Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-13 · Administracinė byla Nr. I-2569-643/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-13
Bylos Nr.
I-2569-643/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01176-2018-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2569-643/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01176-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau ir – Laisvės atėmimo vietų ligoninė), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodo, kad 2018 m. kovo 29 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog dėl sveikatos problemų, 2018 m. balandžio 4 d. norėtų būti etapuojamas tiesiogiai į Alytaus pataisos namus (toliau ir – Alytaus PN), o ne per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau ir – Lukiškių TI-K). Pareiškėjo teigimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninė į minėtą pareiškėjo prašymą neatsižvelgė, todėl perkeliant pareiškėją ne tiesiogiai į Lukiškių TI-K buvo pablogintos jo kalinimo sąlygos, kadangi pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo perkeltas 2018 m. kovo 30 d., o iš Alytaus PN etapavimas buvo vykdomas tik 2018 m. balandžio 3 d., todėl mano, kad kalinimo įstaigoje 5 paras išbuvo visiškai be pagrindo.

Atsiliepimas

Pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. teismui pateikė atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 28–29), kuriame nurodo, jog 2018 m. kovo 22 d. atvyko į Pravieniškių Laisvės atėmimo vietų ligoninę traumatologo ortopedo konsultacijai. Teigia, jog jam yra nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jis sunkiai vaikšto, turi daug sveikatos problemų. Pažymi, jog dušo patalpoje nebuvo tinkamai įrengtos dušo kabinos. 2018 m. kovo 26 d. dušo patalpoje nebuvo po kojomis kilimėlio, buvo pilna vandens, dėl to jis paslydęs nugriuvo ant grindų ir patyrė traumą. Dėl patirtų sužalojimų Laisvės atėmimo vietų ligoninei pateikė prašymą, kad 2018 m. balandžio 4 d. norėtų būti etapuojamas tiesiogiai į Alytaus PN. Pareiškėjo teigimu, Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracija atsiliepime pateikė melagingą informaciją, siekdama išvengti atsakomybės. Teigė, jog dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės kaltės, Lukiškių TI-K nebuvo priimtas gydytojų, nes į kamerą buvo perkeltas per vėlai. Pareiškėjas teigė, jog negavo reikalingų vaistų, kurios privalėjo vartoti kiekvieną dieną, todėl buvo priverstas paskirtą gydymą nutraukti.

Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15–19).

Nurodo, kad pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę atvyko 2018 m. kovo 22 d. planinei traumatologo ortopedo konsultacijai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose. Pareiškėjui skirta konsultacija įvyko 2018 m. kovo 28 d., kurios metu buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Suteikus reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, pareiškėjas 2018 m. kovo 29 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės buvo išrašytas. Parengus konvojavimo dokumentus, 2018 m. kovo 30 d. buvo konvojuojamas į Lukiškių TI-K, per kurį buvo grąžintas į Alytaus PN, kadangi tiesioginis maršrutas iš Laisvės vietų atėmimo ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas tik 2018 m. balandžio 4 d. Pažymi, kad pareiškėjo skunde minimas prašymas dėl jo tiesioginio konvojavimo į Alytaus PN, Laisvės vietų atėmimo ligoninėje nebuvo gautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, anot pareiškėjo kilo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d., jis neteisėtai iš Laisvės atėmimo vietos ligoninės buvo etapuojamas į Alytaus PN per Lukiškių TI-K.

Dėl valstybės pareigos atlyginti žalą

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformulavo taisyklę, nustatančią, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, bylose dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).

Dėl pareiškėjo konvojavimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba) pareigūnai 2018 m. kovo 30 d. pareiškėją iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės konvojavo į Lukiškių TI-K (b. l. 10), o 2018 m. balandžio 3 d. planinio konvojaus maršrutu Vilnius–Alytus–Vilnius pareiškėjas buvo konvojuojamas į Alytaus PN (b. l. 12).

Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus.

Asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pagal Konvojavimo taisyklėse nustatytą tvarką į Ligoninę atvykstančių nuteistųjų ir iš įstaigos išvykstančių atgal į savo pataisos namus konvojavimą planiniu konvojumi vykdo Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Konvojavimo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad Konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas. Konvojuojamųjų apsaugos planą sudaro: konvojuojamųjų apsaugos schema (16.1 papunktis); konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis (16.2 papunktis); postų žiniaraštis, kelionės žiniaraštis, konvojuojamųjų apskaitos žurnalas (16.3 papunktis); instrukcijos konvojaus viršininkui, konvojaus viršininko padėjėjams ir kitiems konvojuotojams dėl jų tarnybos, kovinio paskirstymo, susidarius ypatingoms situacijoms, schema (16.4 papunktis); ryšių schema (16.5 papunktis).

Iš byloje pateikto Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2017 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 47V-498 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 47V-712 „Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos konvojavimo maršrutų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) matyti, jog 1.1.1.4 papunkčiu numatytas tiesioginis maršrutas „Laisvės atėmimo vietų ligoninė – Alytaus pataisos namai“, kuris vykdomas trečiadieniais, o Įsakymo 1.1.1.6 papunktyje nustatytas nuteistųjų ir suimtųjų konvojavimas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą trečiadieniais ir penktadieniais, iš kurio toliau vykdomas suimtųjų (nuteistųjų) grąžinimas planiniu konvojumi į laisvės atėmimo įstaigas.

Pareiškėjas teismui pateiktame skunde nurodo, jog kad 2018 m. kovo 29 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog dėl sveikatos problemų 2018 m. balandžio 4 d. norėtų būti etapuojamas tiesiogiai į Alytaus PN. Laisvės atėmimo vietų ligoninė teismui pateiktame atsiliepime nurodė, jog tiesioginis maršrutas iš ligoninės į Alytaus PN buvo numatytas tik 2018 m. balandžio 4 d. (trečiadienį), todėl 2018 m. kovo 29 d, pareiškėją išrašius iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir parengus konvojavimo dokumentus, 2018 m. kovo 30 d. (penktadienį) pareiškėjas buvo konvojuojamas tranzitu į Lukiškių TI-K, per kurį buvo grąžintas į Alytaus PN.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 194 punkte nustatyta, jog nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento.

Nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą pažymą (b. l. 21) apie pareiškėjo teikiamus skundus ar prašymus, daro išvadą, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 30 d. pasiūlymų ar prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, adresuotų Laisvės atėmimo vietos ligoninės administracijai, nebuvo pateikęs. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis ir konstatuoti neteisėtus Laisvės atėmimo vietos ligoninės veiksmus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodytas aplinkybes, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas kalėjimo režimo sąlygomis, pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu atliko ne kalėjimo, o tardymo izoliatoriaus funkciją. Per tardymo izoliatorių jis buvo grąžintas į Alytaus PN, o, kaip teisingai pažymėjo atsakovės atstovė atsiliepime, nuteistojo teisinis statusas dėl jo grąžinimo į pataisos namus tranzitu per tardymo izoliatorių nesikeičia, t. y. toks nuteistasis turi visas teises, priklausančias jam atsižvelgiant į tai, kokiai grupei jis savo pataisos įstaigoje yra priskirtas – lengvajai, paprastajai ar drausminei pagal Bausmių vykdymo kodekso 72, 78 ar 83 straipsnius.

Šiuo atveju pareiškėjas skunde tik deklaratyviai pacitavo Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, abstrakčiai nurodydamas, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių lyginant su kalėjimo režimo sąlygomis laikomais nuteistaisiais. Pareiškėjas nedetalizavo bei nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu realiai buvo apribotos jo turimos nuteistojo bendrosios ir specialiosios teisės. Atsižvelgdamas į tai, teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

Dėl kitų nusiskundimų

Pareiškėjas atsikirtime nurodo, jog dušo patalpoje nebuvo tinkamai įrengtos dušo kabinos, todėl pareiškėjas paslydęs nugriuvo ant grindų ir patyrė traumą.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 nustato, kad dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės (1 vnt.) prie kiekvienos sėdimos vietos. Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog minėtose dušo patalpose būtų nustatyti pažeidimai. Iš byloje esančios medicininės pažymos (b. l. 31) matyti, kad pareiškėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvimo metu, turėjo sveikatos sutrikimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Laisvės atėmimo vietų ligoninės administraciją dėl jam kylančių nepatogumų maudantis duše. Byloje pateikti Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašai (b. l. 32–33) ginčo laikotarpiui nėra aktualūs. Pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovės atstovės veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos, todėl laikytina, jog pareiškėjui diagnozuoti sveikatos sutrikimai su pareiškėjo minimomis aplinkybėmis yra nesusiję.

Pareiškėjas, grįsdamas patirtą neturtinę žalą, nurodo, jog dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės kaltės, Lukiškių TI-K nebuvo priimtas gydytojų, nes į kamerą buvo perkeltas per vėlai. Pareiškėjas teigė, jog negavo reikalingų vaistų, kurios privalėjo vartoti kiekvieną dieną, todėl buvo priverstas paskirtą gydymą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (LVAT 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013; LVAT 2015 m. gegužės 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2015; LVAT 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016; LVAT 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1000-520/2017).

Kadangi pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturtinę žalą taip pat kildino ir iš galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (nutraukto medikamentinio gydymo), darytina išvada, jog žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ir kiti asmenys turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės.

Išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus teismas nenustatė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai nurodytu laikotarpiu neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti neturtinę žalą atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė