Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2021-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1526-1029/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-09-24
Bylos Nr.
e1-1526-1029/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Kairienė
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1526-1029/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27722-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; (S) 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 24 d.Radviliškis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Giedrė Kairienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. gruodžio 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d. 18:35 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, koja spyrė 1 smūgį į dešinę koją savo šeimos nariui – motinai M. M., tuo nukentėjusiajai M. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė dešinio kelio sumušimą.

2. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. svečiuojantis pas mamą, anksti ryte su sugyventine G. G. išėjo grybauti ir į namus pas mamą grįžo apie 14.30 val. Grįždamas iš grybų nupirko mamai 0,5 litro talpos butelį degtinės, kurį gėrė trise: jis, jo sugyventinė ir mama. Nuo išgerto alkoholio jautėsi apsvaigęs. Dar nebaigus gerti turėto alkoholio mama žodžiais pradėjo kabinėtis prie jo sugyventinės, jis bandydamas ją užstoti, ramino mamą, su kuria apsižodžiavo. Mama pradėjo ant jo šaukti, tiesiog klykė, jis suprato, kad mama pergėrė alkoholio ir dėl to pati nebesuprato savo veiksmų. Būdamas susinervinęs dėl mamos elgesio, jai tiesiog spyrė vieną kartą į koją, po ko mama dar labiau pradėjo žviegti, o jis nebenorėdamas labiau veltis į konfliktą iš jos namų išėjo kartu su sugyventine. Kad mama dėl jo spyrio kreipėsi į policiją, sužinojo vėliau, kai buvo iškviestas apklausai. Ar G. G. matė, kad jis įspyrė mamai, nežino, bet ji buvo tame pačiame kambaryje. Daugiau nieko namuose nebuvo. Jis mamos atsiprašė, ši jam atleido, susitaikė su mama. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Parodymų patikrinimo metu D. M. patvirtino savo parodymus (b. l. 114–117, 120–123, 125–129).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

3.1. nukentėjusiosios M. M., liudytojų V. M., G. G., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės sutampa su kaltinamojo parodymais, juos patvirtina ir papildo (b. l. 47–50, 87–90, 93–96, 99–102);

3.2. 2021 m. rugpjūčio 13 d. asmens blaivumo tikrinimo duomenys patvirtina, kad M. M. nustatytas 2,90 promilių girtumas (b. l. 39-40);

3.3. 2021 m. rugpjūčio 13 d. asmens apžiūros protokolo duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrint M. M., jos dešinė koja, žemiau kelio yra smarkiai patinusi, patinimas yra 6x12 cm dydžio, sumušimo vietoje matosi mėlynė (b. l. 55-56);

3.4. 2021 m. rugpjūčio 18 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog M. M. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. (duomenys neskelbtini) ligoninėje nustatytas kelio sumušimas sužalojimu nevertinamas, nes žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus. M. M. užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (spiriant į koją) galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 68);

3.5. 2021 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji M. M. paaiškino, kad jai neblaivus sūnus D. M. tyčia, koja spyrė vieną smūgį į dešinę koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, sutino koja (b. l. 35-38);

3.6. vaizdo įrašų, gautų iš pareigūno „Body“ kameros, apžiūra, iš kurios matyti, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, bute rasta M. M. nurodė, kad ją, spirdamas iš kojos į koją, mušė neblaivus sūnus D. M.. M. M. nurodo, kad jai skauda koją, kad koja ištinusi (b. l. 42-44);

3.7. 2021 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta –butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas daugiabutis dviejų aukštų mūrinis namas. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra antrame namo aukšte, dešinėje pusėje. Įėjus į buto vidų patenkama į koridorių, kurio dešinėje pusėje matoma virtuvės patalpa. Virtuvė apstatyta baldais ir buitine technika. Įvykio vietos apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 17-19).

4. Minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo prisipažinimas, 3.1.-3.7. punktuose nurodytų rašytinių dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad D. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis tyčia, koja spyrė vieną smūgį į dešinę koją savo šeimos nariui – motinai M. M., taip sukėlėte nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už įvykdytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirti laisvės apribojimo bausmę. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: bylos aplinkybės yra aiškios, civilinis ieškinys nepareikštas, teismas pripažino, jog D. M. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

6. Skiriant bausmę D. M. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). D. M. anksčiau teistas už smurtinį nusikaltimą, teistumas neišnykęs, kelis kartus baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų; dirbantis.

7. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, bei siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, D. M. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai (BK 48 straipsnis), nustatant prokuroro prašomą bausmės trukmę. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

8. Atsižvelgiant į tai, kad D. M. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – mamą, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

9. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant įsigyti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. M. paskirti galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant įsigyti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsniu, 72² straipsniu, skirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią privaloma atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Kairienė