- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1A-594-290/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. R.
- Advokatai
- Marytė Vietaitė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimo Švirino,
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
UAB „S. T.“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. R. priteisti 3 551 Eur (trys tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt vienas euras) turtinės žalos atlyginimo UAB „S. T“.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. R. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, 2016 m. spalio 24 d., UAB „S. T.“ įrankių nuomos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „K.“ vardu iš UAB „S. T.“ išsinuomojo lazerinį nivelyrą „Stabila“, kurio vertė 1377 Eur, ir kurį įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. spalio 31 d.; 2016 m. spalio 25 d. papildomai išsinuomojo elektrinį pjoviklį „Makita 350 mm“, kurio vertė 1100 Eur, ir pjovimo diską 350 mm, kurio vertė 171,46 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. lapkričio 1 d., tačiau įrankių bendrovei negrąžino, tai yra pasisavino jam patikėtą svetimą - UAB „S. T.“ priklausantį, 2648,46 Eur vertės turtą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
2.1. Apeliantas savo skunde nurodė, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu jis neprisipažino ir parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „K.“ prekybos centre „M.“ atliko įvairius darbus. Darbams buvo reikalingi įrankiai, todėl juos išsinuomojo iš UAB „S. T.“. Vienus išsinuomotus įrankius grąžindavo, vėliau pasiimdavo kitus. Pažymi, kad UAB „S. T.“ nepateikė sąskaitos, o reikalavo už įrankių nuomą susimokėti grynaisiais, tačiau jis nesutiko. Už nuomą nesumokėjo ir įrangos negrąžino. Su UAB „S. T.“ bendraudavo elektroniniu paštu ir telefonu, tarėsi dėl nuomos termino pratęsimo, buvo nurodęs kontaktinius duomenis, kuriais prašė atsiųsti PVM sąskaitas - faktūras. Išsinuomotus įrankius naudojo prekybos centre „M.“, renovuojant darželį „S.“ ir „L.“. Šiuo metu įrankius laiko sodyboje. Šiuo atveju tarp dviejų įmonių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai.
2.2. Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turėjo remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje esantys įrodymai turėjo būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinamas jų visetas, o ne atskiri duomenys. Tik toks vertinimas galėjo sudaryti prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Šioje byloje Kauno apylinkės teismas įvertino tik kaltinančius įrodymus, parodymus interpretavo priešingai, nei jie buvo duoti ir jų pagrindu padarė prieštaringas išvadas, visiškai neįvertino nuteistąjį teisinančių įrodymų. Teismas padarė prieštaringas išvadas ir rėmėsi nuteistojo parodymais, kuriuos interpretavo priešingai, nei jie buvo duoti teismo posėdyje. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, juos laikydamas savarankiška įrodymų rūšimi.
2.3. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 str. numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 str. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyviąsias veikos padarymo aplinkybes. (LAT plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-78/2012). Šioje byloje nėra įrodyta šio nusikaltimo subjektyvioji pusė.
2.4. Nuteistojo teigimu, byloje nėra surinkta jokių neginčytinų įrodymų, kad šis ginčas negali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, taip pat ir teisme nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog tarp jo ir nuomotojo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai transformavosi į baudžiamuosius teisinius santykius ir, kad tyčinis elgesys kokiu nors būdu apsunkino nuomotojui galimybę apginti galimai pažeistus bendrovės turtinius interesus civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, o prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo G. R. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. R. ginčija inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo faktą, nurodydamas, kad tarp jo ir UAB ,,S. T.“, yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl jis pagal BK 183 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai.
6. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
7. Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas, pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.
8. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė aptarto teisinio reguliavimo, kad pažeidė bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Konstatuotina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes susijusias su G. R. inkriminuota nusikalstama veika, tinkamai ir išsamiai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šioje baudžiamojoje byloje visi surinkti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai ir pagrįstai išdėstyti motyvai, kuriais apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir naikinti jį, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad G. R. civilinės sutarties pagrindu, siekdamas turtinės naudos, pasisavino UAB ,,S. T.“ turtą. Tai darydamas jis neabejotinai numatė, kad dėl to gali atsirasti žala UAB ,,S. T.“ ir tokios žalos norėjo.
9. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinis svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.
10. Nuteistasis G. R. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo vadovaujama įmonė UAB „K.“ prekybos centre „M.“ atliko įvairius darbus. Darbams buvo reikalingi įrankiai, todėl juos išsinuomojo iš UAB „S. T.“. Vienus išsinuomotus įrankius grąžindavo, vėliau pasiimdavo kitus. UAB „S. T.“ jam nepateikė sąskaitos, reikalavo už įrankių nuomą susimokėti grynaisiais, tačiau jis nesutiko. Už nuomą nėra sumokėjęs, įrangos negrąžino. Išsinuomotus įrankius naudojo prekybos centre „M.“, renovuojant darželį „S.“ ir „L.“. Šiuo metu įrankius laiko sodyboje. Mano, kad šiuo atveju tarp dviejų įmonių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Analogiškas aplinkybes nuteistasis nurodė ir savo apeliaciniame skunde.
11. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos nuteistojo G. R. parodymus, juos pripažysta kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi nuteistojo parodymai ir jo keliama versija yra paneigti liudytojo parodymais, bylos rašytiniais įrodymais. Liudytojas A. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad G. R. buvo apie 2-3 kartus atvykęs išsinuomoti įrankių. Atvykęs į įrankių nuomos padalinį, G. R. prisistatė kaip UAB „K.“ atstovas, pasirašė nuomos akte. Kitą dieną G. R. grąžino vieną įrankį – kirtiklį, už kurio nuomą nesumokėjo, ir papildomai išsinuomojo lazerinį nivelyrą. G. R. prašė už visų įrankių nuomą išrašyti vieną sąskaitą, o po kelių dienų paskambino ir prašė neskaičiuoti nuomos už šeštadienį. Vėliau G. R. nekėlė ragelio, atmesdavo skambučius, parašydavo žinutę, jog perskambins, tačiau neperskambindavo. Su kaltinamuoju el. paštu nebendravo. Įrankiai iki šiol negrąžinti. G. R. prašė išrašyti sąskaitą pavedimui, tačiau liudytojas jį buvo perspėjęs, kad tokios galimybės nėra, tokios sąlygos numatytos ir sutartyje. Liudytojo A. J. parodymus patvirtina 2016 m. spalio 18 d. įrangos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB ,,S. T.“ ir UAB ,,K.“, 2016 m. spalio 24 d. nuomos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 25 d. nuomos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas ,,Dėl informacijos apie UAB ,,K.“ pateikimo“, iš kurių matyti, kad įrangos nuomos sutarties pagrindu pagal nuomos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) G. R., atstovaudamas UAB ,,K.”, išsinuomojo kirtiklį-perforatorių Hitachi DH50MR, nivelyro trikojį, lazerinį nivelyrą ,,Stabila“, nivelyro liniuotę (šios įrangos grąžinimo terminas iki 2016 m. spalio 31 d., 10 val. 08 min.); pagal nuomos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – išsinuomojo elektrinį pjoviklį ,,Makita“ 350 mm ir pjovimo diską 350 mm (šios įrangos grąžinimo terminas iki 2016 m. lapkričio 1 d. 12 val. 00 min), tačiau dalies įrangos (lazerinio nivelyro ,,Stabila“, elektrinio pjoviklio ,,Makita“ ir pjovimo disko) iki šiol UAB ,,S. T.“ negrąžino ir už jų nuomą nesumokėjo.
12. Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų duomenų yra akivaizdu, kad G. R., iš anksto turėdamas tikslą pasisavinti svetimą turtą, iš UAB ,,S. T.“, vadovaujamos įmonės UAB ,,K.“ vardu, išsinuomojo įrankius, jų negrąžino, už nuomą nesumokėjo ir taip pasisavino svetimą jam patikėtą UAB ,,S. T.“ turtą.
13. Byloje ištirti liudytojo A. J. parodymai patvirtina, kad po įrankių nuomos sutarčių sudarymo ir įrankių negrąžinimo per sutartą terminą, nuteistasis G. R. nekėlė ragelio, atmesdavo skambučius, parašydavo žinutę, jog perskambins, tačiau neperskambindavo. Iš šių aplinkybių matyti, kad G. R. žinojo ir suprato apie nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimų grąžinti išnuomotus daiktus ir sumokėti už jų nuomą piktybiškai vengė. Nors pats nuteistasis neneigia, kad išnuomoti įrankiai iki šiol yra pas jį sodyboje, tačiau nepateikia jokių objektyvių tokį neteisėtą svetimo turto užvaldymą paaiškinančių priežasčių. Šio aplinkybės rodo jo tyčios pasisavinti jam nuomos sutarčių pagrindu patikėtą turtą kryptingumą ir leidžia daryti išvadą, kad G. R. suprato, kad pasisavino jam svetimą turtą, dėl to UAB ,,S. T.“ patyrė žalą ir tokių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia). Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad įmonės neišrašė jam sąskaitų faktūrų ar reikalavo už įrankių nuomą apmokėti grynaisiais, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi ir negali pateisinti išsinuomoto turto negrąžinimo teisėtam savininkui.
14. Apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeidžiant BPK 301 straipsnio reikalavimų, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo G. R. veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai ir motyvai jau buvo žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jie pilnai išnagrinėti ir į visus juos nuosprendyje visapusiškai bei teisiškai argumentuotai atsakyta, jokių naujų motyvų ir argumentų apeliaciniame skunde nepateikta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo G. R. apeliacinį skundą atmesti.