- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- A-1663-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05463-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Ernestas Spruogis (pran.)
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Zigmantas Benetis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. M. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja I. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, ir Tarnyba) 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (8.28 Mr)ATP-A-2025-00241 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 25 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (patikslino skundo reikalavimai patikslinti ir priimti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi).
2. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2025 m. birželio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą. Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodydama, kad atstovavimas neperspektyvus. Pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminus pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-93/2010 sprendimą pakeitė, t. y. pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai atnaujino terminą nuosavybės teises į buvusio savininko K. N. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti ir likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. 2014 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pateikė prašymą išaiškinti 2010 m. sausio 18 d. nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-93/2015 atmetė pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad pareiškėja laiku nepateikė prašymų ir kilų dokumentų dėl nuosavybes teisių atkūrimo nacionalizacijos valdytą pareiškime nurodytą žemę. Pareiškėjos vertinimu, Tarnybos veiksmai pažeidžia pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėja 2025 m. birželio 25 d. kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Tarnyboje 2025 m. liepos 1 d. ir 2025 m. liepos 15 d. gauti papildomi dokumentai.
4.2. Tarnyba, gavusi papildomus dokumentus, 2025 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į advokatą Zigmantą Benetį, prašydama, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ir kitus dokumentus bei susitikus su pareiškėja, o taip pat, esant būtinybei, pareikalavus iš kompetentingų įstaigų dokumentų, susijusių su pareiškėjos reikalavimu, pateikti išvadą, ar nėra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. 2025 m. liepos 29 d. Tarnyba gavo advokato Zigmanto Benečio išvadą (toliau – ir Advokato išvada).
4.3. Tarnyba, susipažinusi su pareiškėjos prašymu ir Advokato išvada, nustatė, kad yra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
4.4. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. birželio 25 d. prašymą, prie jo pridėtus dokumentus, Tarnyboje gautus papildomus dokumentus, Advokato išvadą, nustatė, kad pagal archyvinius dokumentus buvo surasta, jog pareiškėjos senelis K. N. turėjo teises į tėvų turėtą nekilnojamąjį turtą – žemę-mišką, namų valdą 51,6 ha. Pareiškėjos teigimu, jos seneliui priklausė 57,6 ha (pareiškėja žemėtvarkos tarnybai pateikė Valstybės centrinio archyvo dokumentą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos senelis dar turėjo 5-6 ha žemės). Pareiškėja advokatui paaiškino, kad nors minėta senelio žemė yra grąžinta kitiems asmenims, pareiškėja siekia kreiptis į teismą dėl senelio žemės grąžinimo jai. Pareiškėjai yra žinoma, kad ji praleido terminus apskųsti Nacionalinės žemės ūkio tarnybos, Regionų administracinio teismo priimtus nutarimus ir sprendimus kreiptis dėl žemės grąžinimo.
4.5. Iš pareiškėjos advokatui pateiktos informacijos matyti, kad pareiškėja laiku nepateikė prašymų ir kilų dokumentų dėl nuosavybes teisių atkūrimo nacionalizacijos valdytą pareiškime nurodytą žemę. Byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja tarėsi su seserimi, kad ši jos vardu tvarkys nuosavybes teisių atkūrimo dokumentus (nėra pateikta notaro įgaliojimo). Taip pat byloje nenustatyta, jog pareiškėja galėjo nežinoti apie jos giminaičiams iki nacionalizacijos nuosavybes teise priklausiusią žemę. Svarbiomis priežastimis termino atnaujinimui nepripažintinos ir aplinkybes, jog pareiškėja nežinojo apie valstybės institucijas, kurios teikia archyvinius duomenis, todėl konstatuotina, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad terminus prašymams ir kitiems dokumentams dėl nuosavybes teisių.
4.6. Pareiškėja nei Tarnybai, nei advokatui, teikusiam išvadą dėl atstovavimo perspektyvumo, nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo pati arba tinkamai pasitelkdama trečiuosius asmenis imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, todėl ši priežastis nevertintina kaip svarbi ir objektyvi termino atnaujinimo prasme.
4.7. Net jei pareiškėja pateiktų įrodymus, kurie patvirtintų, kad pareiškėja tarėsi su seserimi, kad ši jos vardu tvarkys nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, jie negalėtų būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teisės ir teisėti interesai. Taip pat nenustatyta, jog pareiškėja galėjo nežinoti apie jos giminaičiams iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti vertinamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių.
4.8. Pareiškėja savarankiškai kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu administracinėje byloje įpareigoti įvykdyti atlikti veiksmus (bylos Nr. I3-14180-1244/2025). Pareiškėjai nepašalinus prašymo trūkumų, Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymas laikytas nepaduotu. Tarnyba, įvertinusi, kad administracinė byla Nr. I3-14180-1244/2025 yra baigta Regionų administraciniam teismui 2025 m. liepos 9 d. priėmus nutartį ir jokie procesiniai veiksmai negali būti atliekami, sprendė, kad pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl atstovavimas pareiškėjos interesams minėtoje byloje yra neperspektyvus.
4.9. Pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidus nustatytą terminą, įpareigojimo NŽT atlikti veiksmus, t. y. suformuoti negrąžintos žemės sklypus, yra laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus, kadangi nėra nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo pati arba tinkamai pasitelkdama trečiuosius asmenis imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, todėl minėtos priežastys nevertintinos kaip svarbios ir objektyvios termino atnaujinimo prasme.
II.
5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjos I. M. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Byloje yra duomenys, kad 2006 m. kovo 30 d. pareiškėja gavo nuosavybės teisių atkūrimui svarbius duomenis dėl turėtos žemės dydžių.
6.2. 2007 m. rugsėjo 10 d. Alytaus AVA raštu Nr. 4-607-(1.28) pareiškėja informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl Atkūrimo įstatyme numatytų terminų atnaujinimo.
Šalies argumentai
6.3. 2007 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminus pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje A525-93/2010 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, t. y. pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai atnaujino terminą nuosavybės teises į buvusio savininko K. N. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti ir likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
6.5. Pareiškėja 2014 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą išaiškinti 2010 m. sausio 18 d. nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-93/2015 atmetė pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad pareiškėja laiku nepateikė prašymų ir kitų dokumentų dėl nuosavybes teisių atkūrimo į iki nacionalizacijos valdytą žemę.
Šalies argumentai
6.6. 2025 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė skundą Regionų administraciniam teismui, kuriuo prašė įpareigoti NŽT sutvarkyti 51,6 ha tarp bendraturčių. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-14180-1244/2025, pareiškėjai nepašalinus prašymo trūkumų, pareiškėjos prašymą laikė nepaduotu.
6.7. 2025 m. birželio 25 d. pareiškėja kreipėsi į Tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą ir paskirti advokatą. Pareiškėja 2025 m. liepos 1 d. ir 2025 m. liepos 15 d. pateikė Tarnybai papildomus dokumentus.
6.8. Tarnyba 2025 m. liepos 17 d. raštu kreipėsi į advokatą Zigmantą Benetį, prašydama, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ir kitus dokumentus bei susitikus su pareiškėja, o taip pat, esant būtinybei, pareikalavus iš kompetentingų įstaigų dokumentų, susijusių su pareiškėjos reikalavimu, pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.
6.9. 2025 m. liepos 29 d. Tarnyba gavo advokato Zigmanto Benečio išvadą dėl pareiškėjos 2025 m. birželio 25 d. prašymo, kurioje nurodyta, jog pareiškėjos prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą dėl jos siekio padėti susigrąžinti nuosavybes teises į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytus žemės sklypus yra nepagrįstas ir neperspektyvus, pareiškėjos prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nustatytų trūkumų šalinimo ir tolimesnių veiksmų atlikimo yra nepagrįstas ir neperspektyvus.
Žemesnės instancijos teismas
6.10. Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai byloje dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodydama, kad atstovavimas neperspektyvus.
7. Įvertinęs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, teismų praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo pati arba tinkamai pasitelkdama trečiuosius asmenis imtis veiksmų savo teisėms įgyvendinti, todėl minėta pareiškėjos nurodyta priežastis nevertintina kaip svarbi ir objektyvi termino atnaujinimo prasme.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja tarėsi su seserimi, kad ši jos vardu tvarkys nuosavybes teisių atkūrimo dokumentus. Be to, net ir tuo atveju, jeigu tokie įrodymai butų pateikti, jie negalėtų būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėja buvo pakankamai atidi ir rūpestinga, siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teises ir teisėti interesai.
9. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja galėjo nežinoti apie jos giminaičiams iki nacionalizacijos nuosavybes teise priklausiusią žemę. Pažymėta, jog nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti vertinamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tuomet, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybes teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių aplinkybių egzistavimą. Be to, tokias pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas vertintino kritiškai, nes jos sesuo nustatytu laiku pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. N. turėtą turtą. Teismo vertinimu, svarbiomis priežastimis termino atnaujinimui nepripažintinos ir aplinkybės, jog pareiškėja nežinojo apie valstybes institucijas, kurios teikia archyvinius duomenis.
10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja apie tai, jog senelis turėjo didesnį kiekį žemės, sužinojo 2006 m. kovo 30 d., 2007 m. rugsėjo 10 d. Alytaus AVA raštais ir pareiškėja buvo informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl Įstatyme numatytų terminų atnaujinimo, tačiau tik 2007 m. gruodžio 22 d. pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Remiantis nustatytais duomenimis, teisėjų kolegija darė išvadą, jog Tarnyba, remdamasi nurodytais duomenimis bei suformuota teismų praktika, tinkamai konstatavo, jog nėra pagrindo pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą.
11. Teismas pripažino, kad Tarnyba, kuri rėmėsi ir Regionų administraciniam teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, pagrįstai konstatavo, kad atstovavimas pareiškėjos interesams minėtoje byloje yra neperspektyvus, ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
12. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Advokato išvada yra nepagrįsta bei abejonėmis dėl advokato šališkumo. Teismas pažymėjo, jog advokato išvadoje yra pateiktas išsamus pareiškėjos situacijos vertinimas, remiamasi aktualiomis teisės normomis bei teismų praktika. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, Tarnyba turėjo teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Atmesdamas pareiškėjos argumentus šiuo aspektu teismas, be kita ko, akcentavo advokato nepriklausomumo bei veiklos laisvės principus.
13. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis, jame aiškiai ir nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios argumentuotai susietos su taikytinomis teisės normomis. Sprendimas parengtas objektyviai, nešališkai, yra motyvuotas ir pakankamai išsamus, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei teismų praktikos reikalavimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos nesutikimas su Tarnybos pateiktu situacijos teisiniu vertinimu savaime nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
14. Pareiškėja I. M. apeliaciniame skunde, kurį tikslino, prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą.
15. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos sveikatos būklė negali būti pripažįstama objektyvia priežastimi atnaujinti terminą nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Pareiškėjos nuomone, jos susirgimai priskirtini prie sunkių susirgimų: širdies nepakankamumas (50 metų serga aukštu kraujospūdžiu). Pareiškėja taip pat nurodo, kad 2020 metais patyrė sveikatos sutrikimus, kurių pasėkoje neteko sąmones, gulėjo ligoninėje. Pareiškėja akcentuoja, kad dėl sunkios sveikatos būklės nuolat kreipiasi į gydymo įstaigas. Šiuo metu pareiškėja yra susilaužiusi ranką. Pareiškėja taip pat pažymi, kad nesitarė su seserimi O. J., jog ši tvarkys jos nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, nes pati pareiškėja su O. J. susitiko 1991 m. spalio 21 d. ir kartu pateikė pirminius prašymus. Pareiškėja apeliaciniame skunde dėsto argumentus susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu ir nepritaria esamai padėčiai, mano kad teismas turėtų išreikalauti įvairius dokumentus susijusius su žemės atkūrimo procesu.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
17.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir argumentus, atliko išsamų įrodymų vertinimą, kuriais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjos skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Tarnyba palaiko savo poziciją, kuri išsamiai išdėstyta atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
17.2. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos sveikatos būklės yra grindžiamos teiginiais apie nuolatinius apsilankymus gydymo įstaigose nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ar dokumentų, be kita ko, apie pareiškėjos sveikatos būklę jau yra pasisakiusi tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas, todėl nepateikus jokių naujų faktinių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti Tarnybos ar teismo priimtu sprendimu, pareiškėjos argumentai apie sveikatos būklę neturėtų būti laikomi pagrįstais.
17.3. Pareiškėjos reiškiamas nepasitenkinimas dėl advokato Zigmanto Benečio darbo kokybės nėra pagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Advokatas yra nepriklausomas ir jo veikla gali būti kontroliuojama tik sutarties dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ribose. Kadangi pareiškėja nepagrindžia savo nusiskundimų dėl advokato atliktų veiksmų ar pateiktos išvados teisėtumo, pareiškėjos teiginiai laikytini subjektyvia nuomone išreiškiant nepasitenkinimą susijusį su Sprendimu.
17.4. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai nėra susiję su Tarnybos priimto Sprendimo turiniu ir iš esmės nekeičia faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos Tarnybos ar pirmosios instancijos teismo sprendimuose.
17.5. Tarnybos Sprendimas pagrįstas surinktais duomenimis, jame aiškiai ir nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios argumentuotai susietos su taikytinomis teisės normomis. Sprendimas parengtas objektyviai, nešališkai, yra motyvuotas ir pakankamai išsamus, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei teismų praktikos reikalavimus. Pareiškėjos nesutikimas su Tarnybos pateiktu situacijos teisiniu vertinimu savaime nesudaro pagrindo laikyti Sprendimą neteisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (8.28 Mr)ATP-A-2025-00241, kuriuo atsisakyta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. birželio 25 d. prašymą pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Tarnyba pagrįstai priėjo prie išvados, kad atstovavimas pareiškėjos interesams nuosavybės teisių atkūrimo byloje, kurioje praleistas terminas prašymui ir dokumentams pateikti, yra neperspektyvus, o įpareigojimas NŽT atlikti veiksmus nepatenka į teismo kompetenciją, todėl yra nepagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktinę situaciją bei teisinį reguliavimą, sutiko su Tarnyba, kad antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neįrodė, kad terminą nuosavybės teisių atkūrimo byloje praleido dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių.
20. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, apginti jos teises ir interesus.
21. Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11–12 straipsniuose konkretizuota, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011 ir kt.).
23. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti (1 p.); jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus (2 p.).
24. Administracinių teismų praktikoje pažymima, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti ištyrusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010; 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012; 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019).
25. Taigi šiuo atveju Tarnyba turėjo teisę vertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjai kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus ir ar atstovavimas tokioje byloje bus perspektyvus. Tokio vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrą vėliau atlieka teismas, jei asmuo skundžia Tarnybos sprendimą.
26. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja 2025 m. birželio 25 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyto termino pašalinti skundo trūkumus. Minėtoje byloje pareiškėja pateikė skundą, kuriuo prašė įpareigoti NŽT sutvarkyti 51,6 ha žemės sklypą tarp bendraturčių.
27. Tarnyba 2025 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama nurodyti kokius veiksmus pareiškėja pageidauja, kad NŽT atliktų ir ar ji kreipėsi į NŽT dėl minėtų veiksmų atlikimo (jeigu taip, pateikti raštiško kreipimosi ir atsakymo (jeigu atsakė) kopiją). Jeigu pareiškėja skundžia konkretų NŽT sprendimą, Tarnyba prašė pateikti šio sprendimo kopiją.
28. Pareiškėja 2025 m. liepos 15 d. Tarnybai pateikė pareiškimą ir dokumentus. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad į Tarnyba kreipėsi dėl to, kad būtų apgintos jos teisės į tėvų nekilnojamąjį turtą (žemę-mišką, namų valdą) jos tėvo N. A., K. Archyviniuose dokumentuose buvo surasta, kad 51,6 ha, tačiau senelis turėjo 57,6 ha. Be to, ji centriniame archyve surado, kad senelis K. N. turėjo miško apie 5–6 ha ir 2006 m. pateikė tai patvirtinančius dokumentus Varėnos žemėtvarkos skyriui.
29. Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 9 dalimi, 2025 m. liepos 17 d. raštu paprašė advokato Zigmanto Benečio, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą ir kitus dokumentus bei susitikus su pareiškėja, o taip pat, esant būtinybei, pareikalavus iš kompetentingų įstaigų dokumentų, susijusių su pareiškėjos reikalavimu, pateikti išvadą, ar nėra Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų ir padėti suformuluoti reikalavimo esmę, kuriuo, advokato nuomone, pareiškėja galėtų apginti savo pažeistas teises.
30. Advokatas Zigmantas Benetis 2025 m. liepos 28 d. išvadoje nurodė, kad: pareiškėja jau Alytaus AVA 2007 m. rugsėjo 10 d. raštu informuota apie galimybę kreiptis į teismą dėl Atkūrimo įstatyme numatytų terminų atnaujinimo, tačiau pareiškimas pirmosios instancijos teismui pateiktas tik 2007 m. gruodžio 22 d.; pareiškėja teikė prašymus atnaujinti terminus pateikti dokumentams dėl nuosavybes teisių atkūrimo į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytą žemes sklypą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir trims mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai atnaujino terminą nuosavybės teises į buvusio savininko K. N. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau pareiškėja laiku nepateikė prašymų ir kitų dokumentų dėl nuosavybes teisių atkūrimo į M. N. ir A. N. iki nacionalizacijos valdytą pareiškime nurodytą žemę; byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja tarėsi su seserimi, kad ši jos vardu tvarkys nuosavybes teisių atkūrimo dokumentus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, advokatas priėjo prie išvados, kad visi klausimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytus žemės sklypus, yra išspręsti, ir antrą kartą jų nagrinėti nebegalima ir galimybės susigrąžinti žemę nebėra. Įvertinęs teisinį reguliavimą bei Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartyje padarytas išvadas, advokatas pažymėjo, kad dėl žemės sklypų formavimo atsakingas yra savivaldybės administracijos direktorius ir Nacionalinė žemės tarnyba, teismui ši kompetencija nepriskiriama. Advokatas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja savarankiškai pateikė skundą dėl jos pažeistų teisių į 51,6 ha sklypą. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus (dėl kurių ištaisymo pareiškėja kreipėsi su pirminiu prašymu į Tarnybą) ir 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu. Advokatas nurodė, kad pareiškėja pateikia atskirąjį skundą dėl pastarosios nutarties, tačiau skunde nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, advokatas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos prašymas teikti antrinę teisinę pagalbą dėl jos siekio padėti susigrąžinti nuosavybes teises į K. N. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytus žemės sklypus ir dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nustatytų trūkumų šalinimo ir tolimesnių veiksmų atlikimo yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus.
31. Kaip minėta, Tarnyba 2025 m. rugpjūčio 7 d. Sprendimu nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl nuosavybės teisių atkūrimo bei NŽT įpareigojimo atlikti veiksmus, kadangi atstovavimas byloje būtų akivaizdžiai nepagrįstas ir neperspektyvus. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Tarnyba įvertino teisinį reguliavimą (Įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas), teismų praktiką, pareiškėjos prašymą, prie jo pridėtus ir papildomai pateiktus dokumentus, Advokato išvadą ir priėjo prie išvados, kad prašydama atnaujinti praleistus terminus, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad pareiškėjos sveikatos būklė ar kitos priežastys, sudarytų pagrindą vertinimui, kad buvo svarbios ir objektyvios termino atnaujinimo priežastys. Vadovaudamasi teisiniu reguliavimu, Tarnyba pažymėjo, kad už žemės sklypų formavimą atsakingas yra savivaldybės administracijos direktorius ir Nacionalinė žemės tarnyba, ši kompetencija nepriskirtina teismui. Taip pat Tarnyba nustatė, kad pareiškėja savarankiškai kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu įpareigoti atlikti veiksmus (administracinės bylos Nr. I3-14180-1244/2025), skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus, o 2025 m. liepos 9 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu. Tarnyba, įvertinusi, kad byla baigta Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi ir procesiniai veiksmai negali būti atliekami, pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo, darė išvadą, kad atstovavimas pareiškėjos interesams minėtoje byloje taip pat yra neperspektyvus.
32. Įvertinusi bylos medžiagą, nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reguliavimą, aptartą teismų praktiką, bylos šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo nepritarti Sprendime Tarnybos padarytoms išvadoms dėl pareiškėjos skundo reikalavimų nepagrįstumo ir neperspektyvumo. Pažymėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodomos priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas nuosavybės teisės atkūrimo byloje yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįstos objektyviais ir pakankamais įrodymais. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 18 d. nutartimi trims mėnesiams nuo nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjai atnaujino terminą nuosavybės teises į buvusio savininko K. N. turėtą nekilnojamąjį turtą patvirtinantiems dokumentams pateikti, tačiau pareiškėja šiuo terminu nepasinaudojo ir laiku prašymų ir kitų dokumentų nepateikė, taigi prisiima su tuo susijusias teisines pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarties įsiteisėjimo praėjo apie 16 metų, todėl termino atnaujinimui pareiškėja turėjo už visą šį laikotarpį pateikti įrodymus, pagrindžiančius objektyvias ir svarbias priežastis termino atnaujinimui, tačiau to nepadarė. Procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kaip minėta, yra deklaratyvaus pobūdžio, pateikti įrodymai nelaikytini pakankamais patvirtinti objektyvias ir svarbias priežastis, pagrįsti visą minėtą laikotarpį.
33. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nepaneigė Tarnybos išvadų, kurioms iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismas, kad už žemės sklypų formavimą atsakingas yra savivaldybės administracijos direktorius ir NŽT, ši kompetencija nepriskirtina teismui. Kaip matyti iš skundo reikalavimų, pareiškėja prašė įpareigoti NŽT sutvarkyti 51,6 ha tarp bendraturčių, neskundė konkretaus NŽT administracinio sprendimo. Pažymėtina, kad teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų, tokiu būdu būtų pažeistas valdžių padalijimo principas. Pažymėtina, kad pareiškėja 2025 m. birželio 13 d. savarankiškai pateikė teismui pareiškimą (administracinėje byloje Nr. Nr. I3-14180-1244/2025), kuriuo prašė įpareigoti NŽT sutvarkyti 51,6 ha tarp bendraturčių. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų ir nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, pareiškėjai neištaisius skundo trūkumų, skundą laikė nepaduotu. Įvertinusi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis šioje byloje, teisėjų kolegija sutinka su išvadomis, kad minėtoje administracinėje byloje atstovavimas būtų neperspektyvus.
34. Apibendrindama nustatytas aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.