Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. G., V. J., J. G., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, A. G., A. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog R. G. ir V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokoje jie susilaukė keturių vaikų: pareiškėjų J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), V. J., gimusios (duomenys neskelbtini), J. G., gimusio (duomenys neskelbtini), bei Č. G., gimusio (duomenys neskelbtini), kuris mirė (duomenys neskelbtini). V. G. mirė (duomenys neskelbtini), o R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. G. mirties liko gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Remiantis (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinės knygos Nr. 1 namų ūkio Nr. 7 įrašais minėti pastatai priklausė R. G.. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po R. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjai nurodo, kad nors į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdami faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jų motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai po motinos mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu. Pareiškėjai po motinos mirties naudojosi namuose likusiais baldais, namų apyvokos reikmenimis, patalyne, indais, žemės dirbimo įrankiais. Be to, jie rūpinosi ir likusia sodyba, kurią suremontavo, taip pat prižiūrėjo sodą, daržus ir namų aplinką, mokėjo mokesčius už elektros energiją, telefono ryšio paslaugas. Pareiškėjai J. G. ir J. G. po motinos mirties liko gyventi jos sodyboje ir šiuo metu deklaruoja ten savo gyvenamąją vietą. Šiuos veiksmus pareiškėjai atliko nedelsiant, nepraleidę tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjai po motinos mirties jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. G., V. J., J. G. po savo motinos R. G. mirties faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjams gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)), mirties jos vaikai J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis J. G., V. J., J. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.