- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-3450-1011/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16909-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- Baudžiamojo
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Šleiterienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
J. (J.) S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-sargu, neteistas,
kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, o būtent:
2018-04-11, apie 22.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilių girtumas), žodinio konflikto su nukentėjusiąja, motina L. S., metu, ranka griebė jai už plaukų ties viršugalviu, ir tampė, dėl ko L. S. nukrito ant lovos; tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai L. S. fizinį skausmą.
Tokiais veiksmais J. S. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas J. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir parodė, kad 2018-02-11 nedirbo, namuose ilsėjosi. Namuose taip pat buvo motina L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jis apie 17 val. nupirko alkoholinių gėrimų – degtinės ir alaus, po ko grįžo į namus ir nupirktą alkoholį vartojo. Tai vyko iki maždaug 19 val. Po 21 val. baigė alkoholį gerti. Apie 20 val. į namus atėjo jo sutuoktinė S. S. Ji įtariamąjį trumpai pabarė, kad vartoja alkoholį, bet didesnio konflikto dėl to tarp jų nebuvo. Jau apsvaigęs nuo alkoholio J. S. nuėjo į virtuvę, kur buvo mama. Ten tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Pamena, kad jis motinos prašė nusiraminti. Norėdamas išeiti iš virtuvės, jis motiną, kuri tuo metu stovėjo praėjime, ranka patraukė į šalį ir išėjo į savo kambarį. Motina jam nesiskundė, jog savo veiksmų įtariamasis jai sukėlė fizinį skausmą. Kitų veiksmų jos atžvilgiu jis nedarė. Įtariamojo žmona tuo metu buvo savo kambaryje ir įvykio tikrai nematė. Po kurio laiko į butą atvyko policijos pareigūnai. Jam buvo paaiškinta, jog turės vykti į policijos komisariatą, suprato, jog dėl įvykusio konflikto, jog susibarė. Jei ir galėjo patraukdamas ranka motinai sugriebti už drabužių krūtinės srityje, tačiau už plaukų jos netempė, netrenkė į veidą. Jei sukėlė motinai fizinį skausmą, įtariamasis tikrai dėl to labai gailisi, norėtų motinos atsiprašyti ir tikisi, kad ji jam atleis. Mano, jog įvykis įvyko dėl to, kad jo metu buvo neblaivus, nes blaiviame stovyje taip nebūtų nutikę. Ateityje alkoholį vartos saikingai, vengs bet kokių konfliktų šeimoje. Toks konfliktas su mama įvyko pirmą kartą. Papildomos apklausos metu jis prisipažino tampęs motiną už plaukų bei labai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Po sulaikymo grįžęs namo jis su mama kalbėjo, dėl jai sukelto fizinio skausmo atsiprašė. Ji įtariamajam atleido ir jie susitaikė. Nuo įvykio dienos daugiau tarp jo ir mamas konfliktų nebuvo, alkoholio nevartoja. Ateityje laikysis įstatymo, daugiau nesmurtaus nei motinos, nei kitų šeimos narių atžvilgiu. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64, 71).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. S. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai:
2018-04-12 pareikšime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusioji L. S. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), 2-jų kambarių bute, su sūnumi J. ir jo žmona S. S.. 2018-04-11 vakaro metu sūnus nuėjo sutikti iš darbo grįžtančią sutuoktinę, išprašyti pinigų alkoholiui. Grįžus jiems namo, iškart buvo ramu. Apie 22.20 val. nukentėjusioji, būdama savo kambaryje, išgirdo triukšmą, t. y. sūnaus šūkavimą. Nuėjusi pažiūrėti, kas atsitiko, pamatė, kad sūnus šaukė ir įžeidinėjo savo sutuoktinę, kuri ilsėjosi po sunkaus darbo. L. S. užstojo S., dėl to sūnus pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis viena ranka pagriebė nukentėjusiajai už plaukų ir pradėjo tampyti. Liudytoja gindamasi, rankomis pradėjo mojuoti, dėl to sūnus 1 kartą trenkė jai į veidą ir paėmęs už rūbų pastūmė ją. Liudytoja nukrito ant kambaryje esančios lovos ir kojomis pradėjo gintis, t. y. stumti nuo savęs sūnų. Ji išbėgo iš sūnaus kambario, užsidarė pas save ir paskambino anūkei, kuri išgirdusi įvykio aplinkybes iškvietė policiją. Iki policijos pareigūnų atvykimo sūnus nusiramino. Sūnus smurtauja prieš L. S. ne pirmą kartą. Jis kelia konfliktus tik būdamas neblaivus, o geria gavęs algą darbe. Įvykį matė S. S., kuri šiuo metu ilsisi. Ant liudytojos smurto žymių neliko, nuo teismo medicinos ekspertizės atsisako (b. 1. 1-2).
2018-10-02 liudytoja apklaustos L. S. parodymai, kad lietuvių kalbą supranta, bet parodymus norėtų duoti rusų kalba, kurią gerai žino, nes ji gimtoji. Apie 2018-04-12 įvykį davusi parodymus, bet norėtų juos detalizuoti. 2018-04-11 apie 17 val. į namus, adr. (duomenys neskelbtini), parėjo sūnus J. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo neblaivus. Pabuvo namuose, o apie 18 val., išėjo pasitikti sutuoktinės, kuri minėtu laiku baigia darbą. Netrukus į namus jie parėjo abu. Apie 22.20 val. nukentėjusioji, būdama savo kambaryje, išgirdo, kaip sūnus barėsi žmonos atžvilgiu, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Iš konflikto metu pasakytų žodžių nukentėjusioji suprato, kad J. S. žmonos pavydi ir reiškia jai dėl to pretenzijas. Norėdama apginti marčią, L. S. nuėjo į jų kambarį. Kai užėjo į kambarį, sūnus buvo agresyviai nusiteikęs žmonos atžvilgiu, todėl L. S. ėmė jį raminti. Sūnus J. S. pasisuko į nukentėjusiosios pusę ir dešine ranka sugriebė jai už plaukų, juos tempė, tuo sukeldamas L. S. fizinį skausmą. Nuo sūnaus tempimo L. S. nugriuvo ant sofos – lovos, ant nugaros. Po ko, gindamasi nuo sūnaus smurto 1 kartą dešine koja spyrė jam į pilvo sritį. Sūnus daugiau jos atžvilgiu nesmurtavo. Sūnus į veidą L. S. nesudavė, galimai tyrėja ne taip suprato pirminės apklausos metu. Išbėgo iš sūnaus kambario į savo kambarį ir ten mobilaus ryšio telefonu paskambino anūkei, kuriai papasakojo įvykio aplinkybės ir paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Anūkė nurodė, kad iškart po pokalbio iškvies policiją. Netrukus į namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems liudytoja papasakojo įvykio aplinkybes. Sūnus J. S. buvo sulaikytas, o jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą, greitosios medicinos pagalbos jai neprireikė, pas medikus nesikreipė, nedarbingumo neturėjo. Vėliau sūnus J. S. liudytojos dėl jai sukelto fizinio skausmo atsiprašė. L. S. sūnui atleido ir jie susitaikė. Liudytojai išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas bus užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, su tuo sutinka (b. 1. 22).
2018-10-04 liudytoja apklaustos L. P. parodymai, kad sutinka duoti parodymus ir juos duos lietuvių kalba, vertėjas jai nereikalingas. 2018-04-11 vakare, jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino močiutė L. S., kuri buvo susijaudinusi. Močiutė pasakė, kad namuose neblaivus liudytojos tėvas barasi ir ją muša. Kadangi tėvas buvo agresyvus, močiutė prašė L. P. atvykti. Liudytoja jai dar telefonu nurodė, kad kvies policiją. Močiutė sutiko, kad ji kviestų policiją bei nurodė laukti. Vykdama iki močiutės paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusi į įvykio vietą, į butą užėjo kartu su ten pat atvykusiais policijos pareigūnais. Tuo metu tėvas buvo savo kambaryje. Buvo akivaizdu, jog jis neblaivus. Jis keikėsi necenzūriniais žodžiais. Močiutė policijos pareigūnams sakė, jog tėvas, būdamas girtas, garsiai barėsi, konfliktavo, bet kokiu būdu jis prieš močiutę smurtavo, negirdėjo. Kai jos tėvą sulaikė ir išvežė iš buto, ji išvyko į namus (b. l. 30).
2018-10-03 liudytoju apklausto Vilniaus AVPK PR 2 kuopos 3 būrio vyriausiojo patrulio N. A. parodymai, kad 2018-04-10 apie 22.40 val. jis su kolege I. B., dirbdami ekipaže V1754, iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojo gavo pranešimą, kad adr. (duomenys neskelbtini), vyksta smurtas. Apie įvykį pranešė smurtą patyrusios moters anūkė L. P. Ji nurodė, kad neblaivus tėvas J. S. smurtauja prieš močiutę L. S. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-04-10 apie 22.32 val. tarp L. S. ir jos sūnaus J. S. įvyko konfliktas, kurio metu J. S. sugriebė ranka motinai L. S. už plaukų ir tampė. Nukentėjusioji L. S. nurodė, jog tokiais veiksmais sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Pasakodama apie įvykio aplinkybes L. S. buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi. J. S. buvo kambaryje neblaivus, elgėsi arogantiškai, keikėsi necenzūriniais žodžiais motinos atžvilgiu, vadino ją pareigūnų akivaizdoje „debile“. Apie įvykio aplinkybes J. S. pareigūnams neaiškino. Nustačius smurto atvejį, J. S. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus m. 1 policijos komisariatą tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 28).
2018-04-10 Vilniaus AVPK PR vyr. patrulės I. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018-04-10 22.32 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik pranešėjai paskambino močiutė L. S., kontaktinis tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad neblaivus pranešėjos tėvas J. S., (duomenys neskelbtini), muša. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusiosios močiutės anūkė L. P., mob. tel. (duomenys neskelbtini), vietoje nurodytu adresu jos nebuvo. Įvykio vietoje nustatyta, kad tarp pranešėjos močiutės ir jos tėvo (neblaivaus) įvyko konfliktas, kurio metu J. S. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tampė už plaukų savo motiną L. S., trenkė su ranka jai į veidą, tokiais veiksmais sukėlė L. S. fizinį skausmą. L. S. buvo susijaudinusi, apsiverkusi. (b. l. 14).
2018-05-21 Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2018-04-11 22.29 val. Centro informacinėje sistemoje buvo užregistruotas pranešimas, pranešėja P. nurodė, kad norėtų kviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), tėvas girtas ir močiutė paskambino; pasakė, kad muša. Tėčio vardas – J. S. Liudytojos įvykio vietoje nėra (b. l. 33).
2018-04-12 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nurodyta, jog apžiūros objektas yra 2-jų kambarių butas, namo pirmoje laiptinėje, 10- ame aukšte, (duomenys neskelbtini). Buto koridoriuje dešinėje pusėje yra kambarys Nr. 1, kurio dešinėje pusėje stovi išskleista ir paklota sofa-lova. Bute gruntinių žymių nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Nukentėjusioji, esanti bute, sunerimusi, ant jos kūno išorinių smurto žymių nėra (b. l. 2).
Alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 rodmenys, kad 2018-04-11 23.12 val., J. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,99 promilės etilo alkoholio (b. l. 51).
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 72).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 str. 2 d. nustatyta, jog tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino J. S. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, jog jis 2018-04-11, apie 22.20 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,99 promilių girtumas), žodinio konflikto su motina L. S. metu, ranka griebė jai už plaukų ties viršugalviu, ir tampė, dėl ko L. S. nukrito ant lovos.
J. S. yra nukentėjusiosios L. S. sūnus, t. y. artimas giminaitis (BK 248 str. 1 d.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V J. S. veikoje yra visi BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jisai baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
Skirdamas kaltinamajam J. S. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas prieš artimą asmenį), padarymo aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo vertinimu, turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį J. S. – baustas administracine tvarka, taip pat už pažeidimus, kurie padaryti esant neblaiviame stovyje (b. l. 39–40), neteistas (b. l. 41–45), dirba.
Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam J. S. BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, nustatant 1 metų laivės apribojimo terminą bei tokius draudimus ir įpareigojimus: 1) visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti įsigyti, turėti ir naudoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.); 2) nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 3) tęsti darbą ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 str. 6 d. 3 p.).
Įvertinus tai, kad J. S. padaryta nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, taip pat tai, jog įvykdyta prieš savo šeimos narį, teismo vertinimu bausmės paskirtį padės įgyvendinti kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.), šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Atsižvelgus į tai, kad J. S. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės terminas mažintinas 1/3 dalimi, t. y. iki 8 mėnesių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 str., J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018-04-11 23.10 val. iki 2018-04-12 13.56 val. (1 para) (b. l. 55, 66). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b pap. ir 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
J. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikijntina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str. 1 d., teismas,
nusprendžia:
J. (J.) S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., ir skirti jam už tai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, paskiriant tokius apribojimus ir draudimus:
1) visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti įsigyti, turėti ir naudoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;
2) visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigoje;
3) visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar būti be pažeidimų registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
Į bausmės laiką įskaityti J. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-04-11 23.10 val. iki 2018-04-12 13.56 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Išaiškinti J. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1).
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų, nuo teismo įsakymo gavimo dienos, paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.