Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotu asmeniu byloje esant L. N., Petrui L. N., J. N., D. E. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iki E. N. mirties pareiškėja kartu su savo tėvais L. N. ir E. N. gyveno jiems abiems jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 2010 m. birželio 7 d. namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodytas butas, suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini)). Po E. N. mirties pareiškėja ir jos tėvas L. N. pasiliko toliau gyventi minėtame bute, toliau naudojosi visais pareiškėjos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiais namų apyvokos daiktais bei kitu turtu. Pažymi, kad tai buvo vienintelis tiek pareiškėjos, tiek L. N. gyvenamasis būstas. Tokiu būdu – pradėdami faktiškai valdyti paveldėtą turtą pareiškėja ir L. N. priėmė palikimą atsiradusį po E. N. mirties.

L. N. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimą atsiradusį po jo mirties priėmė pareiškėja ((duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Susiklosčiusioje situacijoje gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tiksliai nustatyti koks turtas sudaro palikimą, atsiradusį po L. N. mirties, Pareiškėja neturi jokios kitokios galimybės kaip tik kreipdamasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, t. y. palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai parodė, kad išsiskyrus su antru vyru, apie 1999 metus atsikėlė gyventi pas tėvus. Jie buvo pagyvenę (74 ir 77 metų) ir reikalinga pagalba, 2001 m. kovo mėnesį mama susirgo, 2001 m. liepos 8 d. mėnesį mirė. Po mamos mirties visą likusį turtą perėmė valdyti pareiškėjos tėvas L. N., tačiau oficialiai paveldėjimo iki galo nesusitvarkė (didelė problema buvo dėl dokumentų radimo, neradus tuoktuvių liudijimo, trūkstant finansų viskas sustojo). Pareiškėja 2001 m. tuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, gyveno dviese su tėvu. 2007 m. mirė tėvas, pareiškėja liko toliau gyventi tėvų namuose, naudojosi visu likusiu turtu, namų apyvokos daiktais, tvarkėsi viena. Pareiškėja nurodė, jog po tėčio mirties paveldėjimo bylą pati pas notarę buvo užvedusi, tačiau negalėjusi pateikti tėvų sutuoktuvių liudijimo vėl viskas sustojo, nuleido rankas. Tėvas buvo sudaręs testamentą pas notarę R. Vasiliauskienę. Tėvai turi penkis vaikus, tarp brolių ir seserų buvo susitarimas, kad tas, kuris „iškaršins“ tėvus, tas lieka gyventi tėvų namuose ir viską paveldėti. Pareiškėjai buvo sakoma, kad broliai ir seserys priekaištų jokių neturės, ji galinti tvarkytis dokumentus. Dėl brolio Leono išsakytos pirminės pozicijos, kad jis nes yra lygiateisis paveldėtojas – negali nieko pasakyti, nes šiuo metu jis nuomonę pakeitęs. Tėvai 1992 m. už investicinius čekius kolūkyje nusipirko namą, kuriame dabar pareiškėja, po tėvų mirties, gyvena. Tėvai kito gyvenamojo būsto neturėjo, gyveno kartu, tai yra jų bendras turtas (2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 1 sek. – 13 min. 47 sek.).

L. N. parodė, jog yra E. N. ir L. N. sūnus, vienintelis gyvenęs nuosavame būste – kiti visi yra gyvenę pas tėvus. Mamą ištikus insultui jis su dukrą ją prižiūrėjo (duomenys neskelbtini), mama 2 mėnesius gulėjo ligoninėje; parvežus į Šakius ir praėjus 1–2 mėnesiams mama mirė. Tarp brolių ir seserų buvo pokalbis, kad yra 5 vaikai ir 2 anūkai, tačiau tėvo priežiūra liko A. (kiti atsisakė dėl užimtumo, sveikatos, ribotų galimybių prižiūrėti tėvą). Po mamos mirties nesikreipė dėl paveldėjimo, nes dokumentai buvo nesutvarkyti. Su seserimi bendrauja, yra pats sakęs, kad jam nieko iš tėvų turto nereikia, nes tuo metu buvo pats sveikas, savarankiškas, šiai dienai nori gauti hektarą žemės. Tėvo testamento nėra matęs, tačiau jei tėvas turtą paliko seseriai testamentu – jokių pretenzijų dėl to neturi. Po mamos mirties viskuo (ir turtu) rūpinosi sesuo A., tėtis buvo bejėgis, jis tik gaudavęs pensiją. Bylinėtis su seserimi nenori, jie bendrauja, nesipyksta. L. N. teismo posėdžio metu buvo išaiškinta jo teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (2019 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 13 min. 48 sek. – 26 min. 19 sek.).

2020 m. sausio 9 d. teisme gautas suinteresuoto asmens L. N. atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą prašymą, kuriame asmuo nurodo, jog jei teismas visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus įsitikins, kad A. U. ir L. N. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, jis prašymo reikalavimams neprieštaraus (1 t., e. b. l. 137, 138–139).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. N. ir L. N. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 7), jų santuoka galiojo iki (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 11). E. N. ir L. N. turėjo penkis vaikus – D. E., gimusią (duomenys neskelbtini), P. L., gimusį (duomenys neskelbtini), A., gimusią (duomenys neskelbtini), L., gimusį (duomenys neskelbtini), Juozą, gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 18), t. y. E. N. ir L. N. buvo pareiškėjos A. U. biologiniai tėvai (1 t., e. b. l. 8, 9, 10).

Iš į bylą pateikto VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) E. N. ir L. N., būdami santuokoje, įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas L. N. nuosavybės teise (1 t., e. b. l. 13, 14, 15). Abu sutuoktiniai iki savo mirties gyveno jiems priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 17, 19, 20). (duomenys neskelbtini) E. N. mirė gyvendama santuokoje (1 t., e. b. l. 11, 18), jokio testamento sudariusi nebuvo. nei L. N. po sutuoktinės mirties, nei E. ir L. N. vaikai po motinos mirties dėl atsiradusio palikimo į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė, registruotų E. N. palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų nėra.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja A. U. rūpinosi tėvais ir su tėvais gyveno iki pat kiekvieno jų mirties, tai įrodo ir tai, jog pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu: adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 21), t. y. po savo motinos mirties pareiškėja liko gyventi tėvų namuose kartu su jos prižiūrimu tėvu, ir iki šiol gyvena ten pat.

Palikėjas L. N. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 12, 24), testamentu visą savo turtą po mirties palikdamas savo dukrai A. U. Faktą, jog L. N. palikimą priėmė testamentinė ir įstatyminė įpėdinė duktė A. U., pagrindžia (duomenys neskelbtini) Šakių rajono 1–ojo notaro biuro notarės R. Vasiliauskienės išduotas liudijimas (1 t., e. b. l. 16).

Be to, išklausius suinteresuotą asmenį, įvertinus byloje esančius kitų suinteresuotų asmenų atsiliepimus, nustatyta, jog suinteresuoti asmenys neišreiškė valios priimti palikimo, atsiradusio po tėvų mirties ir neprieštarauja, kad jį priimtų pareiškėja, nes toks buvo visų įpėdinių sutarimas – kad paveldimas turtas atitenka A. U., kuri iki mirties prižiūrės ir rūpinsis tėvais. Atsižvelgtina ir į tai, kad L. N. liko toliau gyventi sutuoktinių bendrai įgytame bute (vienintelė jo gyvenamoji vieta) ir jame gyveno kartu su dukra A. iki savo mirties, o tai reiškia, jog abu – L. N. ir A. U. toliau turtu ir likusiais daiktais naudojosi, turtu rūpinosi, prižiūrėjo, valdė.

CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Tai reiškia, jog svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimo faktas. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl palikimo priėmimo – palikimo priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-8/2004; 3K-3-649/2004; 3K-3-251/2012; kt.).

Vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, pripažintina, kad iš karto po E. N. mirties jos sutuoktinis L. N. ir jos dukra A. U. pradėjo naudotis visu jos paliktu turtu, valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė visą mirusiosios kilnojamąjį turtą, jos asmeninius daiktus, dokumentus.

Teismo nuomone, nustatytos bylos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog L. N. ir A. U. priėmė E. N. palikimą faktiškai pradėję jį valdyti, jog A. U. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią įgyti teises į po jos motinos E. N. mirties atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, faktiškai kartu su tėvu L. N., mirusiu (duomenys neskelbtini), priėmė valdyti ir tvarkyti E. N. palikimą savo interesais.

Tuo pagrindu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po E. N., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė sutuoktinis L. N., miręs (duomenys neskelbtini), ir jos dukra A. U. pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.3 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnis, 185 straipsnis).

Palikimą priimti iš dalies, su sąlygomis ar išlygomis neleidžiama, todėl nustačius, kad palikimas buvo priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, laikytina, kad įpėdinis priėmė visą po palikėjo mirties atsiradusį palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444– 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

- A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jos motinos E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti;

- L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po jo sutuoktinės E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti;

Juridiniai faktai nustatyti tam, kad E. N. ir L. N. įpėdinė A. U. galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.