Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui D. Z., nuteistajam A. L., jo gynėjai advokatei Jūratei Kleinauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per dvejus metus ir tris mėnesius atlyginti UAB „J. B. firma“ padarytą turtinę žalą.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas teismo posėdyje palaikė teikimą. Po 2017 m. birželio 14 d. teismo nutarties, nuteistasis nevykdė įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, paaiškėjo faktas apie Vokietijoje padarytą nusikalstamą veiką, tuo pačiu apie įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos leidimo. Nuteistasis vengė lankytis probacijoje, į teismo posėdį jis buvo atvesdintas, ne pats atėjo.

Nuteistasis prašė netenkinti teikimo, nurodė, kad jis buvo išvykęs į Lenkiją, iš jos į Vokietiją. Dėl vagystės Vokietijoje, jis padarė kvailystę. Ten buvo dovana broliui 80 eurų vertės. Jis turėjo pinigų ir galėjo ją nupirkti, bet susigundė ir paėmė. Tai buvo administracinis pažeidimas, už kurį paskirtą baudą sumokėjo. Išvažiavo į užsienį, nes jam draugas pasiūlė būstą ir darbą Lenkijoje. Kiti draugai jį nelegaliai įdarbino Vokietijoje. Jis žodžiu prašė probacijos leidimo išvykti, kad ten policija jį prižiūrėtų, bet jam neleido. Tada išvažiavo nepranešęs probacijai. Lietuvoje darbo neturėjo. Jis sumokėjo žalos atlyginimo apie 2000 eurų, tačiau antstoliai išskaičiavo 800 eurų. Jam nustatė apie 320 eurų įmoką per mėnesį. Kol sėdėjo Lukiškėse, jam susidarė skolos, reikėjo mokėti už butą. Porą mėnesių jis mokėjo, po to mokėjo po 200 eurų. Stengėsi atlyginti sumą. Nesugebėjo pinigų uždirbti. Jis du kartus kreipėsi į UAB „J. B. firma", prašė palaukti mokėjimo, bet jis nesutiko. Jis pragyveno iš darbo užsienyje. Ten užsidirbo 2000 eurų, sumokėjo probacijai per seserį, už butą, broliui davė 300 eurų sportinei stovyklai, pačiam reikėjo drabužius pirkti. Galės atlyginti žalos dar 400 eurų, jei jam atiduos skolą. Jį darbo birža siunčia mokytis, jis gautų stipendiją.

Gynėja prašė netenkinti teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nes A. L. supranta, ką įvykdė, 2015 m. padėjo teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikaltimą, nuoširdžiai pripažino kaltę. Šiai dienai yra atitinkamų pažeidimų, bet nemano, kad jie tokie grubūs ir rimti, kad žmogui būtų galima atimti laisvę. Jaunam žmogui sunku įsidarbinti. A. L. neatsisako ir nevengia sumokėti žalos. Esant galimybei jis ją atlygins. Išvykimą į užsienį iššaukė tai, kad jis buvo beviltiškoje padėtyje, jo tikslas buvo uždirbti atitinkamą pinigų sumą. Jei žmogus neteks laisvės, žalos atlyginimas atsidės dvejiems metams, iš to naudos niekam nebus. Prašo patikėti A. L., kad jis nėra piktybiškas. Jo padarytus pažeidimus iššaukė sunki ekonominė padėtis.

Prokuroras palaikė Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą, kadangi formalus pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimą yra, po paskutinio šio klausimo svarstymo yra sumokėta tik 200 eurų įmoka, tai maža suma, lyginant su visa neatlyginta dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Pagal LR Probacijos įstatymo 14 straipsnį probuojamieji privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) darbingo amžiaus probuojamieji, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, privalo per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai probuotojui; 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Iš teikimo medžiagos ir pateiktos nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad A. L. su pažeidimais vykdė jam paskirtą įpareigojimą pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje. Pagal Sodros duomenis jis visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nedirbo (b.l. 6). Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, jis 2015 m. kovo 9 d įsiregistravo darbo biržoje (b.l. asmens bylos 40), buvo joje registruotas iki 2017 m. gegužės 26 d., kai darbo paiešką nutraukė savo noru, (asmens bylos b.l. 119) vėl įsiregistravo 2017 m. liepos 31 d. Taigi laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. liepos 31 d. įpareigojimas dirbti ar registruotis darbo biržoje vykdomas nebuvo.

Be to, A. L. netinkamai vykdė įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už savo gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei LR Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. 2015 m. kovo 12 d. A. L. nurodė, jog jis gyvens adresu (duomenys neskelbtini). (asmens bylos l. 6) Jis buvo užfiksuotas darantis KET pažeidimą 2015 m. rugsėjo 18 d. Švenčionių r., tačiau apie savo neišvykimą už gyvenamosios vietos rajono (Trakų r.) ribų neinformavo probacijos tarnybos (asmens bylos b.l. 65) 2016 m. rugpjūčio 17 d. nerastas gyvenamosios vietos adresu, kaimynai nurodė, kad minėto buto gyventojai jau du mėnesiai išsikraustė. A. L. pakviestas pasiaiškinti į probacijos tarnybą, nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini). (asmens bylos b.l. 85). Taigi nuteistasis pažeidė įpareigojimą neišvykti už savo gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat Probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą, - pakeitė gyvenamąją vietą, neinformavęs probacijos tarnybos. Iš jo teistumo pažymos nustatyta, kad jis buvo nuteistas 2017 m. gegužės 9 d. Vokietijos teismo už vagystę, kuri padaryta 2017 m. balandžio 18 d. Taigi jis antrą kartą padarė teismo įpareigojimo pažeidimą - išvyko ne tik už gyvenamosios vietos rajono ribų, bet tam tikrą laiką buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos, tačiau probacijos tarnybos apie tai neinformavo, jai apie tai tapo žinoma iš kitų šaltinių – teistumo duomenų atnaujinimo. Nors nuteistasis nurodė, kad prašė probacijos skyriaus leidimo išvykti į užsienį, tačiau probacijos skyriaus atstovas to nepatvirtino, asmens byloje nėra jokio nuteistojo prašymo leisti išvykti iš gyvenamosios vietos ribų, be to pats nuteistasis nurodė, kad tokio leidimo negavo, išvyko savavališkai, suvokdamas, jog pažeidžia teismo įpareigojimą. Nuteistojo nurodytos aplinkybės, jog jo išvykimas buvo dėl sunkios ekonominės padėties, darbo tikslu, neparemtas jokiais dokumentais: jis nepateikė darbo sutarčių, priešingai - iš teistumo duomenų matyti, kad užsienyje padarė vagystę.

A. L. neįvykdė teismo įpareigojimo atlyginti turtinę žalą „J. B. firma“ iki 2017 m. birželio 6 d. 2015 m. liepos 13 d. buvo sudarytas žalos atlyginimo planas, kurio nuteistasis įsipareigojo visą 7579,24 eurų turtinę žalą atlyginti iki 2017 m. birželio 6 d. mokant kas mėnesį ne mažiau kaip 316 eurų, tačiau 2015 m. rugpjūčio mėnesį antstolis išieškojo 320 eurų, iš kurių į skolos atlyginimą buvo nukreipta tik 65,64 eurų (asmens bylos b.l. 48), kitas 80 eurų mokėjimas padarytas 2015 m. gruodžio 22 d., trečias 100 eurų mokėjimas 2016 m. sausio 18 d. (b.l. 46, 56, 58) A. L. aiškino, kad nemoka žalos atlyginimo nes investuoja visus pinigus į verslą (b.l. 52) Antstolis V. M. nurodė, kad 2016 m. vasario 22 d. išieškota iš A. L. 231,49 eurų skolos, tačiau už jį skolą moka kiti asmenys (V. S., I. Č.), 2016 m. birželio 15 d. antstolis informavo, kad sumokėta skolos 323,63 eurų. Nuteistasis 2016 m. birželio 16 d. paaiškinime nurodė, kad jis atlygins žalą anksčiau laiko, tačiau 2016 m. rugsėjo 26 d. jau nurodė, kad žalos neatlygina, nes neturi stabilių pajamų, pažadėjo iki 2016 m. lapkričio 31 d. sumokėti 100 eurų žalos atlyginimo, tačiau tai padaryta nebuvo. 2016 m. lapkričio 24 d. I. Č. pervedė antstoliui žalos atlyginimo tik 50 eurų. Antstolis V. M. nurodė, kad iš A. L. yra išieškota žalos atlyginimo 369,70 eurų. 2017 m. sausio 26 d. I. Č. pervedė antstoliui žalos atlyginimo tik 50 eurų. (b.l. 101) Antstolis V. M. 2017 m. sausio 31 d. ir balandžio 24 d. patikslino, kad išieškota 415,77 eurų. 2017 m. gegužės 2 d. I. Č. pervedė antstoliui žalos atlyginimo 500 eurų (b.l. 113). Po paskutinio klausimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo svarstymo 2017 m. liepos 17 d. I. Č. pervedė antstoliui žalos atlyginimo 200 eurų. Nors bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis keletą kartų užtikrino, kad jis turi galimybę atlyginti priteistą turtinę žalą, tačiau iš mokėjimo nurodymų matyti, kad už jį išmokas darė kiti asmenys. Pats A. L. atmesdavo darbo biržos jam siūlomus pasiūlymus, aiškindamas, kad jis turi verslo liudijimą, vykdys individualią veiklą, mokysis vairuoti visų kategorijų automobilius ir dirbs, turi programavimo žinių, todėl vykdys programavimo darbus, turės lėšų (asmens bylos b.l. 55), tačiau Sodros duomenys nepatvirtina, nei kad jis vykdė individualią veiklą, nei kad dirbo visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b.l. 6). Asmens byloje nėra duomenų apie jo mokymus, vykdytus Darbo biržos siuntimu. Taigi teismas konstatuoja, kad jis nesinaudojo darbo biržos teikiamomis socialinėmis galimybėmis surasti tinkamą darbą tam, kad atlygintų turtinę žalą. Teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad jis išvyko į užsienį dėl patrauklaus darbo pasiūlymo, su tikslu uždirbti pinigų ir atlyginti žalą, parsivežė 2000 eurų, tačiau šiuos pinigus leido kitoms reikmėms, tame tarpe sumokėti už šeimos nario pramogas, savo įsiskolinimams dengti, probacijos eigoje įmokų nemokėjimą aiškino poreikiu remontuoti sugedusį automobilį (asmens bylos b.l. 65), taigi asmeniniams interesams teikė pirmenybę prieš prievolę atsiskaityti su civiliniu ieškovu.

Probacijos laikotarpiu A. L. darė administracinius teisės pažeidimus: 2015 m. rugpjūčio 25 d. 19.37 val. padarė LR ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį baustas 2015 m. lapkričio 18 d. 14 eurų bauda (b.l. 69), 2015 m. rugpjūčio 26 d. padarė LR ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą, už kurį 2015 m. spalio 26 d. baustas 28 eurų bauda (b.l. 61), 2015 m. rugsėjo 18 d. padarė LR ATPK 124 str. 4 d,. numatytą pažeidimą, už kurį baustas 2015 m. lapkričio 18 d. 57 eurų bauda (b.l. 61), 2016 m. gegužės 20 d. padarė LR ATPK 134 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį baustas 2016 m. birželio 7 d. 35 eurų bauda (b.l. 80), Vokietijoje 2017 m. balandžio 18 d. padaryta vagystė taip pat prilygintina administraciniam nusižengimui, numatytam LR ANK 118 straipsnyje, už kurią jis baustas 15 eurų bauda. (b.l. 138)

Vilniaus probacijos skyrius teikime pabrėžė, kad pagal pakartotino nusikalstamumo vertinimo metodiką „Oasys" nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja. Nors gynėja pabrėžė, kad po paskutinio svarstymo įpareigojimų pažeidimų nefiksuota, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismui priimant 2017 m. birželio 14 d. nutartį, nebuvo žinomas A. L. ilgalaikio išvykimo iš gyvenamosios vietos ribų faktas, nei naujos nusikalstamos veikos užsienio valstybėje padarymo faktas, ir šios aplinkybės nevertintos duomenų apie probacijos sąlygų vykdymą visumoje.

Nuteistojo asmens byloje fiksuoti ir vengimo lankytis probacijos tarnyboje faktai. Šaukiamas atsiskaityti už pareigų vykdymą bei pasiaiškinti už pažeidimus A. L. į probacijos tarnybą atvykti vengė (psl. 139), nors apie šią pareigą buvo nuolat informuojamas (psl. 29, 32, 32A). Tai, kad A. L. nesirūpino tinkamu susižinojimu su probacijos tarnybos atstovu, rodo jo lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į probacijos institutą ir jo reikšmę.

Esant šių aplinkybių visumai, konstatuotina, kad A. L. elgesys nerodo siekio taisytis, laikytis LR įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, ketinimų atsakingai vertinti teismo paskirtus įpareigojimus, todėl LR Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nuteistajam A. L. naikintinas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis siųstinas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR Probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., LR BPK 358 str., 364 str., teismas

nutarė:

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą tenkinti.

Panaikinti nuteistajam A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos, pradėjus vykdyti nutartį.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. bei kardomojo kalinimo laiką 2014 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. vasario 13 d.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.