- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-06
- Bylos Nr.
- 1A-177-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10594-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- I. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, I. K. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, paskirtą 60 parų arešto bausmę subendrinus iš dalies sudedant su Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, I. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų.
Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2018-03-05 iki 2018-03-07.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. K. nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2018-02-26 apie 03.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventine V. Š. metu rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą kiekį smūgių pastarajai į įvairias kūno vietas bei smaugė ją rankomis suėmęs už kaklo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. K. prašo nuosprendį pakeisti ir jam paskirtą bausmę sušvelninti. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei paskyrė neteisingą bausmę. Nesutinka su teismo teiginiu, jog jis teistas du kartus, tokio teismo teiginio nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Nors buvo teistas 2012-10-01, tačiau 2018-01-18 nuosprendyje nurodyta, kad teistumas yra išnykęs, todėl naują nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė neišnykus teistumui. Nurodo, kad teismas pažeidė BK 61 straipsnio nuostatas bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus nemotyvuotai paskirdamas jam maksimalaus dydžio arešto bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Tokiu būdu teismas iš jo atėmė galimybę įsidarbinti ir dirbti. Nors nuosprendyje nurodoma, kad jis nedirba, tačiau nedirbo jis dėl objektyvių priežasčių – negalėjo rasti darbo, sirgo, bet buvo registruotas darbo biržoje, taip pat dirbo atsitiktinius darbus, Darbo biržos yra siunčiamas į suvirintojo kursus, juos baigęs galėtų įgyti suvirintojo specialybę. Taip pat nurodo, kad kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Pripažįsta, kad nusikalto būdamas išgėręs alkoholinių gėrinių, tai nustatyta tik jo ir V. Š. parodymais, todėl mano, kad ši aplinkybė turėjo būti įvertinti ne kaip jo atsakomybę sukinanti, o kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, į tai neatsižvelgė. Teigia, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo taip pat neblaivi ir kad ji pati išprovokavo konfliktą, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę (ne vieną kartą yra turėjęs galvos traumas, yra buvęs be sąmonės, naktimis negali užmigti, pasidarė labai nervingas, nebeatsimena, ką susinervinęs padaro), neprieštarautų, jeigu jo sveikatos būklė būtų ištirta, taip pat jis nori gydytis nuo alkoholizmo.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam I. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nuteistasis I. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Iš bylos matyti, jog apylinkės teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad I. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe – padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką – turėtų būti pripažinta tai, kad jis prisipažino įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, nes kitų duomenų, patvirtinančių jo apsvaigimą nuo alkoholio byloje nėra. Nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto girtumą įvykio metu (2018-02-26), tačiau nukentėjusioji V. Š. teisme parodė, kad įvykio dieną ji vartojo alkoholinius gėrimus kartu su I. K. (78 b. l.). Iš nuteistojo parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, kad jis nurodė įvykio aplinkybių neatsimenąs dėl to, kad buvo girtas (51–52, 77–78 b. l.). Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad įvykio metu I. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau šių aplinkybių nepakanka tam, kad pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino įvykio metu buvęs neblaivus, ir vertinti tai, kaip jo padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, nes prisipažinimas buvus neblaiviam tėra tik pasiaiškinimas dėl įvykio aplinkybių neprisiminimo. Be to, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes padėjo nustatyti nukentėjusioji. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad nėra pagrindo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis padėjo išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi ir kad ji pati išprovokavo konfliktą. Tokie nuteistojo skundo argumentai yra nepagrįsti bylos duomenimis. Iš bylos matyti, kad girtumas nukentėjusiajai buvo nustatytas ne iš karto po įvykio, o 2018-03-06, objektyvių duomenų, kad V. Š. įvykio metu (2018-02-26) buvo neblaivi, byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nei apie savo girtumą, nei apie konflikto išprovokavimą iš viso nieko neparodė, teisme parodė, kad buvo išgėrusi, tačiau ne tiek, kad neatsimintų įvykio aplinkybių. Apie konflikto išprovokavimą nukentėjusioji V. Š. teisme taip pat nieko neparodė. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad I. K. padaryti inkriminuotą nusikalstamą veiką įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys. Kitų nuteistojo I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo I. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką I. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Kaip jau minėta, nors byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2018-02-26 įvykusio konflikto metu I. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pats nuteistasis pripažino, kad jis buvo neblaivus, taip pat ir nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu ji ir nuteistasis I. K. buvo neblaivūs. Taigi, tokių duomenų pakanka, kad apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe būtų pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Dėl to naikinti pirmosios instancijos teismo pripažintą šią I. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nėra pagrindo.
Apeliantas skunde teigia, kad jis yra teistas vieną kartą Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018-01-18 nuosprendžiu, nes teistumas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendį yra išnykęs. Iš byloje esančios pažymos apie I. K. ankstesnius teistumus (26–30 b. l.) matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo byloje I. K. buvo teistas 2 kartus Lietuvos Respublikoje (Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 9 mėnesiams ir Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018-01-18 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams) ir 1 kartą Švedijoje. Teisus apeliantas, kad teistumas pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendį yra išnykęs, nes šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę I. K. atliko ir 2013-07-22 buvo išbrauktas iš Probacijos tarnybos įskaitos, bei iki naujos veikos, už kurios padarymą I. K. buvo nuteistas Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018-01-18 nuosprendžiu, padarymo praėjo daugiau kaip treji metai, per kuriuos asmuo laikomas turinčiu teistumą (BK 97 straipsnio 2 dalies 3 punkto a papunktis). Pagal BPK 304 straipsnio 4 punktą nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodomi duomenys apie teistumą ir kitokie duomenys apie jį, turintys reikšmės bylai. Skiriant bausmę atsižvelgiama ne tik į galiojančius teistumus, bet ir išnykusius, kurie vertinami kaip kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. Taigi, skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodydamas aplinkybę, jog I. K. buvo teistas ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012-10-01 nuosprendžiu, pirmosios instancijos teismas BPK nuostatų nepažeidė, ir todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį dėl to naikinti ar keisti.
Kadangi naują tyčinę nusikalstamą veiką, už kurios padarymą apeliantas nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, I. K. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018-01-18 nuosprendžiu paskirtos bausmės už tyčinį nusikaltimą bei neišnykus teistumui pagal šį nuosprendį, laikoma kad buvo padarytas nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo – recidyvistu. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino I. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
Nuteistasis I. K. išsituokęs, nedirba, registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Duomenų, kad jis yra siunčiamas į darbo biržos organizuojamus kursus, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Iš pažymos apie I. K. baustumus matyti, kad jis per penkerius metus buvo baustas 8 kartus už pažeidimus, iš jų net už septynis pažeidimus, kuriuos jis padarė būdamas neblaivus. Taip pat iš bylos matyti, kad I. K. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, nuo 2015-02-03 iki 2015-02-23 jis buvo gydytas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, ūminės intoksikacijos, taip pat jam buvo diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (47 b. l.). Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat teistas už smurtavimą tos pačios sugyventinės V. Š. atžvilgiu. Iš pažymos apie apelianto ankstesnius teistumus matyti, kad tyčines nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, o paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų dorovės normų, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką, todėl pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko vieną iš griežtesnių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių – areštą.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (bausmės vidurkis 52,5 paros). Esant nustatytai vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir dviem atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes (sistemiškus nusikalstamų veikų bei administracinių pažeidimų darymus esant neblaiviam, smurto vartojimą prieš šeimos narį – sugyventinę), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu I. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta maksimalaus dydžio arešto bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, o subendrindamas paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, apylinkės teismas BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų nepažeidė. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas I. K. bausmę, BK 61, 64, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Dėl to nuteistajam paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per didelė, mažinti jos nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę: kad jis ne vieną kartą yra turėjęs galvos traumas, yra buvęs be sąmonės, naktimis negali užmigti, pasidarė labai nervingas, nebeatsimena, ką susinervinęs padaro. Šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas prie savo apeliacinio skundo, nei teismo posėdyje dalyvavęs gynėjas. Nesant tokias nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismas ir neturėjo pagrindo atsižvelgti į nuteistojo sveikatos būklę. Taip pat skunde apeliantas teigia, kad jis sutiktų gydytis nuo alkoholizmo. Pastebėtina, kad nuo alkoholizmo asmuo gali gydytis ir savarankiškai, nebūtina kad būtų paskirtas teismo įpareigojimas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Duomenų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į medikus dėl gydymo nuo priklausomybės alkoholiui, byloje nėra, tokių duomenų prie savo skundo nepateikė ir pats nuteistasis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo I. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo (Mažeikių rūmų) 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio.