- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-03
- Bylos Nr.
- A17.-6070-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04118-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 18.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjas surašė 2019 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 18-ANR_P-969-2019, kuriuo ji kaltinama, kad ji, 2019 m. rugpjūčio 23 d., apie 10.36 val., (duomenys neskelbtini), telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, informuodama apie tai, kad važiuos nusižudyti į miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini), laukia taksi. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad niekas neatvyko, susisiekus su pranešėja, ji paaiškino, kad laukia (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad policijos pagalbos niekam nereikia, į atvykusią GMP niekas pagalbos nesikreipė, todėl iškvietimas buvo kvalifikuotas kaip melagingas. Tokiais savo veiksmais A. P. kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
2019 m. rugsėjo 18 d. administracinio nusižengimo protokole esančiame A. P. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji su nusižengimu sutinka. Skambino, nes blogai jautėsi psichologiškai. Gailisi (b. l. 2).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d., 10:36 val. į BPC paskambino pranešėja A. P., kuri teigė, kad važiuos nusižudyti į miškelį šalia (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pranešėja yra namuose (duomenys neskelbtini), laukia taksi. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodyta, kad policijos pareigūnų ekipažas V9022 nustatė, jog (duomenys neskelbtini) g. niekas neatvyko, susisiekta su pranešėja, kuri laukia (duomenys neskelbtini), papildomai iškviesta greitoji medicinos pagalba, atvyko ekipažas V1869, bet į GMP niekas nesikreipė, nelaukia, niekam pagalbos nereikia. Eilinį kartą melagingas pranešimas (b. l. 3).
Garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. P. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 4).
2019 m. lapkričio 6 d. A. P. savo paaiškinime nurodė, jog prisimena, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. 10.36 val. būdama neblaivi, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) skambino bendruoju pagalbos numeriu 112, galimai iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nes jos telefono numeriai dažnai keičiasi ir pranešė, kad važiuos į miškelį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nusižudys. Paminėjo šį adresą, nes ten gyvena jos vyras. Tą dieną minėtu adresu nenuvyko ir žudytis nebandė, nes neturėjo pinigų ten nuvykti. Skambindama bendruoju pagalbos numeriu žinojo, kad niekur nevyks ir nesižudys. Paaiškino, kad dažnai kviečia policiją kai būna neblaivi, o neblaivi būna labai dažnai. Skambindama bendruoju pagalbos numeriu ir pranešdama, kad nori nusižudyti, norėjo atkreipti į save dėmesį, tačiau suvokė ir suprato, kad tuo metu pagalbos jai nereikėjo ir trukdė tarnybų darbą. Tokiu būdu ji tik norėjo gauti dėmesio. Kai būna neblaivi, nesupranta, ką daro, kur skambina ir ką kalba. Minėtą dieną pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini) buvo atvykę policijos pareigūnai, kuriems ji pasakė, kad pagalba jai nereikalinga. Kai atvyksta policijos pareigūnai, nesupranta kodėl jie atvyksta, nes visą laiką būna neblaivi. Dėl psichikos sutrikimų niekur nesigydė ir ligoninėje negulėjo. Ligoninėse gulėjo tik dėl alkoholio, kuriose išblaivydavo ir vėl paleisdavo. Ji neturi jokių psichikos sutrikimų ir medikų pagalbos jai nereikia. Suprato ir suvokė, kad minėtu atveju kviesdama policiją ir pranešdama apie įvykį, tai darė melagingai (b. l. 25).
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. P. į teismo posėdį neatvyko. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes administracinio nusižengimo byla nagrinėtina A. P. nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. Šis straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius bei sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ir pan.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. P. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas ir jame esantis A. P. paaiškinimas, garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. P. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys bei 2019 m. lapkričio 6 d. duotas A. P. išsamus paaiškinimas apie padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šiuose įrodymuose užfiksuota informacija būtų neteisinga.
Byloje nustatyta, kad A. P. 2019 m. rugpjūčio 23 d. skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą pranešė, jog važiuos nusižudyti į miškelį, šalia (duomenys neskelbtini). Šiuo metu yra namuose (duomenys neskelbtini), laukia taksi. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantis garso įrašas bei duomenys užfiksuoti BIRT ataskaitos žiūryklėje. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kvietė policiją. Tikrindami gautą informaciją, atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad informacija nepasitvirtino ir A. P. pagalba buvo nereikalinga. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti, yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant, ar A. P. žinojo, kad jai skambinimo į policiją metu pagalba nebuvo reikalinga, svarbios byloje nustatytos aplinkybės – 2019 m. lapkričio 6 d. duotame paaiškinime nurodė, jog tądien žudytis neketino ir jau skambindama tarnyboms žinojo, kad niekur nevyks ir nesižudys. Paaiškino, kad tokiu būdu tik norėjo atkreipti į save dėmesį. Visos anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku tyčia (sąmoningai) kvietė policijos pareigūnus žinodama, kad jai pagalba nereikalinga, nes neketino ir nebandė nusižudyti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Dėl nuobaudos skyrimo
ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja tvarka), kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tyčia). Teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pranešdama apie pagalbą, kuri realiai nebuvo reikalinga, savo veiksmais trukdė policijos pareigūnų darbą, nes jie, užuot vykdę savo funkcijas (pavyzdžiui teikę pagalbą asmenims, kuriems ji buvo reikalinga), reagavo į A. P. telefoninio skambučio metu pateiktą tikrovės neatitinkančią informaciją.
A. P. savo paaiškinimuose nurodė, kad ji gailisi dėl savo padarytų veiksmų, tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, t. y. kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 2, 25) (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
A. P. ne kartą bausta administracine tvarka, taip pat ir už analogiško administracinio nusižengimo padarymą (b. l. 6 – 13). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Taigi darytina išvada, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio.
Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. P. paskyrus ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis (300 Eur) artimas sankcijoje nustatytam minimaliam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 2 dalimi, 493 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105056162.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.