Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. A. (J. A.) gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. RV-22-6833 taikyti nuteistajam J. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Taip pat J. A. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi suderinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia nuteistajam skaičiuojama nuo 2017 m. liepos 4 d., bausmės pabaiga – 2029 m. birželio 4 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2024 m. liepos 11 d.) – 4 (ketveri) metai 10 (dešimt) mėnesių 23 (dvidešimt trys) dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.

8. Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą bausmės dalį. Kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo, teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju apylinkės teismas Komisijos nutarimo nepatvirtino ir aukštesnės instancijos teismas šiam sprendimui pritaria.

9. Nuteistasis J. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, tačiau bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai – tai žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant, kai nustatytoji nepriskiriama žemai. J. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą, daromą mažinant riziką pakartotinai nusikalsti. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, apygardos teismas tokios jo pažangos iš esmės neįžvelgia.

10. J. A. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti J. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo Socialinio tyrimo išvada.

11. Susipažinus su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais matyti, kad nors paskutinio vertinimo, atlikto 2024 m. gegužės 29 d. metu pažymėta, jog J. A. nusikalstamo elgesio rizika pakartotinai nusikalsti yra mažėjanti, tačiau nusikalstamo elgesio rizikos lygis nepakito – išliko vidutinis. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika jam buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu – 2020 m. spalio 6 d., 2022 m. balandžio 8 d. bei 2024 m. vasario 12 d. Tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį nors ir vertintinos mažėjimo linkme, tačiau visgi nebuvo maksimalios ir pakankamos.

12. Vertinimo metu nuteistajam J. A. nustatyti trys statiniai (kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas) ir daugiau nei dešimt dinaminių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, tai yra nepastovi gyvenamoji vieta, nestabili ir maža darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai, užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, asocialios grupės įtaka jo elgesiui, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, negebėjimas atpažinti problemų, tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Pažymėtina, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

13. Taigi, nors nuteistojo elgesys statinių kriminogeninių veiksnių egzistavimo neeliminuos, tačiau tolimesnis dinaminių veiksnių šalinimas gali padėti dar labiau koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, priešingai nei nurodyta skunde, savo išvadas grindė vertindamas nuteistajam nustatytus ne pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančius statinius, bet dinaminius veiksnius, kurie ne tik kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl jo galimo lygtinio paleidimo.

14. Skunde J. A. advokatas teigia, kad tai, jog nuteistasis dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, gaunamo darbo užmokesčio patenkinti savo poreikius užtenka, nepagrįstai teismo nebuvo laikoma apsauginiu veiksniu. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo požiūrį į darbą ir jo darbinę patirtį teismas pagrįstai vertino visų aplinkybių kontekste. Iš tiesų, šiuo metu J. A. dirba, tačiau jo oficiali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo yra nedidelė. Jis yra dirbęs užsienyje, pradėjęs atlikinėti bausmę, taip pat pradėjo dirbti, kas Socialinio tyrimo išvadoje ir buvo įvertinta kaip vienas iš apsauginių veiksnių – teigiama nuostata į darbinę veiklą. Tačiau kiti duomenys patvirtina, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas, J. A. vis tik padarė nusikalstamas veikas, kurių tikslas buvo gauti greitų pajamų. Pats nuteistasis nurodė, kad tiek dirbant laisvėje, tiek ir pataisos įstaigoje, gaunamo darbo užmokesčio užtekdavo taupiam pragyvenimui, t. y., minimalių poreikių patenkinimui. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog nors J. A. ir dirbo, jam neužteko teisėtu būdu gaunamų pajamų pagerinti savo finansinės padėties. Šios aplinkybės, susiję su nestabilia ir maža darbo patirtini, taip pat užsiėmimas veikla, skatinančia nusikalstamumą, Socialinio tyrimo išvadoje buvo įvertinti kaip nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai.

15. Skunde pažymima, jog apylinkės teismo teiginiai, jog J. A. nuteistas už du nusikaltimus padarytus veikiant organizuota grupe, buvo grupės organizatorius, kad veikė bendrininkų grupe, neatitinka tikrovės, nes už tokio pobūdžio nusikaltimus jis nebuvo nuteistas. Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su šiuo teiginiu, nes iš tiesų nors J. A. nusikalstamas veikas vykdė organizuotoje grupėje, tačiau duomenų, kad jis buvo šios grupės organizatorius, nėra. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartyje, kuria buvo pripažintas Norvegijos Karalystėje J. A. atžvilgiu priimtas nuosprendis nurodyta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas organizuotos nusikalstamos grupuotės grandimi, kas atitinka BK 25 straipsnio 3 dalį, tačiau pagal BK 24 straipsnio 4 dalį jo veiksmai kvalifikuoti nebuvo. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas už tai, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad aptartas netikslumas (dėl nuteistojo įvardinimo organizatoriumi) išdėstytų aplinkybių visumos kontekste nelaikytinas išskirtinai esminiu, duodančiu pagrindo tenkinti skundą ir priimti kitokį sprendimą ar atitinkamai galinčiu nulemti aukštesniojo teismo apsisprendimą dėl to.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, nepagrįstas ir skundo teiginys, jog teigiamai J. A. charakterizuojančia aplinkybe turi būti laikoma tai, jog jis išsprendė visas problemas su alkoholio vartojimu. J. A. pripažino esantis alkoholikas, praeityje yra gydęsis nuo priklausomybės, pataisos įstaigoje šešis mėnesius bausmę atliko „Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre“. Šiuo atveju itin svarbi ne tik nuteistojo motyvacija sprendžiant turimas problemas su alkoholiu ir jos didinimas, kuris yra įmanomas struktūruotoje aplinkoje, prižiūrint nuteistąjį, tačiau ir paties nuteistojo mąstymo bei elgesio savianalizė. J. A. nurodo neturintis koreguotinų savybių, yra patenkintas savimi, probleminių sričių neįžvelgia. Jis neieško įkalinimo priežasčių, o kaip didžiausią nesėkmę gyvenime, dėl ko daug prarado, nurodo įkalinimą. Savikritikos trūkumas, bei kitų nuteistųjų nuomonės vertinimas parodo nuteistojo požiūrio į savo elgesį dvilypiškumą ir neleidžia daryti išvados, kad priklausomybės nuo alkoholio problema galutinai išspręsta ir laisvėje ji nepasikartos. Kaip matyti ir iš Socialinio tyrimo išvados, kad nors nurodyta, jog piktnaudžiavimo alkoholiu problemos neturėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, tačiau taip pat pažymėta, kad nuteistajam nesprendžiant turimų problemų, nusikalstamo elgesio rizika gali didėti.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, jog dėl pagrįsto manymo, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. J. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno sunkaus ir dviejų labai sunkių nusikaltimų padarymą, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pirmą kartą šio pobūdžio nusikaltimus įvykdė veikdamas su organizuota grupe, vėliau nusikalto bendrininkų grupėje, nusikaltimas sunkesnis už ankstesnįjį. Teisminio nagrinėjimo metu kaltės jis nepripažino. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai manyti, jog jis išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė, nusikalsto ne atsitiktinai, kas rodo atitinkamai jo didesnį pavojingumą visuomenei.

18. Pažymėtina, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis J. A. yra atlikęs nemažą dalį jam paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis vis dar yra ženkli – 4 (ketveri) metai 10 (dešimt) mėnesių ir 23 (dvidešimt trys) dienos (Komisijos posėdžio dienai (2024 m. liepos 11 d.)). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

19. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog nors nuteistojo advokatas skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta tinkamai neįvertinus aktualių duomenų apie J. A. asmenybę, jo pataisos procesą charakterizuojančios medžiagos, vis tik su tokia gynybos nuomone sutikti nei faktinio, nei teisinio pagrindo iš esmės nėra. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.

20. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

21. Remiantis aptartu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo J. A. (J. A.) gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. A. (J. A.) gynėjo advokato Andriaus Baranskio skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.