Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant J. Š. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis BK 71¹, 72² straipsniais, J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Ž. Š., uždraudžiant 6 mėnesius bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis Ž. Š. gyvenamojoje vietoje ir Upytės A. B. pagrindinėje mokykloje, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. 2019 m. balandžio 18 d., apie 20.50 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. Š., t. y. sugriebė abiem rankomis V. Š. už pečių ir ją stūmė, dėl ko nukentėjusioji griuvo ir trenkdamasi į suolą užsigavo nugarą, taip sukėlė savo šeimos narei – sutuoktinei V. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Š., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iki 2019 m. balandžio g. 18 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktine V. Š. ir dukra Ž. Š.. Dvi dienas iki įvykio girtavo, įvykio metu taip pat buvo neblaivus. 2019 m. balandžio 18 d., vakare, tikslaus laiko nepamena, galėjo būti apie 20.50 val., grįžo namo ir norėjo paimti ant rankų savo anūką, tačiau dukra Ž. Š. neleido to padaryti, dėl to su ja susikivirčijo. Dukra nuėjo į savo kambarį. Buvo supykęs dėl dukros elgesio, todėl spyrė į jos kambario duris, dėl ko durys išsinėrė iš lankstų. Į jo ir Ž. Š. konfliktą įsikišo žmona V. Š.. Jis supyko, kad sutuoktinė kišasi į ne savo reikalus, todėl ją stipriai pastūmė. Pamena, kad žmona griūdama atsirėmė į kažkokį daiktą, gali būti, kad į suolą. Nepastebėjo kuria kūno dalimi V. Š. rėmėsi į suolą, tačiau gali būti, kad nugara. Mano, kad dėl pastūmimo V. Š. galėjo užsigauti nugarą, galėjo sukelti sutuoktinei fizinį skausmą. Apie šį įvykį daugiau su V. Š. nekalbėjo, nes jam uždrausta su ja bendrauti. Susitikęs sutuoktinę su ja tik pasisveikina, tačiau nekalba. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, taip pasielgė, nes buvo neblaivus (b. l. 57-60, 65-68).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios V. Š. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu J. Š. ir dukra Ž. Š.. Sutuoktinis dažnai vartoja alkoholį, būdamas neblaivus nuolat triukšmauja, neduoda ilsėtis. 2019 m. balandžio 18 d., apie 20.25 val., grįžusi į namus kieme rado J. Š., kuris gėrė alų. Jai parėjus į namus, apie 20.50 val., grįžo ir J. Š., kuris norėjo paimti anūką. Kadangi J. Š. buvo neblaivus, svirdinėjo, sunkiai stovėjo ant kojų, dukra neleido jam to padaryti ir užsidarė kambaryje. J. Š. supykęs spyrė į duris, jos išsinėrė iš lankstų. Tuo metu ji (nukentėjusioji) buvo virtuvėje ir paklausė sutuoktinio ką jis daro. J. Š. ėmė plūstis, sugriebęs rankomis už pečių stipriai pastūmė ir ji griuvo ant virtuvėje buvusio medinio suolo kampo bei stipriai užsigavo nugarą. J. Š. toliau ją plūdo visokiais įžeidžiančiais žodžiais. Jis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, ne kartą buvo kviesta policija (b. l. 22-25).

Iš tarnybinio pranešimo dėl Ž. Š. apklausos matyti, kad paskambinus Ž. Š. telefonu, pastaroji nurodė, jog 2019 m. balandžio 18 d., apie 20.50 val., tarp jos ir tėvo J. Š. įvyko konfliktas, nes neblaivus tėvas norėjo ant rankų paimti vaiką, tačiau ji neleido. Kai ji su vaiku nuėjo į savo kambarį, J. Š. spyrė į kambario duris, po ko pradėjo konfliktuoti su V. Š.. Ji iš savo kambario išėjusi nebuvo, todėl nematė ar J. Š. smurtavo prieš V. Š. ir negirdėjo jų pokalbio. Ji apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos numeriu 112 (b. l. 37-38).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Durų į vieną iš gyvenamųjų kambarių apatinėje dalyje matomi apgadinimai, esantys prieškambario pusėje (b. l. 10-15).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d., apie 20.53 val., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbti) triukšmauja neblaivus tėvas. Nuvykus minėtu adresu paaiškėjo, kad policiją kvietė Ž. Š.. Įvykio vietoje V. Š. paaiškino, kad neblaivus sutuoktinis J. Š. paėmė rankomis suėmė jai už pečių ir pradėjo stumdyti (b. l. 16-17).

Iš asmens blaivumo nustatymo testo matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d, 21.58 val., J. Š. nustatytas 2,38 promilių girtumas (b. l. 18).

Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis smurtavo prieš sutuoktinę V. Š., savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis yra teistas (b. l. 76-83), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 84), dirba (b. l. 88, 89). Kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. J. Š. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 90-92). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas, nustatant atitinkamus įpareigojimus, kurie gali turėti teigiamą poveikį J. Š. elgesiui.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 18 d., 21.25 val., 2019 m. balandžio 19 d., 15.00 val. (1 para).

Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešeriems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, J. Š. paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant J. Š. bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 18 d., 21.25 val., iki 2019 m. \balandžio 19 d., 15.00 val. (1 para), 1 laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, J. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti J. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme žodinio proceso tvarka, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.