- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2YT-3171-385/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01254-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Jurjonas
- Suinteresuotas asmuo
- B. J.
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Vaclovas Jurjonas, sekretoriaujant Renatai Majauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams E. J., advokatui P. O., advokato padėjėjai M. L., suinteresuotam asmeniui B. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. J. skundą notarei Albinai Radavičienei, suinteresuotam asmeniui B. J. dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas P. J., notarė A. Radavičienė į posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai prašo panaikinti Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės Albinos Radavičienės 2019 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. I-153 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą po pareiškėjo mamos P. J. mirties, taip pat priteisti iš notarės pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad notarė be jokio teisinio pagrindo neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama P. J.. Po jos mirties liko paveldimas turtas - 4,46 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,54 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vieno aukšto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais: lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lentų daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plytų mūro tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lentų malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). P. J. turėjo 4 vaikus: P. J., V. J., J. J. (Rusijos Federacijos pilietis) ir R. P. K. (Rusijos Federacijos pilietė). Po mamos P. J. mirties, pareiškėjas kartu su broliais V. J. bei J. J. ir seserimi R. P. K., kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę dėl palikimo priėmimo. Visiems įpėdiniams buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai nurodant, kad kiekvienas iš jų paveldi 1/4 dalį mamos turėto turto. 2001-09-20 notarė A. Radavičienė patvirtino pirkimo-pardavimo sandorį, kuriuo pareiškėjas, R. P. K., J. J., V. J. pardavė paveldėtą nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su išvardintais priklausiniais. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietis, P. J. įpėdinis J. J.. (duomenys neskelbtini) mirė V. J., P. J. įpėdinis, todėl suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta V. J. įpėdinė B. J.. (duomenys neskelbtini) mirė Rusijos Federacijos pilietė R. P. K., kuri taip pat buvo P. J. įpėdinė. 2018-02-05 B. J. notarė Albina Radavičienė išdavė paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 738, pagal kurį ji paveldėjo V. J. priklausiusį turtą. B. J. pasikreipus į VĮ „Registrų centras" buvo paaiškinta, kad vis dar 2/4 dalys žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruoti mirusiosios P. J. vardu. B. J. apie šias aplinkybes informavo pareiškėją, P. J. įpėdinį. 2019-05-28 B. J. pareiškimu kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę kaip V. J. įpėdinė ir teisių perėmėja, informuodama, jog paveldėjimo teisės dėl 2/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/4 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotų mirusiosios P. J. vardu, atsisako ir neprieštarauja, kad pareiškėjas P. J. paveldėtų savo mamos likusį nepaveldėtą turtą. 2019-05-30 prašymu dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjas kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į 2/4 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-06-25 jis gavo notarės A. Radavičienės nutarimą Nr. I-153, kuriuo atsisakyta išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Su šiuo notarės nutarimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, nemotyvuotas. 2019-06-21 notarė nutarime nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti visiems keturiems P. J. įpėdiniams, tame tarpe ir Rusijos Federacijos piliečiams. Tačiau paveldėjimo teisės liudijimai į 2/4 dalis žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos piliečiams nebuvo išduoti, nes sutinkamai su CK 5.50 str. draudžiama priimti palikimą dalimis ar su išlygomis. Iš notarės nutarimo neaiškūs atsisakymo išduoti papildomą teisės liudijimą motyvai. Taip pat neaišku, dėl kokių aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduodami po 1/4 dalį kiekvienam iš įpėdinių, o paveldėjimo teisės klausimai dėl aukščiau minėtų žemės sklypų paveldėjimo nebuvo išspręsti, t. y. notarė neatliko notarinių veiksmų, ko pasėkoje šiuo metu 2/4 dalys žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), vis dar yra registruoti mirusiosios P. J. vardu.
Atsiliepimas
Notarė atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. J., paduodami pareiškimus notarui, palikimą priėmė mirusiosios vaikai: J. J. (Rusijos pilietis), R. P. K. (Rusijos pilietė), P. J. ir V. J.. Palikimą priėmusiems įpėdiniams išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą į mirusios nekilnojamą turtą (2000-03-03 reg. Nr. 747, 2000-03-03 reg. Nr.749, 2000-03-29 reg. Nr. 1552). Į 2/4 dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimas neišduotas Rusijos pilietybę turintiems įpėdiniams vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu. Palikimo atsiradimo momentu galiojo 1964 m. LR Civilinis Kodeksas. Sutuoktinis ir vaikai buvo laikomi pirmos eilės įpėdiniais ir jie paveldėjo mirusiojo turtą lygiomis dalimis (1964 m. CK 573 str.). Suėjus 6 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, įpėdiniai turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą (1964 m. CK 599 str.). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas įpėdiniams, negalintiems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus paveldėti žemės, nėra palikimo priėmimas dalimis arba su sąlygomis ar išlygomis (1964 m. CK 587 str.). 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 2 dalyje minimas Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinis įstatymas Nr. 1-1392, numatė, kad žemės sklypus gali įsigyti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams, kurie vykdo ūkinę veiklą Lietuvoje šiai veiklai skirtų pastatų ir įrenginių statybai ir eksploatavimui reikalingus žemės sklypus leidžiama tik nuomoti (įst. 5 str.). Mirusiosios P. J. įstatyminiai įpėdiniai J. J. ir R. P. K., turintys Rusijos pilietybę, neatitiko Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijų. Visų tuo metu palikimą priėmusių, bet Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčių įpėdinių lūkesčiai buvo tikėtis ir laukti, kol bus pakeisti įstatymai, draudžiantys užsienio subjektams įsigyti žemės. J. J., R. K. neprašė išduoti jokio dokumento, suteikiančio teisę pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 475 nustatyta tvarka kreiptis į apskrities valdytoją dėl žemės, kurios negali paveldėti, pardavimo ir nei vienas iš jų nesikreipė į notarą prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinis įstatymas įsigaliojo 2003-04-09, pagal kurį nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir mišką gali būti leidžiama įsigyti užsienio subjektams, tačiau tik atitinkantiems Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti nuosavybės teise žemę, vidaus vandenis ir miškus, tačiau šį turtą gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pasikeitus įstatymo normoms, mirusiosios P. J. įstatyminiai įpėdiniai J. J., R. P. K. į notaro biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimą į pinigų sumą, pardavus Vyriausybės nustatyta tvarka negalinčio paveldėti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, nesikreipė. J. J. mirė (duomenys neskelbtini), o R. P. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas P. J. 2018-06-08 raštu kreipėsi su prašymu pateikti informaciją, kas yra palikimą priėmę po P. J. mirties. Pastarajam buvo išduotas liudijimas apie palikimą priėmusius įpėdinius, buvo suteikta teisinė konsultacija dėl teisinių procesų ir galimybės įteisinti likusios žemės nuosavybės teises. Pareiškėjas, turėdamas informacijos apie J. J. ir R. P. K. mirtis, turėjo galimybę ir teisę pradėti ir atlikti teisines procedūras dėl palikimo juridinių faktų nustatymo tikslu paveldėti žemės sklypų dalis, registruotas mirusiosios P. J. vardu. Palikimą priėmę įpėdiniai - J. J., R. P. K. pagal pareiškėjo pateiktus duomenis, yra mirę. Šių mirusiųjų įpėdiniai LR CK nustatyta tvarka ir terminais įgyja teises į atsiradusį palikimą. Paveldėjimas - mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai, tame tarpe ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės (CK 5.1 str.). Palikimas savaime nepereina įpėdiniui, palikimas turi būti priimtas. Šis veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Mirusių J. J. ir R. P. K. įpėdiniai, tame tarpe ir pats pareiškėjas, kaip ketvirtos eilės įpėdinis (jei nėra aukštesnės eilės palikimą priėmusių įpėdinių), turi teisę pretenduoti į J. J., R. P. K. atsiradusį palikimą ar jo dalį. Sprendžiant palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo klausimą, turėtų būti vadovaujamasi ne tik LR Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose", kurios 42 str. nurodoma, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai; nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas (sutarties 45 str.).
Suinteresuotas asmuo B. J. skundą pripažįsta ir paaiškino, kad pareiškėjas nurodė visas aplinkybes teisingai. Iš tikrųjų taip ir yra, kad jis naudojasi visu žemės sklypu visą laiką. Mirę jo brolis ir sesuo, buvę Rusijos piliečiais, nepasirūpino, kad paveldėta žemės sklypų dalis būtų kam nors perduota. Patvirtino, kad ji nepretenduoja į dalį žemės sklypų, todėl pareiškėjas gali paveldėti ją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2019-06-12 pareiškėjas P. J. ir suinteresuotas asmuo B. J. kreipėsi į Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Albiną Radavičienę su prašymu išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą bei B. J. patvirtinimu, kad ji atsisako turto, priklausančio mirusiajai P. J.. 2019-06-21 nutarimu notarė atsisakė atlikti prašomą notarinį veiksmą nurodydama, kad pareiškėjo teigimu, J. J. ir R. P. K. yra mirę. Vadinasi, po jų mirties kilo palikimas. Pagal įstatymą, palikimas savaime nepereina įpėdiniui, palikimas turi būti priimtas. Šis veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Mirusių J. J. ir R. P. K. įpėdiniai, tame tarpe ir pats pareiškėjas, turi teisę pretenduoti į J. J., R. P. K. atsiradusį palikimą ar jo dalį. Kitas notarės nutarime nurodytas motyvas - kad įstatymas draudžia priimti palikimą dalimis ar su išlygomis, todėl palikimą priėmę J. J. ir R. P. K. negali atsisakyti dalies palikimo. O būtent taip faktiškai ir atsitiktų išdavus pareiškėjui papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į dalis minėtų žemės sklypų. Dėl B. J. atsisakymo turto, priklausančio P. J., notarė nutarime nurodė vieną motyvą, o būtent - kad ji nėra P. J. įpėdinė. Iš to seka, kad B. J. negali pretenduoti į palikimą ir jos atsisakymas pretenzijų į dalį žemės yra teisiškai nereikšmingas.
Notarė skundžiamame nutarime taip pat paminėjo, kad sprendžiant palikimo priėmimo ir paveldėjimo liudijimo išdavimo klausimą po J. J. ir R. P. K. mirties, turėtų būti vadovaujamasi ne tik LR Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose". Sutarties 42 str. nurodoma, kad nekilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra turtas, įstatymai; nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas (sutarties 45 str.). Vadinasi, galimi įpėdiniai, tame tarpe ir pats pareiškėjas kaip ketvirtos eilės įpėdinis, jei nėra aukštesnės eilės palikimą priėmusių įpėdinių, turi teisę pretenduoti į J. J., R. P. K. atsiradusį palikimą ar jo dalį.
Su minėtais notarės išdėstytais motyvais reikia sutikti. Jos pozicija susidariusios situacijos atžvilgiu yra nuosekli. Iš tikrųjų, papildomo paveldėjimo teisės liudijimo į dviejų žemės sklypų 2/4 dalis išdavimas pareiškėjui reikštų ne ką kitą kaip jau įforminto palikimo priėmimo reviziją. Tokiu atveju būtų koreguojamas jau priimtas palikimas. Įstatymas nenumato, kad būtų galima tai daryti. Notarė savo nutarime trumpai nurodė atsisakymo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą motyvus bei pakomentavo galimus tolimesnius pareiškėjo veiksmus. Nutarimas laikytinas priimtu teisėtai ir pagrįstai, notarė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.
Pareiškėjo pasvarstymai skunde apie tai, kad pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475 nustatytą tvarką notarė Rusijos Federacijos pilietybę turintiems J. J. ir R. P. K. turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą su pažyma, kurios pagrindu jie būtų galėję inicijuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypų dalių pardavimą, o juos pardavus, paveldėti atitinkamas pinigų sumas, ir tokiu atveju, jei notarė Albina Radavičienė būtų nuosekliai vykdžiusi aukščiau minėtos tvarkos nuostatas, šie Rusijos Federacijos piliečiai būtų galėję tinkamai įgyvendinti paveldėjimo teisę ir šiai dienai mirusiosios P. J. turtas būtų paveldėtas, o paveldėjimo byla užbaigta, iš dalies pagrįsti. Jei notarė ir įpėdiniai būtų laikęsi nustatytos tvarkos, tokia situacija, kokia susidarė šiuo metu, nebūtų susidariusi. Tačiau negalima teigti, kad tik dėl notarės neveikimo palikimo priėmimo procesas nebuvo užbaigtas, nes minėta tvarkos nuostata grindžiama abipusiu aktyvumu – tiek notarės, tiek ir įpėdinių. Notarė atsiliepime į skundą teigia, kad J. J., R. P. K. neprašė išduoti jokio dokumento, suteikiančio teisę pagal 1996 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 475 nustatytą tvarką kreiptis į apskrities valdytoją dėl žemės, kurios negali paveldėti, pardavimo ir nei vienas iš jų nesikreipė į notarą prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Aptariama tvarka neįpareigojo įpėdinio kreiptis į notarą dėl kokio nors dokumento išdavimo, notaras turėtų išduoti pažymą be jokio kreipimosi, nors tam tikra iniciatyva, be abejo, turėjo būti ir iš įpėdinių pusės. Šiuo atveju to nebuvo, o Vyriausybės nustatytoje tvarkoje tokia situacija neaptarta. Konkrečiai šioje „Žemės sklypų, kuriuos paveldėjo ne Lietuvos Respublikos piliečiai, pardavimo tvarkoje“ numatyta, kad užsienietis – privačios žemės savininko įpėdinis – per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui prašymą apie palikimo priėmimą (2 d.). Pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 587 straipsnyje nustatytiems palikimo priėmimo terminams, notaras išduoda užsieniečiui pažymą apie tai, kad jis yra mirusio privačios žemės savininko įpėdinis ir palikimą (žemės sklypą) priėmė, kartu nurodydamas, ar yra kitų įpėdinių – Lietuvos Respublikos piliečių, paveldėjusių žemės sklypą kartu su užsieniečiu, ir kokia žemės sklypo dalis jiems tenka (3 d.). Užsienietis, gavęs šios tvarkos 3 punkte nurodytą pažymą, kreipiasi į apskrities valdytoją su prašymu parduoti paveldėtą žemės sklypą jo nurodytam pirkėjui arba aukcione. Tais atvejais, kai užsienietis prašo parduoti žemės sklypą Lietuvos Respublikos piliečiui, prašyme turi būti nurodyta šio piliečio vardas, pavardė, adresas, taip pat žemės sklypo pardavimo kaina. Tais atvejais, kai užsienietis prašo parduoti žemės sklypą aukcione, prašyme turi būti nurodyta žemės sklypo pradinė pardavimo kaina. Prie prašymo parduoti žemę pridedama šios tvarkos 3 punkte nurodyta pažyma (4 d.). Iš šios tvarkos yra aišku, kad gana detaliai reglamentuota visa procedūra, kai užsienietis paveldėjo žemės sklypą ir prašo jį parduoti. Tačiau situacija, kai užsienio pilietis parduoti žemės sklypo neprašo, kaip šiuo atveju, nėra aptarta. Todėl aktualu yra kreiptis į 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų tvarkos, sąlygų ir apribojimų Konstitucinį įstatymą Nr. 1-1392, kuris numatė, kad žemės sklypus gali įsigyti Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų kriterijų neatitinkantiems užsienio subjektams draudžiama įsigyti žemę, vidaus vandenis ir miškus nuosavybės teise, tačiau šį turtą jie gali valdyti ar naudoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kita vertus, nėra daug prasmės dabar svarstyti, dėl kieno neveikimo palikimo priėmimo procesas dviejų žemės sklypų dalyje liko neužbaigtas.
Pareiškėjas klysta teigdamas, kad notarei atsisakius išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, susiklostė situacija, kada jis, P. J. įpėdinis, negali paveldėti likusios nepaveldėtos 2/4 dalies žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). P. J. palikimas yra priimtas, apie tai notarė jį informavo 2018-07-18 liudijimu. Ta aplinkybė, kai 2/4 dalys žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki šiol turto registravimo įmonėje yra registruotos mirusiosios P. J. vardu, jokiu būdu nereiškia, kad ši dalis palikimo nėra priimta, kadangi įstatymas draudžia priimti palikimą dalimis ar su išlygomis (CK 5.50 str.).
Iš surinktų įrodymų ir aptartų aplinkybių darytina išvada, kad nėra jokių pagrįstų priežasčių pripažinti notarės Albinos Radavičienės atsisakymą išduoti P. J. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą neteisėtu. Todėl skundas negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal LR CPK 443 str. 6 d. nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Šiuo atveju pareiškėjo skundas yra netenkinamas, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti pareiškėjui priteistos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundo nepatenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.