- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-23
- Bylos Nr.
- N-575-1653-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-65-3-00130-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
K. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad jis 2010 m. balandžio 16 d., apie 17.25 val., Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, ties namu Nr. 112, vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė geležinkelio pervažoje, taip priversdamas kitus transporto priemonių vairuotojus keisti važiavimo kryptį bei greitį (pasukti dešiniau ir stabdyti), vengiant priešpriešinio susidūrimo. Tokiais veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 28 ir 145.2 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje ir 124² straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. balandžio 27 d. nutarimu K. M. už ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, o už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinus administracines nuobaudas, K. M. galutinai paskirta 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 23 d. nutarimu minėtą Institucijos nutarimą dalyje dėl ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo panaikino, o kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas apima konkretų KET pažeidimą, jei jis sukėlė pavojingą situaciją, todėl nagrinėjamu atveju K. M. veiką papildomai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad K. M. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai, naikinti Institucijos nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo. Pabrėžė, jog asmens kaltė įrodyta liudytojais teismo posėdyje apklaustų Institucijos pareigūnų V. A. ir D. S. parodymais, jog atidarius Smėlynės gatvėje esančios geležinkelio pervažos užtvarą, jie tarnybiniu automobiliu paskui gana didelę ties uždaryta pervaža susidariusią automobilių koloną pajudėjo Panevėžio miesto centro link, kai staiga pamatė, kad priešais juos stovėję automobiliai pradėjo sukti dešiniau važiuojamosios dalies krašto, kadangi priešpriešiais važiavo saugos tarnybos automobilis, kuris pervažoje lenkė prie jos stovėjusių ir atidarius pervažą lėtai pradėjusių judėti automobilių koloną, priversdamas kitų automobilių vairuotojus keisti važiavimo kryptį, t. y. prisitraukti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, siekiant išvengti susidūrimo. Atkreipė dėmesį, kad Institucijos pareigūnai patvirtino, jog aiškiai matė, kaip K. M. lenkė automobilius, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, taip pat nurodė, kad minėtoje gatvės atkarpoje eismas vyksta dviem kryptimis po vieną eismo juostą ir aplenkti kitų automobilių, neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, yra neįmanoma. Atsižvelgęs į tai, kad Institucijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens anksčiau nepažinojo, su juo jokių konfliktų neturėjo, jų parodymai yra nuoseklūs ir atitinka tarnybiniuose pranešimuose, surašytuose iškart po minėto įvykio, nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abejoti jų parodymais nėra pagrindo. K. M. teiginius, kad jis, lenkdamas prie geležinkelio pervažos važiavusių automobilių koloną, neišvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kritiškai, kadangi jie prieštarauja Institucijos pareigūnų parodymams bei kitiems byloje surinktiems duomenims. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo teiginius grindžia vien matematiniais skaičiavimais, kad važiuojamosios dalies pločio pakanka prasilenkti su kitais automobiliais. Nurodė, jog tai paneigia duomenys, kad eismas minėtoje Smėlynės gatvės atkarpoje vyksta dviem kryptimis po vieną eismo juostą, taip pat Institucijos pareigūnų parodymai, kad ne tik K. M. važiavimo kryptimi važiavę automobiliai, bet ir priešpriešiais važiavę automobiliai dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų buvo priversti prisitraukti prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir net sustoti prie kelkraščio. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad KET 194 punktas numato, jog žybčiojantis oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, pažeidimo metu eismas ties geležinkelio pervaža buvo itin intensyvus, automobilių kolona judėjo lėtai, o K. M. vairuojamo automobilio greitis geležinkelio pervažoje buvo gana didelis, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas sukėlė pavojingą situaciją. Teismas pabrėžė, kad skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, iš esmės buvo laikytasi ATPK 20 straipsnyje, 30 straipsnyje ir 30² straipsnyje įtvirtintų nuostatų, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, K. M. nuobauda paskirta sankcijos ribose, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsižvelgus į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė bauda.
II.
Apeliaciniu skundu K. M. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas nesant jokių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Teigia, jog KET nepažeidė ir jokio pažeidimo nepadarė. Nurodo, kad važiavo su įjungtais švyturėliais, todėl kitų transporto priemonių, tiek važiuojančių ta pačia kryptimi, tiek priešinga kryptimi, vairuotojai traukėsi arčiau važiuojamosios dalies krašto, sudarydami galimybę apvažiuoti transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi. Pažymi, jog apvažiuodamas kitas transporto priemones, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kadangi eismo juostos, kuria jis važiavo, plotis yra 4,8 m, todėl joje pakanka vietos prasilenkti dviems automobiliams. Pabrėžia, kad byloje nėra duomenų apie kitus vairuotojus, kuriems administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sukliudė važiuoti, jie buvo priversti staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Teigia, jog iš anksto arčiau važiuojamosios dalies krašto pasitraukusių automobilių apvažiavimas negalėjo sukelti pavojaus eismo dalyviams. Mano, kad Institucijos pareigūnų parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, jie aiškiai nematė įvykio, todėl teismas minėtų liudytojų parodymus turėjo vertinti kritiškai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nepaneigė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens matematinių skaičiavimų, jog važiuojamosios dalies pločio pakanka prasilenkti dviems automobiliams, be to, šią aplinkybę patvirtino ir Institucijos pareigūnas, pripažinęs, kad įvykio vietoje vienoje eismo juostoje teoriškai tilptų du automobiliai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju K. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 400 Lt iki 800 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 6 mėnesių <...>.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. apeliaciniame skunde neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad jis įvykio metu nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir kitiems vairuotojams nekliudė, pavojaus eismo dalyviams nesukėlė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. M. padarė ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Įvykio metu galiojusių KET 28 punktas numatė, jog transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, o KET 145.2 punktas nustatė, jog geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų lenkti draudžiama. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Institucijos pareigūnų V. A. ir D. S. tarnybinių pranešimų (administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, b. l. 3, 4) bei parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 20-21), nustatyta, jog 2010 m. balandžio 16 d., apie 17.25 val., Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, ties geležinkelio pervaža, pareigūnai pastebėjo, kaip priekyje važiuojančios transporto priemonės pradėjo trauktis arčiau važiuojamosios dalies krašto. Tada pamatė priešpriešiais atvažiuojantį saugos tarnybos automobilį su įjungtais švyturėliais, kuris geležinkelio pervažoje lenkė automobilių koloną, taip keldamas pavojų eismo saugumui, kadangi kitų transporto priemonių vairuotojai buvo priversti staigiai keisti važiavimo greitį ir kryptį. Institucijos pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 21). Pažymėtina, kad pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie pažįsta apeliantą, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Kita vertus, K. M. neigia įvykio metu išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau ši versija yra pagrįsta prielaidomis ir prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, be to, paties lenkimo geležinkelio pervažoje fakto administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija. Tai, kad kitų transporto priemonių, tiek važiuojančių ta pačia kryptimi, tiek priešinga kryptimi, vairuotojai traukėsi arčiau važiuojamosios dalies krašto, o eismo juostos pločio įvykio vietoje teoriškai pakaktų prasilenkti dviems automobiliams, paties pažeidimo padarymo fakto nepaneigia. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad K. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra pagrįsta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.