- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- e2YT-1112-829/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00765-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos V. S. pareiškimo, suinteresuotam asmeniui byloje esant R. S., trečiaisiais asmenimis byloje esant R. U., NŽT prie ŽŪM Šakių skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 ir 445 straipsnių nuostatose nurodytos aplinkybės, lemiančios galimybę nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus teisme: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56. Teismų praktika. 2005, 24)
CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Atitinkamai nuosavybės teisių įgijimo ir praradimo pagrindai bei savininko teisių apsauga reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normose, todėl nieks negali nustatyti su kito asmens nuosavybe susijusių faktų, kai toks faktas teisinių pasekmių jam nesukuria, o tai yra pagrindas pareiškimą atsisakyti priimti. Kaip matyti iš pareiškimo turinio ir Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo, 2 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas Lietuvos Respublikos vardu. Pareiškėjai nenuginčijus ginčo teisenos tvarka Lietuvos Respublikos nuosavybės ar jos dalies, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali sukurti ir nesukurs jokių teisinių pasekmių pareiškėjai.
Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 25 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Paneigti prezumpciją dėl žemės sklypo teisinio statuso ir įrodyti, kad žemės sklypas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises, pareiga (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos su R. S. sudaryta santuoka nutraukta Šakių rajono apylinkės teismo 2000-02-11 nutartimi. Nutraukiant santuoką klausimas dėl minėto turto padalijimo nespręstas. Iš procesinio dokumento turinio, akivaizdu, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas siekiant nustatyti santuokoje įgytos turtinės teisės teisinį režimą. Iš esmės pareiškimu siekiama išspręsti galintį kilti ginčą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Pažymėtina, kad ginčai dėl nuosavybės teisės nagrinėjami ginčo teisenos tvarka.
Nutarimo 1.3 punktas numato, kad kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jeigu jis priimtas, - bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, atsisakytina priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
Pareiškėja dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 30 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais,
nusprendžia:
atsisakyti priimti pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir jį su priedais grąžinti pareiškėjai.
Išaiškinti pareiškėjai jos teisę dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe į teismą turi kreiptis ginčo teisenos tvarka.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Šakių rajono apylinkės teismą.