- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-907-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11386-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejus, N. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovams BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejus ir N. P. dėl įstaigos vadovo veiksmų pripažinimo mobingu (bosingu) ir įpareigojimo darbdaviui nutraukti mobingą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Pripažinti BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingą prieš jį ir įpareigoti ją nutraukti mobingą; 2) Priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje kaip atstovas veikiantis advokato padėjėjas su atstovavimo santykius patvirtinančiais dokumentais turi pateikti ne tik rašytinį advokato (praktikos vadovo) leidimą atstovauti konkrečioje byloje, bet ir įrodymus apie tai, kad Lietuvos advokatūra yra patvirtinusi jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą, todėl konstatavo, kad ieškinį teismui ieškovo vardu padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo. Taip pat nurodė, kad pareikšto ieškinio tenkinimas/netenkinimas nesukels ieškovui jokių savarankiškų materialinių pasekmių. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio bei pridėtų rašytinių duomenų matyti, jog tarp ieškovo ir N. P. yra kilę ginčai dėl tam tikrų darbo sąlygų bei darbo santykių, subjektų nepakankamai korektiško bendravimo darbo klausimais. Tačiau darbo santykiai tęsiasi, jokių savarankiškų materialinių reikalavimų (darbo užmokesčio dalies priteisimo, veiklos vertinimo rezultatų nuginčijimo ir pan.) ieškovas nekelia.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir jo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Ieškovas nurodė, kad, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnyje nenumatyta pareiga pateikti teismui dokumentą apie patvirtintą vienerių metų praktiką. Pažymėjo, kad, jeigu pirmosios instancijos teismas manė, kad ieškovas netinkamai suformulavo ieškinio reikalavimą, tai jis privalėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Taip pat pažymėjo, kad suformuluotas reikalavimas iš esmės atitinka materialinių civilinių ir darbo teisių gynimo būdus, kurie numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.138 straipsnyje, o konkrečiai CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytą civilinių ir darbo teisių gynimo būdą – užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis, kuria, atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, kadangi ieškinio tenkinimas/netenkinimas nesukels ieškovui jokių savarankiškų materialinių pasekmių.
9. Nepagrįstu laikytinas ieškovo atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnyje nenumatyta pareiga pateikti teismui dokumentą apie patvirtintą vienerių metų praktiką.
10. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje (2017 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. IX-2066 redakcija) numatyta, kad advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
11. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje kaip atstovas veikiantis advokato padėjėjas su atstovavimo santykius patvirtinančiais dokumentais turi pateikti ne tik rašytinį advokato (praktikos vadovo) leidimą atstovauti konkrečioje byloje, bet ir įrodymus apie tai, kad Lietuvos advokatūra yra patvirtinusi jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
14. Taigi, teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.
15. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.
16. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad pareikštas reikalavimas – pripažinti BĮ Literatūrinis A. Puškino muziejaus direktorės N. P. veiksmus kaip mobingą prieš jį ir įpareigoti ją nutraukti mobingą – atitinka CK 1.138 straipsnio 3 punkte numatytą civilinių ir darbo teisių gynimo būdą – užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys).
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad viena iš prevencinio ieškinio pateikimo sąlygų yra siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pareikštas reikalavimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovas pareikštu ieškiniu nesiekia apginti daiktinės teisės.
19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustačius šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą, išaiškinant ieškovui, kad jis ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, todėl ginčijama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
Ieškovo A. A. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.