- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-571-510/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno apskrities viršininko administracijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei D.Žvingilienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R.Jakštienei, atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei J.Garmuvienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-415-587/2007 pagal ieškovo 91-osios gyvenamojo namo butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimų panaikinimo, nuosavybės pripažinimo bei patalpų perdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu (2t. b.l. 6-12) prašė: 1) panaikinti 2002 m. vasario 15 d. perdavimo-priėmimo akto dalį, kuria Lietuvos Respublikos vyriausybės įgaliotas asmuo Kauno apskrities viršininkas perdavė pagalbines buto patalpas 8-1, 8-(duomenys neskelbtini)ir pagalbines buto patalpas nuo 7-1 iki 7-3 (duomenys neskelbtini)Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto 2003 m. gruodžio 30 d. 12 ir 13 punktus dėl negyvenamų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.T-597 dalį dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 33,04 kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 17,45 kv.m) įtraukimo į Kauno miesto privatizavimo objektų sąrašą; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr.T-628 dalyje dėl patalpų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)išnuomavimo konkurso būdu; 5) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti 91-ajai Gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai patalpas 7-1 (5,45 kv.m), 7-2 (21,25 kv.m), 7-3 (6,34 kv.m), 8-1 (15,99 kv.m), 8-2 (1,46 kv.m), esančias namo rūsyje (duomenys neskelbtini); 6) pripažinti ieškovui 91-ajai Gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai nuosavybės teises į patalpas 7-1 (5,45 kv.m), 7-2 (21,25 kv.m), 7-3 (6,34 kv.m), 8-1 (15,99 kv.m), 8-2 (1,46 kv.m), esančias namo rūsyje (duomenys neskelbtini)ir 8, Kaune. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)gyventojai pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr.1-1374 privatizavo savo butus su atitinkamais priklausiniais - patalpomis namo rūsyje. 91-oji gyvenamojo namo butų savininkų bendrija įregistruota 1995 m. vasario 1 d. potvarkiu Nr.77. VĮ „Santakos butų ūkis“ 1995 m. balandžio 25 d. aktu bendrijai perdavė gyvenamojo namo lA3p (duomenys neskelbtini)patalpų dalį, kurių bendras naudingas plotas 558,62 kv.m. (išskyrus 46,95 kv.m nuomojamas negyvenamas patalpas). Bendrija 1996 m. sausio 15 d. kreipėsi į savivaldybę dėl likusių 46,95 kv.m ploto patalpų 7-1, 7-2, 7-3, 7-4, 8-1 ir 8-2 perdavimo, tačiau savivaldybės Turto skyrius 1996 m. vasario 23 d. raštu Nr.421 informavo, kad nuspręsta minėtų patalpų neperduoti į bendrijos balansą, nes statant namą jų vietoje buvo įrengti butai. Kauno miesto savivaldybė neteisėtai ginčo patalpas nuo 1986 m. nuomojo uždarajai akcinei bendrovei „Signalizacija“. Ginčo patalpomis naudojosi bendrijos nariai iki 2006 m. sausio mėnesio, kai savivaldybės darbuotojai pakeitė užraktą. Vėliau ieškovas sužinojo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybę atstovaujanti institucija – Kauno apskrities viršininko administracija ginčo patalpas perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2002 m. vasario 15 d. perdavimo – priėmimo aktu. Šio akto pagrindu jos įregistruotos kaip negyvenamos patalpos Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teise kaip atskiri vienetai su atskirais unikaliais numeriais - 19/928-0105-01-3:0010 (buvęs 7 butas) ir 19/928-0105-01-3:0011 (buvęs 8 butas). Ginčo patalpos turėjo būti perduotos ieškovui. Šios patalpos yra rūsyje, o rūsys negali būti gyvenamosiomis patalpomis. Ginčo patalpos negali funkcionuoti kaip atskiras vienetas. Jų paskirtis negali būti keičiama į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. Kauno miesto savivaldybė neteisėtai patalpas žada išnuomoti bei privatizuoti. Tuo yra pažeidžiamos ieškovo bei jo narių teisės bei įstatymai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Teismas nusprendė: 1) panaikinti 2002 m. vasario 15 d. perdavimo - priėmimo akto dalį, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Kauno apskrities viršininkas perdavė pagalbines buto patalpas 8-1, 8-2 (duomenys neskelbtini)ir pagalbines buto patalpas nuo 7-1 iki 7-3 (duomenys neskelbtini)Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn; 2) panaikinti Nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo akto 2003 m. gruodžio 30 d. 12 ir 13 punktus dėl negyvenamų patalpų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)perdavimo Kauno miesto savivaldybės administracijai; 3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr.T-597 dalį dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 33,04 kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (bendro ploto 17,45 kv.m) įtraukimo į Kauno miesto privatizavimo objektų sąrašą; 4) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr.T-628 dalyje dėl patalpų (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)išnuomavimo konkurso būdu; 5) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti 91-ajai Gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai patalpas 7-1 (5,45 kv.m), 7-2 (21,25 kv.m), 7-3 (6,34 kv.m), 8-1 (15,99 kv.m), 8-2 (1,46 kv.m), esančias namo rūsyje (duomenys neskelbtini), Kaune. Teismas nusprendė atmesti ieškinį dalyje dėl pripažinimo ieškovui 91-ajai Gyvenamojo namo butų savininkų bendrijai nuosavybės teises į šias patalpas. Teismas priteisė valstybei pašto išlaidas: iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės - 8,50 Lt, iš atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos - 2,25 Lt, iš ieškovo - 2,25 Lt. Teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpos negali funkcionuoti kaip atskiri vienetai, jos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje įvardintos rūsiais, pagal padėtį namo atžvilgiu atitinka gyvenamojo namo rūsio patalpų paskirčiai. Rūsio patalpos negali būti keičiamos į gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas. Ieškovas pagrįstai jas nurodo kaip namo priklausinį, jame yra ir gyvenamojo namo vandens apskaitos prietaisai, prie kurių priėjimas apsunkintas. Ginčo patalpos yra gyvenamojo namo priklausinys (CK 4.19 str.), ir jį ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str.). Kauno miesto savivaldybės sprendimai dėl ginčo patalpų įtraukimo į privatizuojamų objektų sąrašą ir išnuomojimo konkurso būdu, yra neteisėti, nes pažeidžia ieškovo ir jo narių teises ir teisės aktus. Kadangi naikintinas pirminis aktas, kuriuo ginčo patalpos perduotos Kauno miesto savivaldybei, naikintini ir kiti priimti teisės aktai. Šios patalpos ieškovui turėjo būti perduotos 1995 m. balandžio 25 d., kai bendrijai buvo perduotos visos kitos namo patalpos. Ieškovo reikalavimas pripažinti nuosavybės teises jam į ginčo patalpas nepagrįstas, nes ieškovas ginčo patalpas gali tik naudoti ir valdyti, bet ne įgyti nuosavybėn.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl patenkintų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčo patalpos yra atskiras nekilnojamasis daiktas, suformuotas atskiru nekilnojamojo turto vienetu ir tinkamai įregistruotos. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog ginčo patalpos yra susijusios su namu funkciniu ar teisiniu ryšiu. Ginčo patalpos negalėjo ir negali būti kitų patalpų priklausiniu, nes jos visą laiką funkcionavo kaip atskiri savarankiški nekilnojamieji daiktai: anksčiau jos buvo butai. Iš byloje pateiktų butų privatizavimo sutarčių, įkainojimo aktų, butų techninių pasų matyti, kad butai pirkti be jokių priklausinių (išskyrus ūkinį pastatą 2Ilp). Ginčo patalpos nebuvo privatizuotos nei kaip pagrindiniai daiktai, nei kaip priklausiniai, nei kaip bendrojo naudojimo objektai. Padaręs nepagrįstą ir netinkamą išvadą, kad ginčo patalpos yra namo (duomenys neskelbtini)priklausinys, teismas padarė dar vieną nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad 2002 m. vasario 15 d. perdavimo ir priėmimo akto dalis dėl ginčo patalpų perdavimo savivaldybės nuosavybėn yra neteisėtas. Šiuo aktu tik buvo patikslintas 1999 m gruodžio 23 d. perdavimo – perėmimo aktas, pagal kurį ginčo patalpos buvo perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn kaip neprivatizuotos gyvenamosios patalpos su joms priklausančiais inžineriniais tinklais ir įrenginiais. 1999 m. gruodžio 23 d. perdavimo-perėmimo aktas ginčijamas nebuvo ir yra galiojantis. Visas namas jau 1992 m. nuosavybės teise buvo registruotas Kauno miesto savivaldybės vardu. Nekilnojamojo turto registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Duomenys dėl patalpų paskirties pakeitimo nėra nuginčyti, ir jie liktų galioti net ir įsigaliojus 2007 m. vasario 15 d. teismo sprendimui. Teismo sprendimas dalyje dėl ginčo patalpų perdavimo ieškovui taip pat nepagrįstas. Įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją pagal bendrijos įregistravimo dienos būklę jai perduodamos bendrosios namo konstrukcijos, bendroji inžinerinė įranga (bet ne patalpos, kuriose ta įranga yra) ir bendrojo naudojimo patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso tretiesiems asmenims. Tačiau ginčo patalpos nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – Kauno miesto savivaldybei ir šios patalpos nebuvo bendro naudojimo patalpos. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas 91-oji gyvenamojo namo butų savininkų bendrija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ginčo patalpos (duomenys neskelbtini)- tai sovietiniais laikas buvę butai, iš kurių gyventojai buvo iškeldinti apie 1977 - 1980 metus. Šie butai tik 2001 m. sausio 16 d. sprendimu Nr.71 buvo pripažinti netinkami gyventi ir išbraukti iš gyvenamųjų patalpų apskaitos. Ginčo nėra, kad šios patalpos yra namo rūsyje, jos nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje įvardintos rūsiais ir pagal padėtį namo atžvilgiu atitinka gyvenamojo namo rūsio patalpų paskirčiai. Šiose patalpose yra viso namo vandens apskaitos prietaisai, tą pripažino ir atsakovai. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ginčo patalpas ieškovas naudojo kaip namo priklausinį. Kadangi namas bendrijai perduotas 1995 m. balandžio 25 d. aktu, tai tuo metu ieškovui turėjo būti perduodamas ir namo priklausinys. Ieškovas niekada neteigė, kad ginčo patalpos buvo privatizuotos kartu su gyventojų butais, todėl atmestini apelianto teiginiai dėl rūsio patalpų kaip butų priklausinių išsipirkimo.
Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d., sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su valstybės turto perdavimu savivaldybių nuosavybėn ir konstatavo, kad 1999 m. gruodžio 23 d. aktas, kuriuo patalpos perduotos Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, yra niekinis, nes nebuvo įregistruotas. Joks teisės aktas nenumatė ir nenumato, kad perdavimo-priėmimo aktai, kuriais valstybės nuosavybė perduodama savivaldybėms pagal minėto įstatymo nuostatas privalo būti registruoti per tam tikrą laiką, ir kad akto neįregistravimas sąlygotų akto negaliojimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kauno miesto apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas.
Apylinkės teismas padarė išvadą, kad ginčo patalpos negali funkcionuoti kaip atskiri vienetai, jog pagal padėtį namo atžvilgiu atitinka gyvenamojo namo rūsio patalpų paskirčiai. Teismas laikė, kad ginčo patalpos yra namo priklausiniai. Teismas rėmėsi CK 4.14 straipsniu, numatančiu, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra suformavęs teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl rūsių ir kitokių negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-451, 2003 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1098/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-418/2004, 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-468/2004). Pagal minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse suformuotą praktiką techninis rūsio patalpų ir butų ryšys nėra besąlyginis pagrindas pripažinti rūsio patalpas priklausiniais. Tam reikalinga dar ir antra sąlyga - butų savininkai teisę į tas patalpas turi būti įgiję įstatymų nustatyta tvarka. Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis ryšys su butu ar namu nesuteikia teisės pripažinti rūsio patalpas butų priklausiniu.
Ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Kauno miesto valdybos 2001 m. sausio 16 d. sprendimu Nr.71 (1t., b.l.148) buvo išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, taigi jos iki šio sprendimo priėmimo buvo laikomos gyvenamosiomis. Kaip matyti iš Kauno savivaldybės įmonės „Santakos butų ūkis“ 2006 m. birželio 9 d. rašto Nr.4-1-349 (1t., b.l.120), ginčo patalpose maždaug iki 1977-1980 metų gyveno gyventojai, vėliau šias patalpas savivaldybė (vykdomasis komitetas) nuomojo kaip negyvenamąsias. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1996-2000 metais Kauno miesto savivaldybė šias patalpas buvo išnuomojusi uždarajai akcinei bendrovei „Signalizacija“ (1t., b.l.101-102, b.l.109-112). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys (1t., 27-28) patvirtina, kad šiuo metu šios patalpos nuosavybės teise yra įregistruotos Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu.
Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kūrybinių dirbtuvių privatizavimo dokumentai (2 t., b.l.52-87) patvirtina, kad nei viena iš ginčo patalpų Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka nebuvo privatizuota ir už jas nebuvo sumokėta. Ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog ginčo patalpos bendrijai ar namo gyventojams būtų suteiktos naudotis įstatymų nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nei bendrija, nei butų bei kūrybinių dirbtuvių savininkai jokių teisių į ginčo patalpas neturi, todėl ieškovo skundžiami Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos aktai ir sprendimai ieškovo teisių nepažeidžia, ir perduoti ginčo patalpas ieškovui nėra teisinio pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas patenkinamas, Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys atmetamas dėl jo nepagrįstumo, apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio senaties teisiškai nereikšmingi.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.