- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2-5869-251/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-04884-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl tėvystės nuginčijimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo nustatyti, kad A. L., įrašytas į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas nėra jos, G. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. A. L. yra miręs, o apie tai, kad atsakovas yra jos tėvas, ieškovė sužinojo 2011-08-23, kai buvo atlikta DNR ekspertizė. Prašo įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įrašą vaiko gimimo liudijime apie tėvystę.
Atsakovas su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad yra ieškovės biologinis tėvas ir tai patvirtina DNR ekspertizė, prašo ieškinį tenkinti, pripažinti jį ieškovės tėvu ir įpareigoti Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti įrašą vaiko gimimo liudijime apie tėvystę.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.150 str. 1 d., 3.152 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.150 str. 1 d. nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Taigi sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą esminę reikšmę turi faktas, ar ieškovas yra, ar nėra vaiko tėvas.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.152 str. 1 d. nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo galima per vienerius metus, taip pat nustatyta ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia bendraisiais kreipimosi į teismą atvejais. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti du ieškinio senaties pradžios skaičiavimo momentai: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Subjektyvinė tėvystės (motinystės) teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Taigi vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės (motinystės) teisės pažeidimą. Antruoju atveju senaties termino skaičiavimo pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipėsi į teismą, paaiškėjo aplinkybės, leidžiančios teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Ieškininės senaties termino esmę sudaro tai, kad subjektyvinė teisė egzistuoja visą laiką, bet jos pažeidimo atveju ji ginama ieškininės senaties termino ribose.
Iš pateiktų dokumentų matyti, kad A. L. yra įrašytas G. S. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), tėvu (gimimo liudijimo kopija 3 b.l.). Atsakovas su ieškiniu sutinka ir pripažįsta, kad ieškovė G. S. yra jo duktė, o jis jos biologinis tėvas. Iš byloje esančios 2011-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr.S-m 50/11(01) matyti, kad V. M., a.k(duomenys neskelbtini), yra G. S., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas su 99,97 procentų tikimybe.
Teismo nuomone, ieškovė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo, nes apie tai, kad jos gimimo liudijime tėvu įrašytas A. L. nėra jos biologinis tėvas, sužinojo tik 2011-08-23 atlikus DNR ekspertizę. Tą faktą patvirtina ir atsakovas. Subjektyvinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu, todėl laikytina, kad vienerių metų termino eiga prasidėjo nuo sužinojimo apie subjektyvinės tėvystės teisės pažeidimą, t.y. 2011-08-23.
Teismui nėra pagrindo netikėti šalių parodymais ir 2011-08-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr.S-m 50/11(01), nes nė viena iš bylos šalių faktinių aplinkybių neginčija. Esant tokiai padėčiai, teismas laiko negalimu savo iniciatyva didinti šalių išlaidas ir rinkti įrodymus aplinkybėms, dėl kurių byloje nėra ginčo, todėl ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.149 str., 3.150 str. 1 d., 3.151-3.153 str., Civilinio proceso kodekso 394-399 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad V. M., a.k(duomenys neskelbtini) yra G. S. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), biologinis tėvas, ir įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių pakeisti G. S. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime įrašą apie vaiko tėvą.
Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui įrašo apie vaiko tėvą pakeitimui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.