- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- II-7-978/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02219-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- O. Z.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo O. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „L.“ regiono vadove, netekėjusios, skundą dėl 2020 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Š. O. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15098-2020 (toliau – nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) vyresnioji specialistė R. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad O. Z. 2020 m. balandžio 30 d. 20 val. 30 min., vairuodama automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno g. ir sukdama į dešinę, Algirdo g., nedavė kelio eismo dalyviui (asmeniui, važiuojančiam paspirtuku), kirtusiam važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostą taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 158 punktą bei padarydama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalies nusižengimą (b. l. 7).
2020 m. liepos 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) Š. O. surašė nutarimą, kuriuo O. Z. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 60 Eur bauda (b. l. 9).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubaustos O. Z. (toliau ir – pareiškėja) skundas dėl nutarimo. Skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažįstant, kad dėl eismo įvykio kaltas paspirtuku važiavęs H. T.. Nutarimas priimtas netinkamai įvertinus eismo įvykio aplinkybes bei pateiktus duomenis. Įvykio dieną, pareiškėjos automobiliui sukant iš Kauno gatvės į dešinę pusę per žalią šviesoforo signalą į Algirdo gatvę, į dešinį automobilio šoną rėžėsi paspirtuku važiavęs H. T.. Apie įvykį pranešė policijai, H. T. sužalojimų nepatyrė, automobilis atrodė tik neženkliai apgadintas. Prietemoje, esant stresinei situacijai, negalėjo tinkamai įvertinti automobiliui padarytos žalos. Su įvykio dalyviu apsikeitė kontaktais ir išsiskirstė neužpildę deklaracijos. Taip pat pasiėmė liudytojo G. kontaktą. Kitą rytą, nuplovus ir apžiūrėjus automobilį dienos šviesoje, pamatė, kad priekinės keleivio pusės durelės subraižytos. Susisiekė su H. T. prašydama susitikti ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, kad galėtų kreiptis į draudimą ir atiduoti automobilį remontui. H. T. eismo įvykio deklaraciją pildyti atsisakė, pateikė pasiūlymą apmokėti durelių remontą pas „pažįstamą meistrą“, jai pasakius, kad turi draudimą ir norėtų, kad viskas būtų įforminta teisingai, su dokumentų pildymu minėtas asmuo nesutiko, dėl ko neturėjo kitos galimybės, kaip tik teikti prašymą dėl įvykio. Įvykį tiriančiai pareigūnei pateikė automobilio apgadinimo, kuris padarytas eismo įvykio metu, nuotraukas. Kaip matyti iš pateiktų automobilio apgadinimo nuotraukų, apgadintos dešinės pusės (keleivio pusės) automobilio durelės, labiausiai apgadinta šalia, tačiau žemiau durelių rankenos. Nors tyrimo medžiagai pateikė foto nuotraukas, tačiau jokia apgadintos transporto priemonės apžiūra nebuvo atlikta, nors, jei kilo klausimų dėl apgadinimų ar jų pobūdžio, šie veiksmai turėjo būti atlikti, juo labiau, kad apgadinimų vieta patvirtina faktą, kad ne ji partrenkė paspirtuką (tokiu atveju būtų apgadinta priekinė automobilio dalis, kapotas, šoninis bamperis), kaip bandoma teigti skundžiamame nutarime, o paspirtukas trenkėsi į jos automobilio dešinį šoną, kai ji buvo įvažiavusi į sankryžą, t. y. paspirtukas trenkėsi praktiškai į automobilio vidurį. Nuotraukos patvirtina ir tai, kad buvo smūgis, kas patvirtina, kad nepaisant aplinkybės, kad paspirtuku važiavęs asmuo važiavo šaligatviu, privažiavęs prie šviesoforu reguliuojamos sankryžos ir jos vietos, kur kelią kerta pėstieji, ne tik kad nesustojo ir nenulipo nuo paspirtuko, kad jį persivestų per sankryžą, tačiau taranavo jos automobilį, kuris jau buvo gerokai įvažiavęs į sankryžą. Kodėl nebuvo vertintos šios aplinkybės ir kodėl atmestos nuotraukos kaip įrodymai, nutarime nieko nepasisakyta. Tolimesnis bendravimas su H. T., kuris, paaiškėjus apgadinimams, pasiūlė sutvarkyti dureles pas „pažįstamus meistrus“, patvirtina, kad paspirtuku važiavęs asmuo pripažino, kad būtent jis pažeidė KET, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, nulėmęs transporto priemonės apgadinimą. Prie skundo pridėtas susirašinėjimas su H. T.. Priimant nutarimą, nebuvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, numatančiu, kad transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriama motoriniam dviračiui. Tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis KET VIII skyriuje nurodytų reikalavimų. Šių transporto priemonių vairuotojams draudžiama kirsti važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjomis. Automobilio, jau įvažiavusio į sankryžą taranavimas, be to, atsižvelgiant į tai, kad šioje vietoje pėstieji kerta gatvę esant žaliam šviesoforo signalui, dėl ko natūralu, kad ji įsitikino prieš važiuojant, ar nėra pėsčiųjų, ir tik tada pajudėjo, ir net esant tokiam sustojimui, paspirtuku važiavęs asmuo taranavo ne kapotą, ne mašinos priekį, o realiai mašinos vidurinę dalį, tik patvirtina, kad būtent jis pažeidė KET, įskaitant pareigą elgtis atidžiai, atsargiai, neskubėti važiuojant šaligatviu bei persivaryti paspirtuką per pėsčiųjų perėją. Į tai, priimant nutarimą nebuvo atsižvelgta. Kartu su pareiškimu pateikė liudininko G. kontaktinę informaciją, kuris matė eismo įvykį, be to, padėjo jai bendraujant su agresyviai nusiteikusiu kartu su H. T. kitu paspirtuku važiavusiu asmeniu, paaiškindamas, kad būtent jie nepaisė KET reikalavimų ir nors važiavo šaligatviu, privažiavus šviesoforą ir vietą, kur pėstieji kerta kelią, nesustojo ir nenulipo nuo paspirtuko ir jo nepersivarė per sankryžą. Iš skundžiamo nutarimo nematyti, kad šio liudytojo parodymai būtų surinkti ir įvertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Kyla natūralus klausimas, kaip ji galėjo praleisti paspirtuką, kurio tuo metu, kai įvažiavo į sankryžą, nebuvo ir kuris jai tik gerokai įvažiavus į sankryžą trenkėsi nesustojęs prie šviesoforo į jos automobilio šoną. Šis klausimas tyrimo metu nebuvo atsakytas, kaip ir nepateikti jos kaltę pagrindžiantys įrodymai ar motyvai, dėl ko su skundžiamu nutarimu nesutinka ir prašo jį panaikinti (b.l. 29-31).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad byloje nėra pagrindo taikyti ANK 625 straipsnio nuostatų, sutikti su skundu ir panaikinti nutarimą. Institucijos nuomone, atitinkama veika yra įrodyta. 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, neteko galios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, nustatęs administracinę atsakomybę už kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą. ANK nenumato atsakomybės už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą (sugadinimą), kai tai daro blaivūs ir turintys teisę vairuoti asmenys. Šioje byloje nebuvo nustatinėjamas tiesioginis priežastinis ryšys tarp KET pažeidimų ir kilusių pasekmių. Atlikus bylos tyrimą, nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. KET pažeidė tiek pareiškėja, vairavusi automobilį, tiek paspirtuku važiavęs kitas eismo dalyvis. Priežastinio ryšio tarp KET pažeidimų ir kilusių pasekmių, t. y. eismo įvykio kaltininko Vilniaus apskrities VPK KPV nenustatinėjo. Priimant nutarimą buvo išnagrinėti ir tinkamai įvertinti visi byloje esantys įrodymai, nutarime išdėstytos nutarimo priėmimo aplinkybės. Su pareiškėjos skundu nesutinkama, kadangi ji atsakomybėn patraukta teisėtai ir teisingai, todėl prašoma jos skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Z. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nurodė, kad važiuodama Kauno g. ji matė kartu paspirtukais šaligatviu važiavusius H. T. ir D. B.. Jai privažiavus sankryžą, jų šalia sankryžos dar nebuvo. Jai darant posūkį sankryžoje nieko nebuvo, neturėjo ko praleisti. Kai suko, už jos vyko veiksmas, nes tarp jos automobilio ir autobuso, bandė įvažiuoti dar vienas automobilis. Autobuso vairuotojas davė garsinį signalą ir ji pakėlė akis pažiūrėti per veidrodėlį, kas vyksta. Tai buvo sekundžių reikalas, kai H. T. rėžėsi į jos automobilį, be to, jis važiavo gana dideliu greičiu ir smūgis buvo gana stiprus. Smūgis buvo gana netikėtas į keleivio pusėje esančias dureles. Išlipo iš automobilio. Liudytojas D. gana agresyviai kreipėsi į jos pusę. H. T. pradėjo jį raminti vengdamas konflikto ir tai atkreipė dėmesį dviejų vyrų, kurie priėjo ir pradėjo juos raminti sakydami, kad tai jų kaltė, o ne jos. Pirminis jų puolimas ją išmušė iš vėžių. Pasiteiravo, ar H. T. sveikas, jis pasakė, kad viskas tvarkoje, nebuvo jokių sužeidimų. Apžiūrėjo savo automobilį, jai pasirodė, kad didelių įbrėžimų nėra. Automobilis buvo neplautas ir pažeidimų nesimatė. Kažkiek matėsi, bet nedaug. Kai nuplovė, pamatė, kad automobilio durelės pažeistos ir jas reikės tvarkyti. Pasiūlė H. T. rašyti deklaraciją, kad galėtų kreiptis į draudimą ir būtų kompensuoti sugadinimai. H. T. pasiūlė taisyti automobilį pas savo meistrą, bet ji atsisakė, nes automobilis pirktas įmonės vardu ir ji yra įpareigota mašiną tvarkyti tik autorizuotame servise. Žiūrint į jos pateiktą nuotrauką Nr. 1, ji buvo toje vietoje, kurioje yra baltas automobilis ir lygiagrečiai su ja važiavo du vyriškiai su paspirtukais, jie visi važiavo ta pačia kryptimi. Nuotraukoje Nr. 3 matyti sankryža, kurioje ji suko į dešinę pusę. Jai pristabdžius, nes prieš ją važiavo automobilis, pajuto smūgį. Pamatė, kad trenkėsi žmogus. Kai ji buvo posūkyje, už jos vyko situacija: už jos važiavo autobusas ir į tą tarpą bandė įlįsti mašina. Pažiūrėjo į veidrodėlį, kad pamatytų, kas už jos vyksta. Jos dėmesys grįžo ir ji tęsė manevrą. Prieš darant manevrą, prieš ją važiavo automobilis. Sankryža buvo be pėsčiųjų ir šaligatvyje nebuvo laukiančių asmenų. Ji daro prielaidą, kad paspirtukai atvažiavo dideliu greičiu. Perėjoje jais važiavę asmenys turėjo nulipti nuo paspirtukų ir juos vestis. Nuotraukoje Nr. 4 matosi perėjos ženklas. Šioje nuotraukoje kryžiuku pažymima susidūrimo vietą, o rodykle – automobilio judėjimo kryptis. Nuotraukos Nr. 5, Nr. 6 pateikiamos dėl aiškesnio vaizdo. Nuotraukoje Nr. 6 [žalsva spalva] pažymimas jos automobilis ir paspirtuko atsitrenkimo į automobilį vieta [kryželiu žalsvai]. G. V. pasiūlė pagalbą, jeigu kiltų kažkokių nesusipratimų. Tai žmogus, matęs situaciją iš šalies. D. B. yra H. T. draugas, nes jie važiavo drauge. Jos vaizdas prieštarauja išsakytai D. B. pozicijai. Ji nebuvo pirma sankryžoje, ji sekė paskui kitą automobilį, stabdymo aplinkybės visos buvo. Tuo metu, kai ji buvo sankryžoje, nieko nebuvo, ką galėtų praleisti.
Liudytojas H. T. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu jam buvo sugedęs automobilis ir į darbą važinėjo paspirtuku. Įvykio metu buvo prieblanda, bet nelijo, oras buvo puikus. Iki sankryžos paspirtuku riedėjo palengva. Buvo garsinis signalas ir jis atsisukęs pamatė, kaip O. suko į sankryžą ir jie susidūrė. Kai jis važiavo, jam degė žalia šviesa. Už autobuso įvyko kažkoks veiksmas. Mergina, įvažiavusi į sankryžą buvo nusisukusi. Jis matė į sankryžą įvažiuojančią merginą, kuri jau buvo pasukusi į sankryžą ir žiūrėjo už savęs, t. y. per kairį petį. Jis suprato, kad mergina žiūri į veiksmą, kuris vyko už autobuso. Jai žiūrint per petį, jis jau stabdė, bet paspirtuko sustabdyti nebegalėjo, nes buvo inercija. Jis paspirtuką pradėjo stabdyti, kai jis įvažiavo į sankryžą, iki sankryžos nedideliu greičiu riedėjo. Tuo metu, kai jis pradėjo stabdyti paspirtuką, merginos automobilis buvo ant kampo, kurį pažymėjo schemoje (b. l. 42). Jis parklupo ir atsirėmė į O. Z. automobilio keleivio priekinės pusės durelių apatinę dalį. Po smūgio mergina išlipo iš automobilio labai išsigandusi, jis ją stengėsi apraminti, jam lyg viskas buvo tvarkoje, apsikeitė kontaktais ir išsiskirstė. Tuo metu vienas kitam priekaištų neturėjo. Mergina paskambino į policiją ir paklausė, kaip jai elgtis tokioje situacijoje. Budintis dispečeris jai patvirtino, kad jeigu nėra priekaištų, galima skirstytis, taip jie ir padarė. Kitą dieną gavo iš O. žinutę, kad jie turėtų pildyti draudimą, bet paspirtukas civilinės atsakomybės draudimo neturi. Policijos pasiaiškinime jis įdėjo visas žinutes, kaip jie bendravo. Pasiūlė jai sutvarkyti automobilį pas savo meistrą, būtų atsiskaitęs. Paprašė merginos, kad atsiųstų mašinos nuotraukas, kurias parodė meistrui ir šis pasakė, kad užtektų poliravimo. Pats iš nuotraukų matė, kad automobiliui buvo kažkokie nubrozdinimai, bet jie buvo nedideli, monetos dydžio. Ji nesutiko tvarkyti automobilio pas meistrą ir pareikalavo tvarkyti autorizuotame servize, o jeigu ne – rašys pareiškimą. Taip ji ir padarė. Pripažino policijai savo kaltę, kad per perėją nesistūmė paspirtuko ir gavo baudą, kurią sumokėjo tą pačią dieną. Kai jie susidūrė, iš kitos gatvės pusės atėjo du agresyviai jo atžvilgiu nusiteikę vaikinai. Iki įvykio jie buvo kitapus gatvės, už sankryžos, priešais jį, link tos pusės, kur judėjo jis. Paprašė jų nusiraminti ir pasakė, kad jeigu nori, gali visame tame dalyvauti. Jie atėjo prie pat automobilio ir visą laiką, kol jis su O. viską derino, stovėjo šalia. Jie pastovėjo apie 10 min. ir paskui išsiskirstė. Negali pasakyti, ar jie galėjo matyti įvykį. Jam parkritus, už jo važiavo vaikinas su paspirtuku, vėliau prisistatęs vardu D.. Jis dar merginai šūktelėjo: „Blondine, nematai, kur važiuoji?“. Jei O. Z. būtų žiūrėjusi į sankryžą – įvykio nebūtų įvykę, nes būtų jį pastebėjusi, būtų galėjusi sustabdyti, kadangi medžių aplinkui nebuvo, jo greitis buvo labai nedidelis. Po įvykio jam buvo nubrozdintas kelias, paspirtukui įplyšo padanga ir jis buvo šiek tiek apibrozdintas, tačiau jo funkcionalumui jokios įtakos nebuvo.
Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė O. Z. ir H. T. nepažįstantis. Įvykis buvo pavasarį, važiuojant nuo Kauno g. link Švitrigailos g. pravažiavus IKI parduotuvę, degant žaliam šviesoforui, kitas paspirtukininkas, kuris važiavo prieš jį, pradėjo važiuoti per gatvę. Automobilis jo nepraleido, paspirtukas bandė sukti dešniau ir trenkėsi į automobilio priekines dureles. Mergina sustojo, išlipo, paklausė, ar viskas gerai. Jis (D. B.) irgi sustojo. Vyras lyg ir buvo koją nusimušęs. Paskui buvo priėję du agresyvūs jaunuoliai, kurie buvo apsvaigę nuo alkoholio, aiškintis santykių, bet kadangi nei jis, nei tas kitas žmogus nesileido į provokacijas, jie nuėjo. Patį įvykį matė nuosekliai, matomumas buvo geras, niekas neblaškė dėmesio, buvo 10-15 m. atstumu nuo kito paspirtukininko. Šis buvo netoli perėjos, kai užsidegė ar degė žalios spalvos šviesoforas. Matė paspirtukininką judantį per žalią šviesą ir sukančią mašiną į dešinę. Paspirtukininkas ją irgi pamatė, abu (paspirtukininkai) bandė šaukti, kad sustotų, paspirtukininkas dar šiek tiek bandė pasukti į dešinę, kad išvengtų susidūrimo, ir trenkėsi į automobilio dureles. Perėjoje, kur baltos linijos, pirmasis atsidūrė paspirtukas, bet automobilis jau buvo pradėjęs manevrą. Mergaitė suko ir nesitikėjo, kad iššoks paspirtukas, nes nebuvo jokių stabdymo veiksmų. Išvengti įvykio buvo galima, jeigu automobilio vairuotoja būtų pažiūrėjusi į dešinę. Nežino, ar automobilio vairuotoja žiūrėjo į dešinę, ar nežiūrėjo, nes automobilis į posūkį įvažiavo nestabdydamas. Paspirtuko greitis galėjo būti gal 10-15 km./val. Ten greitai nepavažiuosi, nes labai nelygus asfaltas. Kadangi turi teisę vairuoti transporto priemones, vertina, kad situacijoje 30 procentų kaltė buvo paspirtukininko, o 70 procentų - vairuotojos. Vairuotoja, sukdama į dešinę, neįsitikino, kad juda paspirtukas, nepristabdė prie pat perėjos, o pradėjo manevrą ir iš karto nuvažiavo. Paspirtukininko kaltė – jis nors ir važiavo per žalią šviesą, važiuodamas galėjo pasukti galvą į kairę ir jis, jeigu pristabdė, tai minimaliai, bet jam degė žalia, o automobilis suko į dešinę. Jeigu paspirtukininkas būtų varęsis paspirtuką, būtų tik vairuotojo kaltė. Šiuo atveju vairuotojas, sukdamas į dešinę, pilnai neįvertino situacijos. Nuotraukoje, esančioje b. l. 55, apytiksliai nurodė vietą (ji atitinkamai pažymėta), kur matė paspirtukininką ir automobilį, paspirtukininkui įvažiuojant į važiuojamąją dalį. Matė automobilį sukantį į dešinę, o paspirtuką judantį per kelią. Paspirtukininkas bandė dar sukti dešniau ir trenkėsi į automobilį. Toje situacijoje buvo piktai nusiteikęs O. Z. atžvilgiu. Jos paklausė, ar ji žiūri, kur važiuoja, nes buvo išsigandęs dėl kito paspirtukininko, kadangi buvo smūgis, žmogus ir paspirtukas nukrito. Po įvykio paspirtuko vairuotojas atsikėlė. Jis buvo susimušęs koją. Vairuotoja apžiūrėjo mašiną. Jam atrodo, kad paspirtukininkas prašė jo kontaktų.
Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad O. Z. nepažįsta. Matė, kad automobilis suko į dešinę, du paspirtukininkai, kurie važiavo, nesustojo ir atsitrenkė į automobilio šoną. Moteris buvo išsigandusi. Davė vizitinę automobilio vairuotojai ir, paklausęs, ar viską išsispręs taikiai, nuėjo. Jam paspirtukininkai pasirodė neadekvatūs, galbūt išgėrę. Akivaizdžiai matėsi, kad jeigu būtų priekiu numušta, tai būtų sugadinta automobilio priekinė pusė, o jie trenkėsi grynai šonu. Policininkai turėjo matyti nubrozdinimą ant automobilio šono, o paspirtukininkai paspirtukus turėjo vestis per perėją. Kuomet matė situaciją, buvo priešingoje gatvės pusėje, kaip pėstysis. Žiūrint nuotraukoje (b. l. 55), pats buvo kur pastatas „Žaislai“, į dešinę pusę už parduotuvės „Žaislai“, prie penkiaauškčio namo, 5 metrai nuo susijungimo. Paspirtukininkai atvažiavo toje pačioje nuotraukoje jo nurodytoje vietoje. Automobilio greičio nebuvo, buvo atliekamas manevras į dešinę, t. y. atvažiuojama ir atsitrenkiama. Paspirtukininkai važiavo vienas paskui kitą. Vienas spėjo sustabdyti, o kitas atsitrenkė. Paspirtukininkas atvažiavo ir net nenulipęs nuo paspirtuko trenkėsi, todėl niekam nekyla jokių abejonių, kas kaltas. Agresyviai elgėsi nenutrenktas paspirtukininkas. Jie pradėjo negražiai, agresyviai elgtis, t. y. vartoti negražius žodžius, keiksmažodžius. Prie tos sankryžos matomumas yra geras, nėra jokių krūmų. Paspirtukininkas galėjo važiuoti 15-20 km/val. greičiu. Automobilis irgi važiavo lėtai, nes nebuvo jokių nei padangų cypimo, nieko. Matė daugiau padarytą žalą automobiliui. Pagal žymę matėsi, kad ties dešiniu sparnu buvo atsitrenkimas, buvo šoninis smūgis. Automobilis buvo nubrozdintas ar įlenktas. Pats negalėjo matyti už automobilio. Matė, kad paspirtukininkas įvažiavo ne priekiu, o į šoną. Tai buvo sekundžių reikalas. Matėsi emocinė vairuotojos būsena, kad jai buvo šokas. Pačiam paspirtukui padarytos žalos nematė, nes jį asmuo pasikėlė. Žmogui greitosios pagalbos nereikėjo.
Iš 2020 m. gegužės 26 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad H. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu, kuriuo siūloma sumokėti 10 eurų baudą už ANK 428 straipsnio 1 dalies ir KET 64.9 punkto pažeidimą dėl to, kad jis 2020 m. balandžio 30 dieną, 20 val. 30 min Vilniuje, Kauno – Algirdo g. kirto važiuojamąją dalį, važiuojant paspirtuku pėsčiųjų perėja (b. l.10).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio liudytojas G. V. paaiškino, kad Kauno Algirdo g. sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, automobilis Toyota iš Kauno g. suko į dešinę, Algirdo g., Kauno g., šaligatviu važiavo du paspirtukai, kuriems irgi degė žalias šviesoforo signalas. Sankryžoje paspirtuko vairuotojai turėjo nulipti ir persivesti paspirtukus, to nepadarė ir vienas iš jų važiuodamas toliau atsitrenkė į automobilio Toyota dešinės pusės duris (b. l. 14).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad H. T. telefonu paaiškino, kad 2020 m. balandžio 30 d., laiko nepamena, bet dar nebuvo sutemę, važiavo paspirtuku, šaligatviu. Kauno g., Kauno – Algirdo g. sankryžoje, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuodamas paspirtuku kirto sankryžą, neneigia, kad pažeidė KET reikalavimus (žinojo, kad reikia paspirtuką persivesti). Kertant sankryžą, jo nepraleido automobilis Toyota, sukęs iš Kauno g. į Algirdo g., dėl ko jis buvo partrenktas. Po kontakto automobilio Toyota vairuotoja atsiprašė H. T.. Automobilio Toyota vairuotoja pasakė, jog pretenzijų neturi bei paklausė, ar pretenzijų turi H. T., H. T. pasakius, kad ne, pasiūlė skirstytis. H. T. sutiko, pasiūlydamas namie pasižiūrėti padarinius. Namuose būnant susirašė, kad viskas gerai, vėliau automobilio Toyota vairuotoja pareiškė pretenzijas dėl sugadinto turto. H. T. pasiūlė suremontuoti automobilį pažįstamų servise, bet vairuotoja nesutiko, nurodydama, kad nori remontuoti atstovybės servise. H. T. sutinka, kad pažeidė KET dėl to, kad nesivedė paspirtuko per kelių sankirtą. Nurodė, kad dėl eismo įvykio kalta pati Toyota vairuotoja. Paspirtuko nežymiai sugadino priekinę dalį, kurią susiremontavo (b. l. 15).
Iš į bylą pateiktų durelių nuotraukų matomas O. Z. atsiųstas apgadintų durelių vaizdas (b. l. 19-20).
Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp O. Z. ir H. T. turinio matyti, kad H. T. nurodo, jog po įvykio liko vos nubrozdintas kelias, jie abu vienodai atsakingi. O. Z. sutinka, kad pamoka abiems būti atsargesniems ateityje. Informuoja H. T., kad apžiūrėjus automobilį, matyti, kad įlenkimų nėra, bet dažai nubrozdinti, reikės poliruoti arba perdažyti dureles.
Nurodo, kad norėtų susipildyti dokumentus, kad draudimas padengtų. H. T. atsako, kad jo draudimas yra sveikatai, bet ne padarytai žalai. Nurodo, kad pasidomės dėl šios situacijos su teisininku, neprisiima atsakomybės už tai, kad ji jo nepraleido. Prašo padaryti kelias kokybiškas pažeidimo nuotraukas, nurodo, kad paviršius turi būti švarus ir sausas, o nuotraukoje nebūti atspindžių. O. Z. išsiunčia nuotraukas, prašo informuoti, kada gali susitikti ir užpildyti dokumentus. H. T. siūlo sutvarkyti pažeidimą, nurodo nesuprantantis, kokius dokumentus norima pildyti. O. Z. siūlo užpildyti įvykio deklaraciją, kad galėtų prašyti draudimo parengti remontą už pažeistų durelių sutvarkymą. H. T. siūlo kreiptis į specialistą sutvarkyti. O. Z. nurodo, kad galima ir taip. Paprašysianti įvertinti, kiek kainuos remontas. Automobilį visada tvarko M. servise. Norės raštiško patvirtinimo, kad H. T. sutinka padengti remonto išlaidas. H. T. siūlo savo specialistą, kuris apžiūrės ir sutvarkys. Nurodo, kad jei šis pasiūlymas netinka, galinti mėginti rašyti pareiškimą dėl įvykio, tačiau nurodo, kad nepabėgo iš įvykio vietos ir kartu apžiūrinėjo žalą, o ji pati pareiškė pretenzijų neturinti, nors dabar reikalauja pildyti draudimą. O. Z. nurodo, kad pas neaiškų specialistą tvarkyti automobilio nesutinka. Parašys, kiek kainuotų tvarkymas autorizuotame servise. Jei nesutars dėl padarytų nuostolių atlyginimo, tuomet rašys pareiškimą policijai dėl autoįvykio. Jai ramu, yra liudininkų. Galiausiai vis tiek bus prieita prie deklaracijos pildymo. H. T. siūlo tokiu atveju rašyti pareiškimą, taip pat nurodo informuoti, jei nebus rašomas pareiškimas policijai, jis parašys. O. Z. nurodo, kad pareiškimą policijai jau parašė (b. l. 22-23).
Pagal liudytojo H. T. paaiškinimus nubraižytoje schemoje matomas jo parodymų davimo metu paaiškintas eismo įvykio mechanizmas (b. l. 42).
O. Z. pateiktose fotonuotraukose matoma įvykio vietos aplinka bei fiksuojami proceso dalyvių pastebėjimai dėl eismo įvykio mechanizmo (b. l. 51-56).
Motyvuojamoji dalis
O. Z. skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėja O. Z. neigė savo kaltę, teigdama, jog H. T. pažeidė KET nenulipdamas nuo paspirtuko pėsčiųjų perėjoje ir atsitrenkdamas į jos automobilį. Nurodo, kad jai įvažiuojant į sankryžą, paspirtuko važiuojamoje dalyje nebuvo, todėl neturėjo pareigos jį praleisti.
Teismas atmeta pareiškėjos O. Z. nurodytą eismo įvykio kilimo versiją, kadangi ją paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma – tarp jų ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, paneigiantys O. Z. nurodomas aplinkybes. Byloje nėra ginčo dėl to, kad H. T. padarė ANK 428 straipsnyje numatytą nusižengimą, važiuodamas paspirtuku pėsčiųjų perėja, administracine tvarka jis buvo už tai nubaustas, todėl dėl jo kaltės konstatavimo pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį teismas plačiau nepasisako. Visgi net ir ta aplinkybė, kad pastarasis įvažiavo į sankryžą ant paspirtuko nešalina automobilio vairuotojos pareigos sukant sankryžoje į dešinę duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią ji suka, eismo juostą (-as) (KET 158 punktas). Nors pareiškėja nurodo, kad H. T. greitis buvo gana didelis, tačiau visi be išimties apklausti liudytojai teisme šią aplinkybę paneigė, nurodydami, kad, priešingai, H. T. važiavo nedideliu greičiu, o arčiausiai buvę ir matę įvykį liudytojai (H. T. ir D. B.) vienareikšmiškai patvirtino, kad O. Z. nedavė kelio H. T. ir jeigu būtų žiūrėjusi į kelią, įvykio net nebūtų buvę. Teismas nenustatė D. B. suinteresuotumo byla, priešingai nei teigia pareiškėja, iš H. T. ir D. B. parodymų matyti, kad jiedu nepažįstami, įvykio dieną netoli vienas nuo kito atsidūrė atsitiktinai. Pažymėtina ir tai, kad ir pati pareiškėja pripažino, kad vienu metu nukreipė dėmesį, reaguodama į garsinį signalą ir žiūrėdama per veidrodėlį, koks veiksmas vyksta už jos. Minėtą aplinkybę nurodė pastebėjęs ir H. T., kuris papasakojo, kad į sankryžą įvažiavusi mergina buvo nusisukusi ir per savo kairį petį žiūrėjo į veiksmą, kuris vyko už autobuso. Jam įvažiavus į sankryžą ir pradėjus stabdyti paspirtuką merginos automobilis buvo ant kampo, taigi iš jo pasakojimo matyti, kad pareiškėja susidūrimo galėjo išvengti pristabdžiusi. Atkreiptinas dėmesys, kad iš visų apklaustų proceso dalyvių parodymų matyti, kad asmenims kertantiems važiuojamąją dalį (paspirtukininkams) tuo metu degė žalia šviesa, tad sukančių į dešinę automobilių vairuotojai privalėjo įsitikinti, kad sukti yra saugu ir tik tada pradėti manevrą. Arčiausiai įvykio vietos buvęs suinteresuotumo neturintis liudytojas D. B. nurodė, kad pėsčiųjų perėjoje pirmasis atsidūrė H. T., tačiau automobilis jau buvo pradėjęs manevrą, automobilis į posūkį įvažiavo nestabdydamas. Kaip nurodo D. B. išvengti įvykio būtų buvę galima, jei automobilio vairuotoja būtų pažiūrėjusi į dešinę, tačiau vairuotoja, sukdama į dešinę, neįsitikino, kad juda paspirtukas, nepristabdė prie pat perėjos, o pradėjo manevrą ir iš karto nuvažiavo. Kaip matyti tiek H. T., tiek D. B., įvykio metu buvusių arčiausiai automobilio, parodymai tarpusavyje sutampa ir vienas kitą papildo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas G. V. ėjo kitoje gatvės pusėje, tolėliau nuo įvykio vietos ir, kaip pats nurodo, už automobilio negalėjo visko matyti, būtent dėl to ypatingai svarbūs yra arčiausiai įvykio buvusių ir visas aplinkybes mačiusių liudytojų parodymai. Be to, teismas nenustatė H. T. suintersuotumo apkalbėti O. Z., nors, kaip nurodo, jam buvo nubrozdintas kelias, o paspirtukui įplyšo padanga, tačiau viso proceso metu nereikalavo jokios žalos atlyginimo, bandė situaciją išspręsti taikiai, pats pasiūlė O. Z. pagalbą, vėliau, šiai nesutikus pasinaudoti jo siūlomo meistro paslaugomis, - kreiptis į policiją, neneigė savo kaltės dalies dėl važiavimo paspirtuku važiuojamąja dalimi, susimokėjo dėl to baudą. Nors pareiškėja teigia, kad jos automobilio sužalojimo lokacija patvirtina, kad ją taranavo H. T. gana dideliu greičiu vairuojamas paspirtukas, tačiau teismas pažymi, kad įrodymai byloje negali būti vertinami atsietai vienas nuo kito, o jų visuma nepatvirtina pareiškėjos keliamos versijos, tuo labiau, kad automobilis analizuojamoje situacijoje irgi judėjo ir nebuvo statiškas, jo apgadinimai nežymūs, o byloje arčiausiai įvykio buvę liudytojai patvirtino, kad H. T. bandė susidūrimo išvengti, stabdyti.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
O. Z. skundo netenkinti.
Nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.