Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei R. Š. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-22-T-1565-5629 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pažymėta, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Vadovaujantis Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 „Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą (toliau – Prašymas), dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 p.). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.

Akcentuoja, kad advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą yra apmokamas antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką dauginant iš vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 20,00 Eur (Taisyklių 2 p.). Jeigu civilinėje byloje ginčo teisenoje pirmojoje instancijoje iki teismo sprendimo priėmimo (dokumentiniame procese – iki teismo sprendimo priėmimo po to, kai atsakovas pareiškia prieštaravimus) sudaroma taikos sutartis arba kitais būdais ginčas baigiasi taikiai, Taisyklėse nurodyti užmokesčių už tą bylos stadiją (procesinį veiksmą) dydžiai didinami 20 proc. (Taisyklių 25 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, advokatei R. K. buvo išmokėtas 356,00 Eur (15,5 val. x 20,00 Eur + 46,00 Eur (20 proc. priedas už taikos sudarymą)) užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei. Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 310,00 Eur (356,00 Eur - 46,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur 00 ct).

Tarnyba raštu Nr. (8.4Mr) FS-249 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 155,00 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.4Mr) FS-355 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. 2023 m. rugsėjo 6 d. Tarnybai gavus atsakovės prašymą išdėstyti mokėjimą per keturis mėnesius, pranešimu Nr. (8.4Mr) FS-497 atsakovė buvo informuota apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas dalimis, išdėstant mokėjimą per keturis mėnesius, tačiau atsakovė nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 155,00 Eur.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pranešimas Nr. (8.4Mr) FS-249 (RS247308038LT) bei pranešimas Nr. (8.4Mr) FS-355 (RS255346506LT) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo buvo siųsti registruotu paštu. Remiantis UAB „Samus“ sąskaitomis faktūromis, valstybės išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, sudaro 5,20 Eur (penkis Eur 20 ct): 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0103772 ir 2,60 Eur (mažosios korespondencijos registravimas Lietuvoje (1,20 Eur) + II zona iki 20 g. (0,95 Eur) + PVM 21 proc. (0,45 Eur)) pagal sąskaitą faktūrą Nr. SAM0106732.

Papildomai paaiškina, kad sąskaita už laiškų siuntimą išrašoma bei apmokama už vieną mėnesį, todėl konkretaus laiško siuntimo išlaidos apskaičiuojamos pagal išrašytas bei apmokėtas sąskaitas faktūras už tą mėnesį, kada buvo siųstas laiškas.

Atsakovė R. Š. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl išlaidų, valstybės patirtų teikiant atsakovei R. Š. antrinę teisinę pagalbą, priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo. Prašyme nurodė, kad sutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jei bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.

Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad jos metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 839 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovė turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, Tarnyba 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-22-T-1565-5629 suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių privalomų klausimų (dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, turto padalijimo ir žalos atlyginimo) išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Ginčui spręsti taikytinas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas bei antrinės teisinės pagalbos teikimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintos Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio mokėjimo taisyklės.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nustatytos Įstatymo 14 straipsnyje (redakcija, nuo 2020 m. liepos 15 d.). Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog, šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių) teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, yra reglamentuoti Įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos (Įstatymo 19 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinta, jog šiose normose įtvirtinta speciali antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo tvarka iš pareiškėjų, kurie yra davę sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal Įstatymą jie turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (žr., pvz., mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1927-1188/2024).

Byloje nustatyta ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad atsižvelgusi į atsakovei antrinę teisinę pagalbą teikusios advokatės pateiktą prašymą, Tarnyba apskaičiavo išlaidų dalį remdamasi Taisyklėmis ir nustatė, kad atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 310,00 Eur (356,00 Eur - 46,00 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tai sudaro 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur 00 ct). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tarnyba tinkamai ir laiku informavo atsakovę apie mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, nurodė sąskaitas, į kurias šią sumą reikia pervesti bei mokėjimo terminą.

Įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką, šioje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybes, be kita ko, tai, kad Tarnybos 2022 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-22-T-1565-562 atsakovė 50 procentų buvo atleistas nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teismas pripažįsta, kad Tarnybos reikalavimas priteisti iš atsakovės 155,00 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas. Šiuo atveju valstybė įvykdė savo įsipareigojimą ir suteikė atsakovei antrinę teisinę pagalbą tokiomis sąlygomis, kurias numato Įstatymas ir su kuriomis atsakovė sutiko, prašydama suteikti jai antrinę teisinę pagalbą, todėl atsakovei nevykdant savo pareigos padengti likusią teisinės pagalbos išlaidų dalį, pagrįstai šios išlaidos reikalaujamos priteisti iš atsakovės valstybės naudai.

Priteista suma (iš viso 155,00 Eur) turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Tarnyba taip pat prašo priteisti 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, prašymas priteisti šias išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, nes Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo), ir šios išlaidos patirtos būtent dėl pranešimų siuntimo atsakovei.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti Tarnybos prašymo dėl 5,20 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 155,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis Eur 00 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.