- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-30
- Bylos Nr.
- 2A-680/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01258-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“
- Ieškovas
- BUAB „Rodiklis“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Rodiklis“ ieškinį atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas patikslino ieškinį ir nurodė, kad ieškovas 2009 m. lapkričio 10 d. ir 2009 m. gruodžio 2 d. atsakovui išrašė sąskaitas-faktūras Nr. RRR096387, RRR085857 už suteiktas reklamos paslaugas radijo stotyje „Kauno fonas“, tačiau jų atsakovas neapmokėjo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl nurodytų sąskaitų apmokėjimo ir gavo informaciją, kad skola ieškovui yra užskaityta šalių sudarytu tarpusavio užskaitos aktu Nr. 733, įskaitant šalių vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Ieškovas mano, kad šalių sudarytas tarpusavio užskaitos aktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negalioja. Teigia, kad 2009 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi dėl ieškovui UAB „Rodiklis“ keliamos bankroto bylos buvo pritaikytas viso turto, tame tarpe ir turtinių teisių areštas. Toks turto areštas 2009 m. spalio 26 d. buvo registruotas Centrinės hipotekos įskaitos Turto areštų aktų registre. Atsakovui tokie ieškovo turto arešto duomenys turėjo būti žinomi ir buvo žinomi, nes duomenys buvo paskelbti viešai ir prieinami kiekvienam. Išraše buvo nurodytas arešto pagrindas – bankrotas. Ieškovo nuomone, esant tokiai situacijai šalys pasirašyti užskaitų akto negalėjo ir toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Ieškovas prašė teismą pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. gruodžio 3 d. sudarytą Tarpusavio užskaitų aktą Nr. 733 negaliojančiu, priteisti iš atsakovo 8681,06 Lt skolą už suteiktas reklamos paslaugas, o taip pat remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi priteisti 1311,89 Lt palūkanų bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad abi šalys viena kitai teikė paslaugas ir šalių sudarytos 2009 m. rugsėjo 15 d. Sutarties 2.4 punkte šalys sutarė, jog, jei užsakymo pateikimo metu yra priešpriešiniai šalių reikalavimai, jie užskaitomi. Teigiama, kad ieškovas atsakovui suteikė reklamos paslaugas ir 2009 m. gruodžio 3 d. ieškovas atsakovui buvo skolingas dar nuo 2008 m. lapkričio 28 d., tai šalys dvišaliu susitarimu, ginčijamu aktu, atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Toks atliktas įskaitymas buvo visiškai pagrįstas ir neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Atsiliepime tvirtinama, kad areštavus turtą pagal priimtą teismo nutartį ieškovo buvo areštuotos turtinės teisės į lizinguojamą turtą ir tokia turto arešto akte turto arešto būsena buvo baigtinė, vadinasi 2009 m. spalio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos tik tam turtui, kuris išvardintas turto arešto akte. Atsakovo nuomone, administratorius reikšdamas ieškinį klaidingai nustatė, kokios ieškovo turtinės teisės buvo areštuotos, nes iš turto arešto akto matyti, kad buvo areštuojamos ne apskritai visos ieškovo turimos turtinės teisės, o tik turtinės teisės į lizinguojamą turtą. Taikant ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir analizuojant ar sandoriai buvo sudaryti teisėtai, esminė aplinkybė yra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turinys. Taigi, kai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne visi sandoriai laikomi negaliojančiais, o tik tie, kuriais buvo perleistas areštuotas turtas. Atsakovo įsitikinimu, ginčijamu aktu atliktas įskaitymas nebuvo draudžiamas, nes turtas nebuvo areštuotas, todėl ieškovas klaidingai nurodo, jog šalys negalėjo atlikti priešpriešinių tarpusavio įsipareigojimų įskaitymo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino tarp ieškovo BUAB „Rodiklis“ ir atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarytą tarpusavio užskaitos aktą Nr. 733 negaliojančiu, iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ priteisė ieškovui BUAB „Rodiklis“ 8681,06 Lt už reklamos paslaugas, 1311,89 Lt palūkanų už laiku neįvykdytą piniginę prievolę, 6 proc. palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2011m. spalio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir iš atsakovo UAB „Ekskomisarų biuras“ priteisė 299,78 Lt žyminį mokestį ir 14,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Nurodė, kad byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi iki UAB „Rodiklis“ iškelti ar atsisakyti bankroto bylą, areštavo bendrovei UAB „Rodiklis“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Nutartis buvo nukreipta vykdyti skubiai ir įsigaliojo nuo jos priėmimo momento ir galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą bendrovei ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Bylos medžiaga rodo, kad 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi UAB „Rodiklis“ buvo iškelta bankroto byla, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi, Kauno apygardos teismo nutarties dalį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“ paliko nepakeistą. Nustatyta, kad UAB „Rodiklis“ ir atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ 2009 m. gruodžio 3 d. pasirašė tarpusavio užskaitos aktą Nr. 733, kuriuo šalys užskaitė buvusius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismui 2009 m. spalio 23 d. priėmus nutartį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu iki UAB „Rodiklis“ bus iškelta bankroto byla ir areštavus UAB „Rodiklis“ turtines teises šalys negalėjo atlikti jokių tarpusavio piniginių įskaitymų. Turto areštas buvo įregistruotas Centrinės hipotekos įskaitos Turto areštų registre, todėl tokia pateikta informacija buvo vieša. Atsakovas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo ir privalėjo pasidomėti paminėtais draudimais, tačiau to neatliko ir sudarė sandorį prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Dėl to ieškovo ginčijamas tarpusavio užskaitos aktas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1. 80 straipsnis). Esant nurodytam pirmosios instancijos teismas atmėtė atsakovo argumentą, kad ieškovo areštuotas turtas buvo detaliai aprašytas ir buvo nurodyta, kad tik areštuojamos turtinės teisės į lizinguojamą turtą ir tokia turto arešto būsena buvo baigtinė. Pažymėjo ir tai, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtinta teismo sprendimo, nutarties ar kitokio procesinio dokumento privalomumo principas. Toks principas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame teismo dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek nedalyvavę nagrinėjant bylą. Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą ar teismo sprendimo arba kitokio teismo procesinio dokumento nepaisymas vertintina kai teismų nepriklausomumo ir viešosios tvarkos pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pripažinus šalių sudarytą užskaitos aktą negaliojančiu, atsakovas lieka skolingas ieškovui už suteiktas reklamos paslaugas. Suteiktų paslaugų dydį patvirtina byloje pateiktos sąskaitos faktūros Nr. RRR096387, RRR085857, todėl iš atsakovo ieškovui priteisė 8681,06 Lt skolą už suteiktas reklamos paslaugas (CK 6. 716 straipsnis). Remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi iš atsakovo už laiku neįvykdytą prievolę priteisė 1311,89 Lt palūkanas ir pagal CK 6. 37 straipsnį 6 proc. palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas UAB „Ekskomisarų biuras“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei pažeidė teismų praktikoje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių aiškinimo ir taikymo taisykles, neteisingai taikė ir aiškino LR Turto arešto aktų registro įstatymo nuostatas.
Šalies argumentai
2. Priėmus pareikšimą dėl bankroto bylos iškėlimo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalima aiškinti plečiamai ir sutapatinti su ĮBĮ įtvirtintais apribojimais, kurie taikomi iškėlus bankroto bylą.
3. Apelianto nuomone, antstoliui detalizavus areštuotiną turtą turto arešto registre turto arešto aktui suteikiama žyma „ baigtinis“ ir laikoma, kad yra areštuotas tik tas turtas, kuris yra nurodytas turto arešto akte. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, jog tretiesiems asmenims turto areštas sukelia teisines pasekmes nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre ir visi turto arešto duomenys, įrašyti į turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Iš Turto arešto aktų registro įstatymo normų matyti, jog apeliantui turto areštas teisines pasekmes sukėlė nuo turto arešto akto įregistravimo momento ir apribojimai sudarant sandorius turėjo būti taikomi ta apimtimi, kiek nurodyta turto arešto akte. Kadangi minėtame akte buvo detaliai aprašytas turtas, kuriam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir nurodyta, jog areštuojamos tik dvi turtinės teisės i lizinguojamą turtą, apelianto nuomone, teismas išplėtė teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, mastą, pažeidė procesines ir materialines teisės normas. Kadangi šalių sudarytame ginčijamame akte atliktas įskaitymas nepažeidžia turto arešto akte nurodytų draudimų, darytina išvada, kad buvo neteisingai išspręsta byla.
4. Apeliantas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš tarp šalių pasirašytų sutarčių, tačiau kita sutarties šalis BUAB „Rodiklis“ nuolat vėlavo atsiskaityti už suteiktas apelianto paslaugas. Apeliantas dėl šių atsiskaitymų vėlavimo niekada nereikalavo sumokėti delspinigius. Priešingai, apeliantas veikdamas sąžiningai ir siekdamas padėti BUAB „Rodiklis“ atsiskaityti, sudarė sutartį, pagal kurią pirko iš BUAB „Rodiklis“ reklamos paslaugų. Apeliantas, sudarydamas sutartį veikė sąžiningai ir bendradarbiavo su BUAB „Rodiklis“. Todėl net ir tuo atveju, jei ieškovo ieškinys būtų patenkintas, mano, jog reikalavimas dėl palūkanų būtų neteisėtas ir nepagrįstas bei prieštaraujantis sąžiningumo ir protingumo teisės principams.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Rodiklis“ nesutinka su ieškovo apeliaciniu skundu. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodo, kad kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, sprendžia teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Lietuvos teismų praktikoje nurodyta, kad bankroto bylose laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos visam įmonės turtui, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bankroto bylose ypatumas yra tas, jog jos taikomos ne tik pareiškimą padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams užtikrinti. Svarbu, kad inicijavus bankroto bylos iškėlimą, atsakovo turimo turto apimtis nesumažėtų ir nepablogėtų finansinės galimybės. Sistemiškai aiškinant ĮBĮ, Turto arešto aktų registro įstatymo ir CPK 144-152 straipsnių nuostatas, aplinkybė, jog taikytų laikinųjų apsaugos priemonių bankroto byloje būklė „laikina“ buvo pakeista į būklę „baigtinė“, nereiškia, kad likusiam neaprašytam įmonės turtui yra automatiškai panaikinami disponavimo apribojimai. Priešingas šių teisės aktų aiškinimas paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir taikymo tikslus bankroto bylose, pažeistų įstatymu saugomą viešąjį interesą, kadangi tai negarantuotų visos turto masės išsaugojimo. Kadangi nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjo nuo jos priėmimo momento, tai teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau galiojo tuo metu, kai buvo sudarytas šalių vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Dėl to šis tarpusavio užskaitymo aktas yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Arešto akte buvo nurodytas arešto pagrindas - bankrotas, todėl atsakovas, būdamas apdairus ir sąžiningas, turėjo žinoti, kad užskaitos sandoris gali pažeisti kitų įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Atsakovo pozicija, jog jis neva buvo suklaidintas Turto areštų aktų Registre esančiais įrašais, yra visiškai nepagrįstas, nes tai neturėjo jokios įtakos jo sprendimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas kreipėsi į Turto areštų aktų registrą, Kauno apygardos teismą ar kitu būdu pasidomėjo dėl BUAB „Rodiklis“ turtui pritaikytų apribojimų bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ ieškovui UAB „Rodiklis“ teikė saugos paslaugas pagal 2000 m. liepos 18 d. saugos paslaugų sutartį Nr. 830 ir 2005 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 735317, o ieškovas UAB „Rodiklis“ atsakovui UAB „Ekskomisarų biuras“ teikė reklamos paslaugas pagal 2009 m. rugsėjo 15 d. sutartį (b.l.39-40, 44-47, 50). Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi iki UAB „Rodiklis“ iškelti ar atsisakyti bankroto bylą, areštavo bendrovei UAB „Rodiklis“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis bei sustabdė UAB „Rodiklis“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Nutartis buvo nukreipta vykdyti skubiai (b.l.20-21). Duomenys apie taikytą areštą Turto arešto aktų registre įregistruoti 2009 m. spalio 26 d. (b.l.23). UAB „Rodiklis“ ir atsakovas UAB „Ekskomisarų biuras“ 2009 m. gruodžio 3 d. pasirašė tarpusavio užskaitos aktą Nr. 733, kuriuo šalys užskaitė buvusius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus (b.l. 19).
Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja iš esmės tuo, kad taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalima aiškinti plečiamai ir sutapatinti su ĮBĮ įtvirtintais apribojimais, kurie taikomi iškėlus bankroto bylą, todėl laikytina, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos turto arešto akte nurodytam konkrečiam turtui, o tai reiškia, kad draudimo atlikti įskaitymą nebuvo.
Vienas įmonių bankroto instituto tikslų – kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga. Kreditoriams sudaromos sąlygos patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir finansų, taip pat apsaugoti skolininko interesus, kad esant galimybei būtų atkurtas finansinis jo stabilumas. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, pradeda galioti didesnė bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių turtinių interesų apsauga. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galiosiančias iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Taigi ir iki bankroto bylos iškėlimo kreditorių interesai saugomi ta apimtimi, kuria nustatyta teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nors ginčo atveju nutartis dėl bankroto bylos UAB „Rodiklis“ iškėlimo įskaitymo metu dar nebuvo priimta, tačiau šios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga pradėjo galioti dar iki bankroto bylos iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Rodiklis“ areštavo UAB „Rodiklis“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis bei sustabdė UAB „Rodiklis“ turto realizavimą ir išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus (b.l.20-21). Įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011). Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apribojo ieškovui disponavimą visu jam priklausančiu turtu. Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį turto arešto aktų registre registruojami teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d.). Kaip minėta, duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2009 m. spalio 26 d., todėl preziumuojama, kad jie atsakovui turėjo būti žinomi (b. l. 23). Tuo tarpu ginčo įskaitymas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo apsaugoti galbūt nemokios įmonės turtinę padėtį ir užkirsti kelią per tą laiką sumažinti jos turtą, taip apsaugant visų kreditorių galimybes bankroto proceso metu gauti visišką ar dalinį savo reikalavimų patenkinimą. Iš turto arešto akte nurodytų turto arešto pagrindų (ĮBĮ 9 straipsnio 5 punktas, 3 punktas, CPK 145, 148 ir 151 straipsniai) matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos priėmus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Įskaitymas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apribojo disponavimą visu ieškovui priklausančiu turtu. Taigi nuo Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos ieškovas negalėjo disponuoti savo turtu. Ginčo įskaitymas atliktas galiojant ieškovo turto areštui, viešai paskelbtam Turto arešto aktų registre, todėl darytina išvada, kad atsakovui, kaip apdairiam, rūpestingam juridiniam asmeniui, ši informacija buvo žinoma. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms – ieškovo turto areštui, atsakovas negali atlikti įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011). Įskaitymo sandoriu buvo sumažinta ieškovo reikalavimo teisė atsakovui, tokiu būdu pažeistos kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus. Taip pat pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Šiam sandorio negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kadangi įskaitymu buvo pažeista teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas ieškovui disponuoti turtu, ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo sandorio neteisėtumą.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas todėl paliktinas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.