Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-202-992/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-02-07
Bylos Nr.
1-202-992/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
I. J., J. L.
Advokatai
Elena Žilėnienė, Danutė Kisinienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-202-992/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03160-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam V. L., jo gynėjai advokatei Elenai Žilėnienei,nukentėjusiajai I. J.,

mažamečių nukentėjusiųjų J. L. ir M. L. atstovei pagal pavedimą advokatei Danutei Kisinienei ir atstovei pagal įstatymą Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos specialistei Z. B.,

vertėjoms Anai Rastenienei, Julijai Portnovai, Svetlanai Minakovai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2016 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (viena veika), 140 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (viena veika),

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. bylą perduodant į teismą su kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei I. J. į galvą, taip nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais V. L. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. L. tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą mažametei. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. L. 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė vieną smūgį mažametei dukrai J. L. į galvą, po to vieną kartą koja spyrė J. L. į pilvo sritį, dėl ko ji nukrito ant grindų, tęsdamas nusikalstamą veiką, abiem rankomis suėmė J. L. už kaklo ir spaudė kaklą, tokiais veiksmais nukentėjusiajai mažametei J. L. padarė taškinę kraujosruvą kaklo odoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

V. L. tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. L., 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo mažametei dukrai M. L. abiem rankomis suėmė už kaklo ir ją smaugdamas pakėlė į viršų, taip nukentėjusiajai mažametei M. L. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

V. L. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. L. 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, demonstruodamas rankoje laikomą peilį, žodžiu grasino, kad nužudys I. J. ir jos šeimos narius, tokiu būdu nukentėjusiajai I. J. sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog savo grasinimą įvykdys. Šiais veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis parodė, kad 2022 m. sausio 26 d. jis parsivedė jaunesnius vaikus iš darželio ir pradėjo ruošti vakarienę. Tą dieną turėjo laisvadienį ir kol vaikai buvo darželyje, išgėrė 3 - 4 litrus alaus. Prie vaikų jis negeria, gėrė taip, kad nematytų vaikai. I. J. tuo metu namuose nebuvo, ji buvo nuvažiavusi į mokyklą paimti vyresnės dukros. Kol jis ruošė maistą, abi mergaitės sėdėjo kambaryje ir žiūrėjo televizorių. J. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) metai, M. – (duomenys neskelbtini) metai. Padaręs valgyti pakvietė mergaites į virtuvę, čia jie visi ramiai valgė. Kai namo grįžo I. J. su vyresne dukra, mažesnės mergaitės iš džiaugsmo pradėjo rėkti, vos nenukrito nuo kėdės, J. vos netrenkė smilkinio į stalą. Stovėjo šalia, todėl spėjo J. sustverti už pečių, kad ji neatsitrenktų į stalą. Tada su I. J. prasidėjo barniai. Kai vaikai namuose būna su juo, jie būna ramūs, žaidžia, o kai grįžta mama, mergaitės nebeklauso, žaislus išmėto po visą butą. Jis mergaitėms sakė, kad pirmiausia reikia pavalgyti, o paskui eiti pas mamą. M. jis sulaikė stverdamas už pečių, o su I. J. susipyko, kai ji pasakė, kad jis M. paėmė už gerklės. Žodis po žodžio pradėjo bartis. Tada jis nuėjo į kambarį, sėdėjo ant lovos ir valgė. Paskui I. J. kalbėjo su savo mama, kuri pradėjo jam grasinti: iš pradžių liepė susirinkti daiktus ir išeiti iš buto, o jeigu neišeis, atvažiuos ir išdaužys jam „snukį“. Po šito momento I. J. motinos sesuo iškvietė policijos ekipažą.

Sėdėjo kambaryje ir valgė, kai išgirdo, kaip J. užsimanė į tualetą. Jis priėjo prie tualeto, padėjo J. susitvarkyti – nuvalė užpakaliuką, aprengė, o I. J. pagalvojo, kad jis mergaitę mušė. Bet jis apkabino mergaitę aplink kaklą ir per galvą valė užpakaliuką. Kaltinamasis, atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad J. už gerklės nelaikė, jos nemušė. Nebuvo jokio sumušimo ant pilvo. Nebuvo jokių grasinimų nužudyti. Kai policija jį sulaikė, peilio pas jį nebuvo, o visi statybiniai peiliai buvo balkone. Nepripažįsta, kad turėjo peilį. Pripažįsta, kad ranka trenkė vaikams per pakaušį, kai mergaitės sėdėjo prie stalo ir verkė. Trenkė mergaitėms tada, kai I. J. grįžo namo. Trenkė į pakaušį todėl, kad mergaitės pradėjo išdykauti, kai I. J. parėjo namo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 26 - 30 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. V. L. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 16.00 val., nuvažiavo pasiimti J. ir M. iš darželio. Grįžus namo, padarė mergaitėms valgyti. I. J. tuo metu namuose dar nebuvo. Mergaitės valgė ir gražiai sėdėjo prie stalo. Kai grįžo I. J. su vyresne dukra M. T., jos irgi atėjo į virtuvę valgyti. Kai I. J. užėjo į virtuvę, mergaitės pradėjo garsiai rėkauti ir šaukti. Turbūt jos taip džiaugėsi, kad grįžo mama. Tada jis pasakė mergaitėms, kad jos nusiramintų ir gražiai valgytų. Priėjęs prie J. ir M. nestipriai rankos delnu trenkė joms per pakaušį. Tada vaikai pradėjo verkti, o jis pradėjo rėkti sakydamas, kad apsiramintų. Tuomet I. J. pradėjo kalbėti, kad šį mėnesį jis nedavė pinigų šeimoms reikmėms ir dėl to prasidėjo konfliktas. I. J. mobilaus ryšio telefonu kalbėjo su savo mama ir visą jų barnį girdėjo. Po konflikto jis nuėjo į miegamąjį, ten sėdėjo, valgė. Tada J. užsinorėjo į tualetą ir nuėjo į tualetą, po kurio laiko jis atėjo nuvalyti jai užpakalį, kadangi ji to pati dar padaryti negali. Jis pasilenkęs viena ranka laikė už J. kaklo, o kitą ranka valė užpakalį. Tada į tualetą atėjo I. J. ir pamatė, kaip jis valo užpakalį J. Jo manymu, kadangi jis viena savo ranka laikė ant J. kaklo, I. J. pagalvojo, kad jis J. bando smaugti. Tarp jų vėl prasidėjo konfliktas. Jis I. J. pasakė, kad J. tikrai nelaikė rankomis už kaklo. Tada J. išsigando ir pabėgo iš tualeto. Tuo metu, kai J. išbėginėjo iš tualeto, jis norėjo jai pataisyti kelnes, tačiau I. J. pasirodė, kad jis vėl trenkė J. Netrukus į „Messenger“ paskambino I. J. mama ir pradėjo sakyti, kad jis rinktųsi daiktus ir išeitų iš buto. Tada po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į areštinę. Sugyventinei I. J. nebuvo sudavęs nei vieno smūgio, taip pat tikrai nesmaugė savo vaikų J. ir M., nespyrė koja J. į pilvą. Pripažįsta, kad J. ir M. dešinės rankos delnu silpnai trenkė per pakaušį, dėl to labai gailisi. Neprisipažįsta dėl to, kad koja spyrė J. L. į pilvo sritį, taip pat vaikų nesmaugė, už kaklo nebuvo suėmęs rankomis ir kaklo nespaudė nei vienai dukrai, taip pat ir I. J. į galvą nemušė, ją tik pastūmė rankomis, į jos pečių sritį, ji nestipriai atsitrenkė į sieną. Taip pat nori paminėti, kad jis nežino, iš kur J. ant kaklo atsirado kraujosruva, jis jai trenkė ranka tik į galvą, per pakaušį. I. J. nemušė, ją tik pastūmė rankomis į pečių sritį. Negrasino nei I. J., nei kitiems asmenims. Negrasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatos. Rankoje peilio nelaikė ir juo negrasino nužudyti nei I. J., nei jos šeimos narių (2 t., 62-67, 71-74, 81-83 b. l.).

Nukentėjusioji I. J. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. sausio 26 d. buvo sutarę, kad V. L. vyresnėlę nuveda į mokyklą, ji mergaites – į darželį. Ryte paskambino V. L., dar viskas buvo gerai, bet kai paskambino po pietų, suprato, kad jis yra neblaivus, nes jau kalbėjo agresyviai, žargonais. V. L. jai pasakė, kad paims vaikus iš darželio. Kai ji grįžo namo su vyresne dukra M., jaunesnės dukros M. ir J. sėdėjo prie stalo. Ji pati tuo metu kalbėjo telefonu su savo motina, šildė maistą M. Vaikai patriukšmauja, kartais garsiau, kartais ramiau, J. paprašė vandens, ji mergaitei pasakė, kad valgytų. Staiga pribėgo V. L. ir trenkė mergaitei per galvą. Ji paliko telefoną įjungtą, kad girdėtų mama. V. L. trenkė jai, J. Tada jis nuėjo į kambarį, ten valgė, tarp jų [V. L. ir I. J.] prasidėjo ginčas. V. L. sviedė lėkštę į sieną, maistas sukrito ant užuolaidų. Kai ji grįžo į virtuvę, ten verkė J., nes buvo apsišlapinusi, norėjo į tualetą. Ji vedėsi mergaitę iki tualeto, stovėjo atsirėmusi į duris, atbėgo V. L., spyrė į tualetą ir pasakė, kad išmokys, kaip reikia verkti, griebė J. už kaklo ir pasodino. Ji [I. J.] pradėjo šauktis pagalbos, kadangi buto sienos plonos, pagalvojo, kad kaimynai išgirs, iškvies policiją. Kai ji šaukėsi pagalbos, V. L. klausė jos, ką ji čia daro ir pastūmė ją [I. J.]. Tada pradėjo verkti M., V. L. suėmė M. už kaklo ir pakėlęs laikė ore.

V. L. mosikavo peiliu, liepė joms tylėti, nieko nesakyti, kitaip grasino visas papjauti. Ji pradėjo rašyti tetai, kad nebeleistų pusbrolio į namus, bijojo dėl jo, tada išgirdo skambutį į duris, atėjo policininkas su jos pusbroliu. Peilis buvo paslėptas vonioje, po laiptuku. Ankščiau ji tą peilį yra namie mačiusi, jis gulėjo spintelėje, tuo peiliu ji pati nesinaudojo.

V. L. smurtavo ne pirmą kartą, yra smurtavęs ir prieš vyresnę dukrą. Galvodavo, kad jis gali pasikeisti, bet paskutiniai metai buvo sunkūs, V. L. daug gėrė, vogdavo pinigus.

Atsakydama į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, I. J. paminėjo, kad pirmasis smūgis buvo J. - V. L. trenkė delnu mergaitei į pakaušį, kai ji [I. J.] gynė mergaitę, pati gavo smūgį į pakaušį. Negali pasakyti, ar vaikui skaudėjo, bet mergaitė stipriai verkė, apsišlapino, nes negalėjo nueiti iki tualeto. Vidurinei dukrai J. V. L. spyrė koja į pilvą: mergaitė buvo atsirėmusi į duris, prie durų spyrė jai ir ji įkrito į tualeto patalpą. Ji buvo susirietusi, ją V. L. pagriebė ir pasodino ant tualeto. J. kelnės nebuvo numautos, mergaitė buvo apsišlapinusi, ji nesituštino. V. L. sudavė jai ranka, delnu. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 30 - 36 b. l.).

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, gavo pavedimą apsilankyti kaltinamojo šeimoje, nes buvo gautas pranešimas dėl sausio 26 d. smurto artimoje aplinkoje. Tame pranešime buvo nurodyta, kad V. L. panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę ir vaikus. Vyko su kolege išsiaiškinti, kas vyksta šeimoje, pasikalbėti su šeima. Abi su kolege trumpai bendravo su motina virtuvėje, paskui kolegė išklausė mamą, o ji kalbino M., nes kitos mergaitės buvo dar mažos ir negalėjo nieko papasakoti. Iš pradžių prisipratino M., kad ši laisvai bendrautų ir po kurio laiko M. papasakojo, kad namuose prasidėjo konfliktas vakarieniaujant prie stalo, nes mažosios sesės triukšmavo, verkė, o tėtis V. L. supyko, kad sesės verkia ar triukšmauja, jis pradėjo šaukti, keiktis. Nurodė, kad V. L. vieną iš sesių nuvedė į tualetą ir mergaitė ten labai verkė, o tėtis supyko, veržėsi, mama neleido, įėjęs į tualetą spyrė mamai. M. sakė, kad labai išsigando, buvo atvykusi policija, išvežė tėtį, jos kelias dienas buvo pas dėdę, bijojo grįžti namo, bet mama ramino, kad viskas bus gerai, kad tėtis negali grįžti namo. Kai ji su kolege tikrino šeimą, vaikai buvo tvarkingai aprengti, sušukuoti. Vizualiai nesimatė nei mėlynių, nei nubrozdinimų. Vaikai jautėsi gerai su mama. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 62 - 64 b. l.)

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vyko į įvykį (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje tarp sugyventinių ir trijų vaikų, buto duris atidarė V. L., šalia jo buvo sugyventinė. Jie užėjo į namus ir su kolega klausinėjo, kas atsitiko. Nukentėjusioji nieko nepasakojo prie V. L., atskyrus ją nuo V. L., nukentėjusioji papasakojo situaciją, kad grįžus iš darbo prie vakarienės stalo įvyko žodinis konfliktas tarp jos, V. L. ir vaikų. Vaikas nespėjo į tualetą, apsišlapino ir, kiek pasakojo nukentėjusioji, vaikui buvo suduota, smaugtas vaikas, buvo ir jai [nukentėjusiajai] suduota. Nukentėjusioji sakė, kad mergaitei buvo suduotas smūgis į pilvą, kad vaikas smaugtas, kad jai pačiai buvo suduota į veido sritį delnu ar kumščiu. Peilis buvo vonios kambaryje, jis nebuvo padėtas akivaizdžiai. Apklausos metu V. L. buvo nusiteikęs agresyviai, nevykdė pareigūnų įpareigojimų, nebuvo nusiteikęs bendradarbiauti, pasakyti savo versijos, buvo iškviestas kitas ekipažas išvežti smurtautoją į sulaikymo kamerą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 64 - 65 b. l.)

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., dirbdamas kolega S. P. gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini), smurtauja neblaivus vyras, bute yra 3 nepilnamečiai vaikai. Nurodytu adresu buto duris atidarė V. L., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, akivaizdžiai buvo neblaivus. Iš pradžių į butą neįsileido. Vėliau, patekus į butą, buvo pastebėta I. J. bei 3 mažamečiai vaikai: M. T., J. L., M. L.. I. J. papasakojo, kad jos sugyventinis V. L. smurtavo prieš ją bei jos mažamečius vaikus. Virtuvėje vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė jai į galvą, smilkinio sritį, nes ji norėjo užstoti dukrą. Taip pat dukrai J. L. virtuvėje sugyventinis vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į galvą, smilkinio - pakaušio srityje, koja spyrė į pilvo sritį, dėl ko mergaitė nugriuvo. Tualete sugyventinis suėmęs dviem rankomis už J. kaklo ją smaugė, o virtuvėje sugyventinis dviem rankomis suėmė dukrai M. L. už kaklo, taip suėmęs už kaklo ją pakėlė ir smaugė. Dėl sugyventinio veiksmų I. J. patyrė fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų ant kūno nesimatė nei jai, nei vaikams. Taip pat I. J. parodė, kad jai sutuoktinis dažnai grasina peiliu, kurį paėmė buto apžiūros metu iš vonios kambario. Peilis sidabrinis, išlankstomas. Į įvykio vietą buvo iškviesti patruliai, kurie sulaikė V. L.. Kai nuvyko perduoti jį į areštinę, V. L. dėl įvykio atsiprašinėjo (1 t., 99-101 b. l.).

Liudytoja B. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną buvo savo namuose, kai pas ją atbėgo verkdama I. J. motina ir prašė, kad iškviestų policiją, nes V. L. smurtauja prieš I. ir vaikus. Ji nubėgo pas I. mamą į namus ir per telefoną girdėjo, kad vaikai ir I. verkė. V. L. rėkė, o vaikai ir I. verkė. Jai atrodo, kad V. L. mušė I. ir vaikus. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 65 - 66 b. l.).

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad I. J. yra jos dukra. Sausio 26 d. dukra, kaip visuomet, imdama dukrą iš mokyklos, jai paskambino. I., pareidama į namus, dar kalbėjo su ja, po kurio laiko ji išgirdo vaikų verksmą, o dukra pradėjo rėkti, ką darai, I. neišjungė telefono. Ji girdėjo, kaip I. J. šaukė V. L., ką jis daro, o jis šaukė ant jos. Vaikai labai stipriai verkė. Po to ryšys nutrūko. Kelis kartus skambino dukrai, bet ji nebeatsiliepė. Tada gavo žinutę iš dukros, kad iškviestų policiją. Adreso nežinojo, parašė dukrai, dukra atsiuntė adresą. Ji [liudytoja] skambino V. L., jis atsiliepė iš trečio karto, ji V. L. paklausė, kas per kivirčas, kodėl vaikai stipriai verkia, jis pasakė, kad vaikai tapo nepakenčiami. Ji jam pasakė, kad jei jis prisilies prie vaikų, ji atvažiuos. Kai gavo adresą iš dukros, nubėgo pas brolienę B. J. ir paprašė iškviesti policiją. Policiją jos iškvietė. Po to dukra parašė, kad niekas nevažiuotų pas ją iš giminaičių, nes V. L. pasakė, kad papjaus visus, kas atvažiuos. Dukra jai pasakojo, kad V. L. suėmė mergaitę už kaklo ir pakėlė, sudavė per galvą. Ji įvykio nematė, tik per telefoninį pokalbį girdėjo, kaip stipriai verkia vaikai, girdėjo, kaip jos dukra sakė „ką darai!”. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 66 - 67 b. l.).

Liudytojas S. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną dėl smurto artimoje aplinkoje, buto duris atidarė vyriškis, jis elgėsi neadekvačiai, šaukė, matėsi, kad buvo vartojęs alkoholio, nenorėjo įsileisti į butą. Bute buvo apsiverkusi moteris, kuri ant rankų turėjo vaiką. Įėjo į butą, nors vyriškis prieštaravo, išprašinėjo juos; tada su kolega pasiskirstė darbo funkcijas: jis [S. P.] liko prie vyro, o kolega nuėjo bendrauti su moterimi. Kolega, pakalbėjęs su nenukentėjusiąja, pasakė, kad smurtas pasitvirtino, todėl išsikvietė dar vieną ekipažą, kad išvežtų V. L., atliko procesinius veiksmus. Nukentėjusioji sakė, kad vyras grasino peiliu ir peilį prieš atvykstant pareigūnams kažkur išmetė. Vonios kambaryje, ant grindų, buvo rastas sulankstomas peilis, vadinamoji, plaštakė. Buvo pažeista bendra buto tvarka, ant grindų buvo išmėtytas maistas. Nukentėjusioji pasakojo, kad buvo smurtaujama prieš vaikus, mergaitei spirta į pilvo sritį, vaikas patampytas už kaklo. Nukentėjusioji buvo šoko būsenos, verkė, verkė ir vaikai. Išvežus V. L., nukentėjusioji apsiramino ir paaiškino įvykio aplinkybes. V. L. nieko neaiškino, šaukė, lakstė po butą. Atvykus kitam ekipažui, V. L. pasipriešino, nenorėjo geranoriškai važiuoti į komisariatą. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus (3 t., 78 - 79 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustos M. T. parodymai: M. T. papasakojo, kad ji parėjo su mama namo, namie buvo M. ir J., jos valgė, kalbėjo. Tėtis joms pasakė, kad būtų tylesnės, sakė, kad jei jos triukšmaus, jis kažką padarys. Jos toliau kalbėjosi, J. norėjo atsigerti, tėtis sudavė jai per galvą, o kai norėjo eiti į tualetą, spyrė į pilvą. M. verkė, ji [M.] su mama buvo kitame kambaryje, tėtis paėmė M. ranka už gerklės. Viskas vyko namuose, tėtis buvo kitame kambaryje, valgė ir žiūrėjo televizorių. Jos su J., M. ir mama buvo virtuvėje. Viskas vyko virtuvėje. Ji ir M. buvo virtuvėje, mama nuėjo paskui tėtį. Kai tėtis spyrė J., ji stovėjo šalia tualeto, mama sakė, kad jis taip nesielgtų, kad jis nemuštų J. Jis vis tiek mušė J. Po spyrio J. verkė. Kai tėtis spyrė, pataikė J. į pilvą. Ji nematė, kuria kojos dalimi spyrė J. Tėtis nebuvo apsiavęs batais. Už kaklo tėtis laikė M., jis paėmė M. už gerklės ir laikė ją viena ranka pakėlęs. Atsakydama į patikslinančius klausimus, M. T. paaiškino, kad tėtis pirmiausia sudavė J. į galvą, paskui J. spyrė į pilvą, paskui laikė M. už gerklės, tada atvyko policija. Kai spyrė J., tėtis V. nuėjo į virtuvę, paėmė M. už gerklės, paskui atėjo prie jos ir pasakė, kad jeigu ji kažką pasakys, tai jai irgi kažką padarys. Mama paskambino močiutei, kai V. spyrė J. į pilvą, mama telefono neišjungė, įsidėjo jį į kišenę, močiutė viską girdėjo, paskambino policijai, su policija atvyko ir mamos brolis. Kai atvyko policija, tėtis parodė pirštu ir pasakė, kad jos važiuos į vaikų namus, todėl jos su J. labai verkė. Tėtis pastūmė mamą ir ji atsitrenkė į šaldytuvą, tai buvo tada, kai mama stipriai laikė duris. Po įvykio pas M. buvo kažkokia dėmelė ant kaklo, o ar pas J. buvo kažkas, nematė (1 t., 159-163 b. l.).

2022 m. sausio 26 d. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., I. J. sugyventinis V. L., (duomenys neskelbtini) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į galvą, smilkinio sritį. Sugyventinis dukrai J. L. virtuvėje vieną kartą dešinės rankos delnu trenkė į galvą smilkinio - pakaušio srityje, koja spyrė į pilvo sritį, kuria koja, tiksliai neprisimena, taip pat tualete, suėmęs dviem rankomis už dukters J. L. kaklo, ją smaugė. Virtuvėje dviem rankomis suėmė dukrai M. L. už kaklo, ją pakėlė ir smaugė. Dėl sugyventinio veiksmų I. J. patyrė fizinį skausmą. Akivaizdžių sužalojimų ant kūno nesimato nei I. J., nei vaikams (1 t., 1-8 b. l.).

BIRT žiūryklės duomenimis nustatyta, kad B. J. 2022 m. sausio 26 d., 17.13 val., pranešė, kad smurtauja neblaivus sesers vyras, bute yra 3 nepilnamečiai vaikai. GMP atsisakė (1 t., 16 b. l.).

2022 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotonuotraukose matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Virtuvėje bendra tvarka nepažeista. Vonioje ant grindų matomas sidabrinės spalvos peilis. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Kito kambario kairėje pusėje, prie lango, ant grindų, guli lėkštė (1 t., 17-25 b. l.).

2022 m. vasario 18 d. apžiūros protokole matyti tyrimo metu peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš policijos pareigūnų uniformų kamerų. Vaizdo įraše „2022_0126_172334_003“ nuo 3.56 min. moteris su vaiku ir policijos pareigūnu nueina į kambarį, užsidaro duris ir pasakoja, kas įvyko. Kambaryje yra dar 2 mažametės mergaitės, kurios verkia, yra susijaudinusios. Moteris prašo išvežti V. L.. Pareigūnas moters klausia, kas čia atsitiko. Moteris papasakoja, kad ji grįžo po darbo, pasiėmusi vyresnėlę iš mokyklos, o V. L. pasiėmė jaunesnius vaikus iš darželio. V. L. pradėjo valgyti, o mergaitės, kaip visi vaikai, tyliai nepabuvo, todėl V. L. pradėjo trankyt jai (parodo į mergaitę, sėdinčią ant sofos dešinėje kambario pusėje), vėliau pradėjo ją trankyti (parodo į mergaitę, laikomą ant rankų). Pareigūnas pasitikslino, ar pradėjo mušti, ir moteris palinksėjo galvą. Pareigūnas pasiteiravo, ar yra kur sužalojimų, moteris atsakė, kad jai už gerklės paėmė (rodo į mergaitę, laikomą ant rankų), jai į galvą trenkė (rodo į mergaitę, sėdinčią ant sofos). Pareigūnas pasiteiravo, per kurią vietą trenkė, moteris priėjo prie mergaitės, kuri sėdi ant sofos, ir parodė, kaip buvo trenkta. Mergaitė verkia. Vaizdo įraše „2022_0126_172835_004“ pareigūnas klausia, ar šiai dukrai trenkė ir rodo į mergaitę, kuri laikoma ant rankų. Moteris atsakė, kad šiai mergaitei paėmė už gerklės. Rodo į mergaitę, kuri sėdi ant sofos, sako, kad tualete jai spyrė koja į pilvą. Moteris pasakoja, kad tai nėra pirmas smurto kartas. Moteris teigė, kad kai trenkė dukrai per galvą, ji dukrą užstojo ir jai per galvą trenkė. Vaizdo įraše „2022_0126_173334_005“ nuo 1.46 min. moteris pasakoja, kad buvo suduoti smūgiai jai ir vaikams (1 t., 26-36 b. l.).

2022 m. kovo 8 d. apžiūros protokole matyti tyrimo metu perklausytas BPC garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip B. J. dėl smurto artimoje aplinkoje kviečia policiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., 38-41 b. l.).

2022 m. balandžio 25 d. daiktų savanoriško pateikimo protokolu I. J. pateikė savo mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 10“, kurio apžiūros metu nustatyta, kad instaliuotoje „Messenger“ programėlėje yra 2022 m. sausio 26 d. pokalbis su motina A. N. ir teta B. J.. SMS žinutės rašytos lenkų kalba. (2022 m. sausio 26 d., 17.16 val., rašyta: „neskambinkite, nes dar sudaužys mano telefoną“, „ir D. tegul nevažiuoja“, „policiją tik kviesti. Nes jis ir D. užmuš“. 2022 m. sausio 27 d., 21.49 val., rašyta: „D. šiandien nakvojo, tai ne taip baisu buvo. Pirmadienį į obdukciją važiuosiu“. 2022 m. sausio 27 d., 10.18 val., rašyta: „neblogai. M. labai išgyvena, verkė, kai ėjo į mokyklą. J. irgi“. Po apžiūros mobilaus ryšio telefonas nukentėjusiajai I. J. grąžintas (1 t., 65-70 b. l.).

2022 m. gegužės 5 d. nukentėjusioji I. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 71-90 b. l.).

2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G301/2022 (01) nurodyta, kad remiantis J. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, pateikiama išvada, kad J. L. padaryta taškinė kraujosruva odoje, paveikus kietu buku daiktu, prieš 4-7 paras iki apžiūros (2022 m. sausio 31 d.) ir neatmetama, kad galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu būdu ir galimai laiku (2022 m. sausio 26 d.). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., 115 b. l.).

2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G300/2022 (01) nurodyta, kad remiantis I. J., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, po 2022 m. sausio 26 d. kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., 118 b. l.).

2022 m. sausio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G302/2022 (01) nurodyta, kad remiantis M. L. , gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, M. L. po 2022 m. sausio 26 d. kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., 122 b. l.).

2022 m. balandžio 13 d. specialisto paaiškinimo protokole nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistė R. G. dėl specialisto išvados Nr. G301/2022 (01) nurodė, kad J. L. padaryta kraujosruva odoje, kuri lokalizuojasi kaklo dešinėje pusėje. Labiausiai tikėtina, kad minėta taškinė kraujosruva kaklo dešinėje galėjo būti padaryta spaudžiant kaklo sritį tiek rankų pirštais, tiek kita rankos dalimi, pvz.: dilbiu (1 t. 123-126 b. l.).

2022 m. kovo 21 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos sulankstomas „balisong“ tipo turistinis peilis, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų ir įrenginių modelių ginklams, ginklų priedeliams, šaudmenims, jų dalims ir konkrečiai jų kategorijai priskirti 2020 m. spalio 19 d. sprendimų Nr. 5-IN-1, šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas (1 t., 129-130 b. l.).

Alkotesterio kvitas patvirtina, kad V. L. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 2022 m. sausio 26 d. 18.06 val. buvo nustatytas 1,27 promilių girtumas (2 t., 54 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismo išvados dėl V. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų vertinimo

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, I. J. atžvilgiu

V. L. bylą perduodant į teismą su kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad smurtaudamas tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: V. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 26 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, ranka sudavė vieną smūgį sugyventinei I. J. į galvą, taip nukentėjusiajai I. J. sukėlė fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais V. L. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu, iki įrodymų tyrimo pabaigos, vadovaudamasi BPK 256 straipsnio 3 dalimi, prokurorė teismo paprašė pašalinti V. L. kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nukentėjusioji I. J., apklausta teisme, parodė, kad po V. L. vieno smūgio ranka į galvą ji fizinio skausmo nepajuto.

I. J. teismui patvirtino, kad ji suprato, ko prašo prokurorė ir dėl prokurorės prašymo pašalinti V. L. kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį neprieštarauja. Kaltinamojo gynėja, mažamečių nukentėjusiųjų atstovės dėl prokurorės prašymo tenkinimo taip pat neprieštaravo.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į nukentėjusiosios I. J. teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, byloje esančią specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad I. J. apžiūros duomenimis, po 2022 m. sausio 26 d. kūno sužalojimų nekonstatuota (1 t., 118 b. l.), sprendžia, jog nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių, jog kaltinime nurodytais V. L. tyčiniais veiksmais I. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir V. L. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 3 punktas).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje, M. L. ir J. L. atžvilgiu, taip pat dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis V. L. neigė smurtavęs prieš mergaites, taip pat neigė I. J., jos šeimai ir giminaičiams grasinęs peiliu, teismas, sistemiškai vertindamas baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Tiesioginiais įvykio liudytojais šioje byloje buvo nukentėjusioji, mergaičių motina I. J., visos trys mažametės mergaitės M. T., J. L. ir M. L., netiesioginės liudytojos, girdėjusios įvykį per telefoną arba perpasakotą kitų asmenų, buvo I. J. motina A. N. ir jos teta B. J.. Nukentėjusioji I. J. viso proceso metu nuosekliai, išsamiai ir labai detaliai pasakojo, kaip, kada ir kas patyrė V. L. smurtą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. J., prisiekusios teismui sakyti tiesą, parodymais. I. J. vyriausioji dukra M. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat pakankamai nuosekliai ir detaliai savais žodžiais papasakojo, kaip smurtavo jos patėvis V. L., kokia buvo mažesniųjų sesučių reakcija. Mergaitė patvirtino, kad V. L. buvo piktas, kad mama kalbėjo telefonu su močiute A. N., kad mažosios sesutės buvo išsigandusios ir verkė dėl to, kas vyko namuose. M. T. patvirtino aplinkybes, kad tėtis spyrė į pilvą J., kai ji stovėjo šalia tualeto, mama sakė, kad jis taip nesielgtų, kad nemuštų J., bet jis vis tiek mušė J., po spyrio J. verkė, taip pat, kad tėtis už kaklo laikė M., jis paėmė M. už gerklės ir laikė ją viena ranka pakėlęs. Tai, kad iš esmės tapačią, sutampančią detalėmis situaciją M. T. apibūdino ir po kelių dienų nuo įvykio į namus atvykusiai teisme liudytoja apklaustai vaiko teisių skyriaus darbuotojai I. K.. I. J. motina A. N. ir giminaitė B. J. patvirtino per telefoną girdėjusios vaikų verksmą, iš I. J. sužinojo apie V. L. veiksmus. Pagal iškvietimą atvykę policijos pareigūnai, teisme apklausti liudytojais, S. P. ir A. K. patvirtino, kad V. L. buvo agresyvus, neįsileido jų į namus, nukentėjusioji I. J. su mažametėmis mergaitėmis buvo išsigandusios, I. J. pasakoti, kas nutiko, pradėjo tik tada, kai V. L. pareigūnai atribojo nuo jos su mergaitėmis. Byloje padarytos pareigūnų uniformų kamerų vaizdo įrašų stenogramos duomenys patvirtina, kad I. J. nuo pirmų kontaktų su pareigūnais minučių įvykio eigą pasakojo taip pat, jos parodymai nekito, viso proceso metu išliko nuoseklūs. Pareigūnai, teisme apklausiami liudytojais, patvirtino, kad apieškojus butą, vonioje, ant grindų, buvo surastas peilis, kurį I. J. atpažino kaip peilį, kuriuo jai grasino V. L..

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus duomenis dėl V. L. smurto prieš mažametes J. L. ir M. L., dėl V. L. grasinimų, sprendžia, kad būtent nuoseklūs I. J. parodymai, M. T. parodymai, pareigūnų S. P. ir A. K. parodymai apie tai, kad V. L. buvo agresyvus, specialisto išvadoje užfiksuota taškinė kraujosruva J. L. kaklo dešinėje, kita bylos medžiaga leidžia teismui padaryti išvadą, kad V. L. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą J. L. sveikatą, sukėlė fizinį skausmą M. L., I. J., jos šeimos narių atžvilgiu išsakė grasinimus ir jie buvo realūs, kadangi kaltinamasis buvo agresyvus, ginkluotas peiliu.

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, galinčių turėti įtakos veikų kvalifikavimui ar kaltinamojo V. L. kaltės konstatavimui, nenustatyta, sisteminė baudžiamosios bylos duomenų analizė teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad V. L. aiškiai suvokė savo nusikalstamus veiksmus, sąmoningai pasirinko elgesio variantą, grasino bei tyčia smurtavo prieš J. L., M. L., grasino I. J. ir jos šeimos nariams. V. L. inkriminuotos veikos tinkamai kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos ir fizinio skausmo sukėlimas sutrikdymas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą pagal 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamojo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas V. L. padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad nusikaltimus V. L. padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Byloje esantys alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. sausio 26 d., 18.06 val., V. L. nustatytas 1,27 promilių girtumas (2 t., 54 b. l.).

BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. L. praeityje teistas 2 kartus, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę V. L., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kėsinimosi dalyką, į tai, kad pagal nusikalstamų veikų kategoriją, padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tiriant kaltinamojo V. L. asmenybę nustatyta, kad praeityje jis teistas du kartus (2 t., 49 - 53 b. l.), per vienerių metų laikotarpį keturis kartus baustas administracine tvarka, pinigines baudas sumokėjęs (2 t., 45 – 48 b. l.). V. L. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Duomenų apie V. L. priklausomybės ligų gydymąsi ar psichikos ligų gydymąsi nėra.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato baudos, arešto bei laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes, o BK 145 straipsnio 1 dalies sankcija – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. L. už tris nusikalstamas veikas paskyrus sankcijose numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, kurios dydis kiekvienu atveju nustatytinas kiek didesnis už šios bausmės rūšies minimumą. Nors BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalies straipsnių sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių bausmių už laisvės atėmimą, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismo vertinimu, švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, jos nepaveiks kaltinamojo ateityje nenusikalsti.

V. L. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras veikas skirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Nustatyta, kad V. L. yra darbingo amžiaus, nedirbantis, negaunantis nuolatinių pajamų, nesudaręs santuokos, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, V. L. savo elgesio nekeitė ir vykdė naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, vien paminėti aspektai, V. L. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kitas aplinkybes, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti V. L. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir jam paskiriant įpareigojimus neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo socialinius ryšius, V. L. intensyvi priežiūra neskirtina. Teismo vertinimu, įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam pakankamai užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

V. L. buvo sulaikytas nuo 2022 m. sausio 26 d., 18.15 val., iki 2022 m. sausio 28 d., 15.40 val. (dvi paras) (2 t., 90-92, 127-129 b. l.). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) vienai laisvės atėmimo dienai.

2022 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų I. J., M. L., J. L., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) (t. 2, 104-107 b. l.), kurios terminas vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas iki 2023 m. vasario 12 d. (2 t., 121-125, 176-178 b. l.; 3 t., 47-49 b. l.).

V. L. skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų I. J., M. L., J. L., nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su jomis, nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), terminas pratęstinas iki teismo nuosprendžio šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 22 d. pažyma Nr. APD-2022-08434 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų (153,33 Eur) priteisimo iš V. L. valstybės naudai už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (3 t., 9-13 b. l.). Šioje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (2 t., 184 - 186 b. l.). 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti kaltinamajam V. L. gynėją (2 t., 189 b. l.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko V. L. ginti advokatę Eleną Žilėnienę (3 t., 6 - 8 b. l.).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos. Pagal naująją BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (galiojanti nuo 2020 m. liepos 15 d.), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad V. L. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, nuolatinių pajamų neturintis. Įvertinus nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. L. netenkintinas.

Dėl daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti, kitų klausimų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – sulankstomas peilis (pakuotė Nr. 1, 2022 m. balandžio 15 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002718), saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2 t., 134 – 135 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Civilinių ieškinių nebuvo pareikšta.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika J. L. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika M. L. atžvilgiu), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę V. L., skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. L. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. L. neišeiti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. sausio 26 d., 18.15 val., iki 2022 m. sausio 28 d., 15.40 val. (dvi paras).

V. L. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nurodytu atstumu – terminą pratęsti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kaltinamąjį V. L. gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų I. J. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), nesiartinti prie nukentėjusiųjų I. J., M. L. ir J. L. arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiomis I. J., M. L. bei J. L., nesilankyti nukentėjusiųjų I. J., M. L. ir J. L. gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. L..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – sulankstomą peilį (pakuotė Nr. 1, 2022 m. balandžio 15 d. kvitas B, serija BBB Nr. 5PK002718), saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (2 t., 134 – 135 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė