Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 str. 1 d. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir M. K. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir M. K. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d.d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-10-02.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21 (1 para), nuo 2014-05-07 iki 2014-10-02.

Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuspręsta iš M. K. priteisti 450 Lt A. R., 900 Lt L. Č. naudai turtinei žalai atlyginti ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti L. Č. naudai, 39,15 Lt Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuspręsta daiktinį įrodymą – raudoną liemenę, saugomą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK daiktų saugojimo patalpose pagal 2014-05-21 kvitą B serija BBB Nr. 5PK000221, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuspręsta pinigus – 70 Lt, saugomus Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje pagal 2014-06-09 kvitą A serija AAC Nr. 002820 (kasos pajamų orderio kvitas Serija 10-20-PO-DEP Nr. 0124), perduoti civiliniams ieškiniams dengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2014-03-19, apie 14.00 val., netoli pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš mažamečio D. R. paimdamas iš rankos atvirai pagrobė svetimą turtą – A. R. mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy Trend“, 450 Lt vertės.

M. K. taip pat nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. už tai, kad jis 2014-05-06, apie 22.00 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užpuolė L. Č., kelis kartus patraukė rankinės diržą, dėl ko ši nugriuvo ir taip atėmęs galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą - rankinę „Gucci“, 4500 litų vertės, kurioje buvo: mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA E72“, 700 litų vertės, su tame telefone buvusia UAB „Omnitel“ operatoriaus SIM kortele, 20 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S4“, 1500 Lt vertės, su tame telefone buvusia Švedijos operatoriaus SIM kortele, 200 litų vertės, raktų ryšulys su pakabuku, 500 litų vertės, automobilio „Volvo“ raktas su pulteliu, 2000 litų vertės, lūpdažis „TonfOrd“, 200 litų vertės, lūpdažis „Estelauder“, 140 litų vertės, pudra „Chanel“, 300 Lt vertės, pudra „Chanel“ su šepetuku, 250 Lt vertės, du kosmetiniai pieštukai, „Isadora“, bendros 40 litų vertės, kosmetinis pieštukas „Clarens“, 100 Lt vertės, piniginė, 100 litų vertės, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. Č. vardu, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. Č. vardu, Švedijos medicinos kortelė, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. Č. vardu, Swedbank Bankkort Debit Master Card Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. Č. vardu, Europos sveikatos draudimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. Č. vardu, AB SEB banko mokėjimo kortelė „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. L. vardu; rašiklis „Parker“, 500 litų vertės, piniginė „Gucci“, 800 litų vertės, kurioje buvo 10000 Švedijos kronų, (remiantis Lietuvos banko 2014 m. gegužės 6 d. lito ir 10 Švedijos kronų valiutos santykis yra 3,8249), tai yra 3800 litų, 400 litų, iš viso pagrobė svetimo 15250 Lt vertės turto.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. K. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde, neginčydamas veikų kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme, prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendį ir skirti jam mažesnę bausmę. Nurodo, jog visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir labai gailisi bei mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir per didelė.

BK 178 str. 2 d. nustatyta, kas tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 180 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

M. K. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas: vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 178 str. 2 d.) ir vieną apysunkį smurtinį tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 180 str. 1 d.). Dėl nuteistojo veiksmų nukentėjusiesiems sukelti turtiniai nuostoliai ir nukentėjusiajai L. Č. padaryti atitinkami sveikatos sužalojimai. Reikia pažymėti, kad M. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, M. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 151-156), 2014 m. gegužės 12 d. duomenimis apeliantas buvo baustas administracine tvarka 10 kartų (t. 1, b. l. 140-142). Nors M. K. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ar Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, tačiau buvo užfiksuotas narkotinio apsvaigimo faktas, apeliantas ne kartą baustas administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo (ATPK 44 str. 2 d.) (t. 1, b. l. 144-146). Nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, tačiau 2014 m. gegužės 7 d. duomenimis apeliantui darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis 6 mėn. (t. 1, b. l. 138-139). Pirmosios instancijos teismas nustatė M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir dėl jų nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad M. K. prisipažino kaltu padaręs nusikalstamas veikas, ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas bei M. K. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Pažymėtina, jog BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Taigi nusikaltimų recidyvas yra aplinkybė, turinti įtakos asmens pavojingumui ir nulemianti skirtinos bausmės rūšį.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo M. K. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad M. K. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 3 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, kad M. K. buvo 10 kartų baustas administracine tvarka, kad M. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, konstatuotina, kad nuteistasis nedaro tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nenori paklusti visuotinai privalomoms elgesio taisyklėms, toliau linkęs nesilaikyti teisės normų, nusikalsti, todėl švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai negali būti pasiekti ir jam pagrįstai skirta griežčiausia įstatymo sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos ir M. K. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė pagrįstai sumažinta 1/3 ir M. K. paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d.d., paskirta bausmė pagrįstai subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. K. paskirta galutinė 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2014-10-02. Į bausmės laiką pagrįstai įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-02-20 iki 2014-02-21 (1 para), nuo 2014-05-07 iki 2014-10-02.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir labai gailisi, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti M. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti nuteistojo M. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.