- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- e1-950-972/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12344-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Teišerskienė
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.9.9Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 722 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis neįgalumą, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. Č. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2025-04-08 apie 23 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), abiem rankomis sugriebęs sugyventinės R. M. kaklą, ją smaugė, bei vieną kartą puodo dangčiu sudavė jai į galvos sritį. Tokiu būdu R. M. padarė muštinę išgaubtą į dešinę žaizdą kaktos srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. Č. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad su R. M. gyvena kaip sugyventiniai apie 15 metų. Gyvena dviese, nuomojasi bendrabučio tipo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie gerai sutaria, vienas kitu rūpinasi, alkoholinius gėrimus vartoja retai. 2025-04-08 vakare, apie 20 val. jie savo bute vartojo alkoholinius gėrimus – abu išgėrė po du 1 litro talpos 6 % stiprumo alaus butelius. Išgertuvių metu kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldęs abiem rankomis sugriebė R. už kaklo ir, šiek tiek spausdamas, palaikė, siekdamas ją nuraminti, kad ji liautųsi šaukti. Kai ji aprimo, ją paleido, ir jie abu atsigulė į lovą žiūrėti televizoriaus. Praėjus tam tikram laikui (tikslios valandos neprisimena, galėjo būti apie 22–23 val.), jis atsikėlė norėdamas sutvarkyti indus nuo stalo, esančio šalia lovos. Paėmęs puodo dangtį ir besisukdamas jį padėti ant puodo, netyčia jį išmetė iš rankų – dangtis išslydo dėl šlapių rankų ir nukrito ant lovoje gulėjusios R. veido. R. staiga pašoko, jis pamatė, kad jos kakta buvo prakirsta, iš žaizdos bėgo kraujas. Ji nieko nesakiusi išbėgo iš buto. Jis pamanė, kad R. nuėjo į bendro naudojimo prausyklą nusiplauti kraujo, tačiau vėliau suprato, jog ji iškvietė policiją. Pripažįsta, kad išgertuvių metu, konfliktuodamas su R., ją sąmoningai sugriebė už kaklo ir smaugė, nes nesuvaldė emocijų. Tačiau tvirtina, kad puodo dangtis ant R. veido nukrito atsitiktinai, tyčia juo nesudavė. Tiksliai visų įvykio aplinkybių jis neprisimena, buvo stipriai neblaivus. Su R. paprastai sutaria gerai, pykčių tarp jų būna retai. Per bendro gyvenimo laikotarpį yra buvę konfliktų, kurių metu jis buvo pakėlęs prieš ją ranką, tačiau tai įvyko seniai, po to jie susitaikė ir gyvena taikiai. Jis turi neįgalumą dėl kojos traumos, gyvena iš išmokų, gaunamų už neįgalumą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Nukentėjusioji R. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. Č. yra jos sugyventinis jau 14 metų. Jų santykiai yra normalūs, jie bendrauja draugiškai. Gyvena dviese bendrabučio tipo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi. Bendrų vaikų neturi, abu nedirba, turi nustatytus neįgalumus, pragyvena iš gaunamų neįgalumo pašalpų. 2025-04-08 po pietų pas juos į svečius atėjo kaimynas, atsinešė butelį degtinės ir du alaus butelius („bambalius“). Jie visi trys – ji, jos sugyventinis M. Č. ir kaimynas L. – vartojo alkoholinius gėrimus. Vakarop ji išėjo į bendrą virtuvės patalpą gaminti vakarienės. Grįžusi po gaminimo pamatė, kad kaimyno L. jų bute jau nebėra, o M. miegojo. Išgirdęs jos sugrįžimą, M. atsikėlė piktas, priėjo prie jos, abiem rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugdamas šaukė, kodėl ji taip ilgai gamino, nes jis norėjo valgyti. Ji labai išsigando, pajuto skausmą kakle, negalėjo kvėpuoti, duso. Po kurio laiko M. ją paleido ir nieko nesakęs atsisėdo prie stalo. Ji verkdama įdėjo jam iš puodo pagamintus balandėlius. M. pavalgė ir nuėjo miegoti. Ji nusiramino, prigulė šalia jo ir jau buvo beužmieganti, kai M. staiga pašoko, priėjo prie stalo ir paėmė puodo dangtį. Ji pamanė, kad jis nori dar valgyti, tačiau M., atsisukęs į ją, stipriai sudavė tuo dangčiu jai, gulinčiai ant nugaros, į galvos sritį. Smūgis buvo labai stiprus, prakirto jai kaktą. Iš skausmo ir netikėtumo ji pašoko ir išbėgo į koridorių, kur paprašė kaimyno iškviesti policiją, nes pati neturėjo telefono sąskaitoje pinigų. Ji negali tiksliai pasakyti, kodėl M. prieš ją smurtavo – mano, kad dėl per didelio suvartoto alkoholio kiekio, nes jokių konfliktų tarp jų nebuvo, ji M. nieko blogo nepasakė ir nepadarė. Dėl M. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir stiprų išgąstį, tačiau pareiškimo prieš jį rašyti nenori, nes jaučiasi iš dalies pati kalta dėl situacijos, kadangi abu vartojo daug alkoholio. Kai M. būna blaivus, jie sutaria labai gerai – jis ja rūpinasi, lankė ją ligoninėje, o ji rūpinasi juo, gamina maistą. Ji tiki, kad jie susitaikys ir toliau gyvens kartu, nes myli M. ir nori su juo būti. M. jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia. Į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertą vykti atsisako. Per jų bendro gyvenimo metus M. yra ne kartą pakėlęs prieš ją ranką, paskutinį kartą jai sudavė prieš 3–4 metus laiko, tačiau po konfliktų jie susitaikydavo ir toliau gyvendavo kartu.
Motyvuojamoji dalis
Be aptartų parodymų, M. Č. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:
2025-04-08 tarnybiniu pranešimu;
2025-04-09 tarnybiniu pranešimu;
2025-04-09 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais;
2025-04-09 asmens apžiūros protokolu ir jo priedais;
2025-04-16 – 2025-04-18 kitų objektų apžiūros protokolu;
2025-04-17 objektų apžiūros protokolais.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis M. Č. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau su siūloma bausme sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis M. Č. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą, ją žaloja, ir taip elgtis norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo M. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Kaltinamasis M. Č. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, jo teistumas išnykęs, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis praeityje buvo teistas 2 kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, nukentėjusioji taip pat nurodė, kad kaltinamasis prieš ją ir anksčiau yra smurtavęs, jis kartą baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimą, yra neįgalus, nedirba. Įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų ir alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-04-08 23.30 val. iki 2025-04-09 16.14 val. (viena diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Atsižvelgiant į tai, jog M. Č. padarytas nusikaltimas pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-04-08 23.30 val. iki 2025-04-09 16.14 val. (vieną dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, M. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.