymu, kad kitas asmuo susilaikys nuo savo veiksmų ir neįgyvendins jam suteiktų teisių. Taip pat teigia, kad nebuvo atsižvelgta į esamą teismų praktiką, kuri netiesiogiai nurodo, kaip turėtų būti aiškinamos įstatyme nurodytos svarbios aplinkybės siekiant atnaujinti praleistus terminus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-12-23 nutartis byloje Nr. TA5-49/2004, 2004-11-26 nutartis byloje Nr. AS8-505-04, 2004-12-09 nutartis byloje Nr. AS14-533/2004, 2004-12-16 nutartis byloje Nr. AS2-544- 04, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 "Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje". Pareiškėjai nenurodė ir negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, nepriklausiusių nuo jų valios ir trukdžiusių laiku išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Atsiliepimas

Pareiškėjai bei tretysis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepimuose į apeliacinį skundą su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepimus iš esmės grindė teismo pateiktais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d. nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokia pati praleisto termino atnaujinimo tvarka numatyta ir šio Įstatymo 4 d., kuomet buvo praleistas terminas pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas dalies pareiškėjų prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjai turėjo įstatymu pagrįstą lūkestį (CK 5.11 str.), kad po motinos, vienintelės iš visų pretendentų ir visų pretendentų sutarimu, padavusios prašymą atkurti nuosavybės teises į minimą žemę, mirties, žemė atiteks jiems paveldėjimo būdu. Šis lūkestis, teisėjų kolegijos nuomone, laikytinas pagrįstu ir jis pateisina aplinkybę, kad pareiškėjai patys prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų nepadavė. Antra vertus, tikėdamiesi tinkamu valstybės institucijų viešojo administravimo funkcijų atlikimu, jie negalėjo numatyti, kad normaliai vykstant nuosavybės teisių atkūrimo procesui, VAVA 2001-09-10 sprendimas Nr. 79-9653 ateityje gali būti panaikintas.

Teisėjų kolegija mano, kad šios aplinkybės paneigia apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, susijusius su pareiškėjų nepakankamu atidumu, nesąžiningumu ir netinkamu savo teisių realizavimu.

Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, bei naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasEdvardas Sinkevičius