Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant atsakovei A.S.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės N.J. ieškinį atsakovei A.S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N.J. 2009-05-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A.S. 1225,63 Lt nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir 64,10 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2008-10-26 dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininko nuosavybės ribose esančių santechninių prietaisų netinkamo eksploatavimo buvo užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovės veiksmų padaryta 1225,63 Lt žala.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino.

Teismas priteisė i ieškovei N.J. iš atsakovės A.S. 1225,63 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2009-05-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 64,10 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, jog iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų bei šalių ir neprieštaringų liudytojų S.T. ir T.M. paaiškinimų yra nustatyta, kad dėl atsakovės A.S. kaltės neteisėtais jos veiksmais, pasireiškusiais neatidumu bei nerūpestingumu, 2008-10-26 įvykus vandens užliejimo avarijai, buvo užlietas ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog pateiktos kartu su UAB „Avarija“ ir UAB „Fabeta“ aktais, Avarijos likvidavimo paraiška, fotonuotraukos įrodo užliejimo faktą. Atsakovė neįrodė fakto, kad jos virtuvės plautuvės sifonas ir kranas buvo tvarkingi, o užliejimas įvyko dėl netvarkingo stogo. Teismo nuomone, Iš liudytojų J.P. ir I.J. parodymų negalima daryti išvadų, jog ieškovės butas buvo užlietas ne dėl (duomenys neskelbtini) buto virtuvės santechninių prietaisų nesandarumo.

Teismas taip pat pažymėjo, jog nustatyta, kad dėl patirtos užliejimo vandeniu avarijos, atlikus buto remonto darbų lokalinį sąmatinį skaičiavimą, jo vidaus apdailos atkūrimo išlaidos arba užliejimo šaltu vandeniu padarinių darbų ir medžiagų vertė, sudaro 1225,63 Lt. Ieškovė nurodė, kad jai padarytos žalos dydis dėl šios avarijos yra 1225,63 Lt, ką patvirtina ir pateikta į bylą sąmata Nr. 1, 2009-08-03 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2005415 bei prekių pirkimo čekiai. Taigi teismo teigimu, nustatytinas žalos dydis apskaičiuotinas imant šioms patalpoms užliejimo padarinių likvidavimo darbams atlikti sąmatoje Nr. 1, prekių pirkimo čekiuose ir sąskaitoje-faktūroje nurodytas darbų bei medžiagų kainas, kurios laikytinos pagrįstomis ir protingomis.

Apeliaciniu skundu atsakovė A.S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sukėlė atsakovei skaudžių finansinių pasekmių, nors ji ir pateikė teismui pažymą, jog yra bedarbė ir neturi jokių pajamų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

1) skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nors remiantis CPK 265 str. 2 d. teismas turi priimti sprendimą dėl visų bet kurios šalies pareikštų reikalavimų. Teigia, jog teismas ignoravo atsakovės prašymą ištirti daugiabutį namą administruojančios savivaldybės įmonės UAB „Fabeta“ išduotus aktus – išvadas, bei UAB „Avarija“ paraišką. Taigi apeliantės nuomone, teismas ignoruodamas šį atsakovės prašymą ir atsisakydamas tirti tokių išvadų teisėtumą, pažeidė CPK 26 str. 2 d., CPK 203 str., bei CPK 265 str. 2 d. normas. Be to, teismas pažeidė CPK 203 str. nuostatą. Atsakovė prašė pareikalauti iš UAB „Avarija“ paaiškinimų, paneigiančių prieštaravimus ir netikslumus, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti tokį atsakovės prašymą;

2) pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovės buto inventorizacinės bylos nuorašu, kuriame yra aiškiai užfiksuotas virtuvės patalpos užliejimo faktas. Tačiau pažymėta užliejimo data yra 1991-12-29. Apeliantės nuomone, šį prieš 18 metų kažkada neaiškiomis aplinkybėmis įvykusį ieškovės buto užliejimo faktą teismas nepagrįstai pritaikė šiam laikotarpiui, t.y. 2008-10-26 užliejimui. Vadinasi, teismas ieškinio pagrindą ir ieškinio dalyką tyrė, pritaikydamas visiškai realybės neatitinkančius įrodymus;

3) avarijos likvidavimo paraišką, pasirašytą vykdytojo J.G., apeliantė laiko neteisėta, nes 2008-10-26 toks asmuo nebuvo atvykęs į daugiabutį pagal iškvietimą. Taigi tokia data išrašyti pažymos minėtas vykdytojas neturėjo teisės, nes ginčo diena nebuvo šio darbuotojo budėjimo diena. Apeliantė pateikia UAB „Avarija“ ginčo dieną iš tikrųjų išrašytą šios įmonės darbuotojo G.J. pažymą, fiksuojančią šio vykdytojo lankymąsi daugiabutyje pagal ieškovės iškvietimą. Teigia, jog ši pažyma paneigia ieškovės pristatytą teismui neteisėtą Avarijos likvidavimo paraišką. Apeliantės pateiktoje pažymoje fiksuota ta aplinkybė, jog ginčo dieną į daugiabutį pagal ieškovės iškvietimą buvo atvykęs ne avarinės tarnybos darbuotojas J.G., bet santechnikas G.J., kurio parašo originalas yra fiksuotas pinigų priėmimo už atvykimą kvite;

4) teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės pateiktą oficialų rašytinį įrodymą iš UAB „Fabeta“ – pažymą, išduotą reaguojant į jos raštišką kreipimąsi – reikalavimą suremontuoti visiškai prakiurusias lauko sienų siūles ir daugelyje vietų kiaurą stogą. Taigi ši faktinė aplinkybė įrodo, jog apeliantė kaip buto savininkė, buvo pakankamai atidi ir rūpestinga dėl jos nuosavybėje esančio buto priežiūros;

5) pirmosios instancijos teismas negalėjo teigti, jog atsakovės atveju egzistuoja neteisėtumas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, nes visų pirma atsakovės neteisėtumas turi būti fiksuotas tinkamos formos įrodymais, bet ne neteisėtais raštais. Komisija turi būti sudaryta ne fiktyviai, faktiškai nepasirodžius tiriamame objekte, bet teisėtai. Tačiau atsakovo nuomone, tokius reikalavimus atitinkančių teisėtų įrodymų šioje byloje pateikta nebuvo. Teigia, jog priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos taip pat fiksuotas neteisingai ir nesąžiningai, nes pagal bendrosios dalinės nuosavybės taisykles tiek namo stogas, tiek išorinės viršutinio buto sienos visų pirma yra visų namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisė. Todėl negalima taikyti CK 6.246 -6.248 bei 6.249 str., nes šios normos taikomos, kai žala padaryta neteisėtais veiksmais ar nerūpestingumu. Taigi buto užliejimas vyko dėl nuo atsakovės nepriklausančių ir jos nekontroliuojamų aplinkybių, kurių ji negalėjo įtakoti bei užkirsti kelią šių aplinkybių sukeltų pasekmių atsiradimui.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.

Apeliantė nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, nes teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, t.y. ji remiasi Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 7-uoju punktu, kaip absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad remiantis CPK 265 str. 2 d. teismas turi priimti sprendimą dėl visų bet kurios šalies pareikštų reikalavimų. Tačiau reikalavimais byloje nelaikomi bet kokie šalių pasisakymai ar procesinio pobūdžio prašymai. Reikalavimai, kuriuos teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą, yra bet kurios iš ginčo šalių materialus pobūdžio reikalavimai, reiškiami kitai ginčo šaliai. Tai yra, teismas turi priimti sprendimą dėl ieškinio (ir priešieškinio, jei toks yra pareikštas) dalyką (Civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 4 p., 143 str. 1 d.) sudarančių materialiųjų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas tik vienas ieškinio reikalavimas- priteisti ieškovei iš atsakovės žalos atlyginimą. Šį reikalavimą teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė. Jokių kitų materialaus pobūdžio reikalavimų byloje pareikšta nebuvo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokio pobūdžio prašymai kaip ištirti daugiabutį namą administruojančios savivaldybės įmonės UAB „Fabeta“ išduotus aktus – išvadas, bei UAB „Avarija“ paraišką nėra savarankiški reikalavimai byloje, dėl kurių turėtų būti priimtas teismo sprendimas. Taip pat tokie raštai negali būti vertinami ir kaip individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai, kadangi, remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 dalimi, individualiu teisės aktu pripažįstamas vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o remiantis to paties straipsnio 15 dalimi, administraciniu aktu laikomas vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Apeliantės nurodomi raštai išduoti ne viešojo administravimo subjektų, o privačių juridinių asmenų, taip pat- ne vykdant viešojo administravimo funkcijas, o šiems subjektams priskirtą komercinę- ūkinę veiklą (namo administratoriaus funkcijų vykdymas Civilinio kodekso prasme nėra viešojo administravimo veikla), taip pat, jie neturi tokių teisės aktui būdingų požymių kaip visuotinumas, privalomumas. Šie ieškovės pateikti raštai (nepriklausomai nuo jų pavadinimo) vertintini kaip rašytiniai bylos įrodymai (Civilinio proceso kodekso 197 str. 1 d.), o prašymai (pasisakymai) dėl jų ištyrimo galėtų būti vertinami kaip šalies argumentai dėl įrodymų patikimumo (tikrumo); šios aplinkybės yra vertinamos, teismui priimant sprendimą ir atitinkamai sprendžiant, ar tam tikri šalių pateikti įrodymai patvirtina ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ar šiais įrodymais teismas gali vadovautis dėl jų formos bei turinio. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovė, nuolat reikšdama abejones bet kokiais ieškovės teikiamais įrodymais (atsiliepimas į ieškinį, pasisakymai parengiamajame teismo posėdyje bei teismo posėdyje nagrinėjant bylą iš esmės), pati įrodymų, paneigiančių pateiktus ieškovės, iš esmės neteikė, be to, nei atsiliepime į ieškinį, nei atsakovės pasisakymuose teismo posėdžių metu nėra užfiksuoti tokie atsakovės prašymai kaip ištirti UAB „Fabeta“ išduotus aktus – išvadas bei UAB „Avarija“ paraišką. Pastabų dėl teismo posėdžių protokolų turinio atsakovė taip pat nereiškė (Civilinio proceso kodekso 171 str.). Taigi apeliantės argumentai, kad teismas pažeidė CPK 26 str. 2 d., CPK 203 str., bei CPK 265 str. 2 d. normas yra nepagrįsti tiek teisine, tiek ir faktine prasmėmis.

Dėl įrodymų vertinimo byloje.

Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais- UAB ,,Fabeta“ 2008-11-21 aktu dėl buto užliejimo (b.l. 6), kuriame konstatuotas vandens užliejimo pėdsakų egzistavimas ieškovei priklausančio buto virtuvės lubose bei sienose; UAB ,,Fabeta“ 2008-11-24 pažyma (b.l. 7), kurioje nurodyta, kad užliejimo dieną (2008-10-26) (duomenys neskelbtini) namo bendrojo naudojimo inžinieriniuose įrenginiuose gedimų nebuvo ir kad ieškovės buto užliejimas įvyko iš (duomenys neskelbtini)buto santechninių prietaisų; UAB ,,Avarija“ avarijos likvidavimo paraiška (b.l. 8), kurioje ieškovės buto avarija charakterizuota ,,teka iš viršaus“, atliktų darbų aprašymas nurodyta ,, (duomenys neskelbtini) bute tekėjo sifonas ir kranas ir užpylė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyventojai uždarė vandenį bute“. Aplinkybę, kad 2008 m. spalio 26 d. ieškovės butas buvo užlietas iš viršuje esančio buto, patvirtino ir liudytojais apklausti S.T. (b.l. 52), kuris paliudijo, jog tą dieną buvo užlietos ieškovės virtuvės lubos bei sienos, kad jis užsuko šalto vandens stovą, taip pat, kad atvykusi avarinė tarnyba užsuko karšto vandens stovą, o UAB ,,Avarija“ darbuotojai, buvę atsakovės bute, sakė, kad po kriaukle buvo nulaužtas vandentiekio vamzdis; bei T.M., kuri paliudijo, kad ieškovės butas buvo užlietas iš viršaus, kad ji padarė nuotraukas, kurios pateiktos į bylą. Apeliantė UAB ,,Fabeta“ komisijos aktą ginčija tuo pagrindu, kad komisija į jos butą nebuvo atvykusi, aktas surašytas ieškovės prašymu, žymiai vėliau, negu ieškovės nurodoma užliejimo data, dėl ieškovės įkyrumo, ką esą jai (apeliantei) patvirtinę ,,Fabetos“ darbuotojai. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad aktas surašytas ieškovės prašymu, nepaneigia jame konstatuotų aplinkybių. Taip pat, atsižvelgiant į akte fiksuotus faktus (ieškovės virtuvėje ant sienų ir lubų matosi vandens užliejimo pėdsakai; bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinkluose gedimų nėra), akto surašymas ne įvykio dieną (spalio 26 d.), o vėliau (lapkričio 21 d.), neturi įtakos šio akto vertinimui, kadangi aktu fiksuotas užliejimo pėdsakų egzistavimas, o jie išlieka ir po užliejimo praėjus tam tikram laiko tarpui, kol nėra pašalinami, atliekant remontą. Avarijos likvidavimo paraišką apeliantė ginčija dėl to, kad esą joje pasirašė G. kuriam ta diena buvo nedarbo diena, šią aplinkybę, pasak apeliantės, patvirtina jos pateiktas kvitas (b.l. 66), iš kurio matyti, kad tą dieną į atsakovės butą buvo atvykęs santechnikas G.J., kuris ir išrašė kvitą. Paraiškoje (b.l. 8) vykdytojais nurodyti du asmenys- J. ir G. Taigi, apeliantės pateiktas kvitas, kurį išrašė vienas iš paraiškoje nurodytų UAB ,,Avarija“ darbuotojų nepaneigia kito joje nurodyto darbuotojo dalyvavimo likviduojant vandentiekio avariją ir neįrodo, kad spalio 26 d. buvo G. nedarbo diena. Priešingai, šis kvitas patvirtina aplinkybę, kad už avarinės tarnybos atvykimą sumokėjo atsakovės buto gyventoja I.J., ši aplinkybė patvirtina tiek vandentiekio avarijos atsakovės bute faktą, tiek liudytojo S.T. parodymus, kad avarinės tarnybos darbuotojai atvykę užsuko karštą vandenį. Tuo pačiu, paminėtų įrodymų visuma (rašytiniai įrodymai, liudytojų, apklaustų ieškovės iniciatyva, parodymai) paneigia atsakovės iniciatyva apklaustų liudytojų parodymus, kad jokios vandentiekio avarijos atsakovės bute nebuvo. Pažymėtina, kad tiek liudytoja J.P., tiek liudytoja I.J. pripažino, kad avarinės tarnybos darbuotojai atvykę užsuko vandenį, kad vanduo buvo užsuktas apie porą mėnesių, o liudytojos J.P. parodymuose yra užfiksuoa ir tai, kad po to virtuvėje buvo pakeisti vamzdžiai. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neigė, kad vamzdžiai jos virtuvėje buvo keičiami, tačiau pažymėtina, jog pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nebuvo pareikšta. Be to, atsakovė negalėjo pateikti jokio logiško paaiškinimo, kodėl jos virtuvėje tokį ilgą laiką buvo užsuktas vanduo, jeigu vamzdžiai buvo tvarkingi.

Taip pat, atsakovė niekaip nepagrindė savo pozicijos, dėl ko siūlė ieškovei sumokėti 200 Lt, jeigu ieškovės butas nebuvo užlietas, kaip kad bando įrodinėti apeliantė, arba buvo užlietas ne dėl atsakovės kaltės. Aplinkybę, kad atsakovė buvo atėjusi pas ieškovę ir buvo siūliusi sumokėti tokią sumą, nurodė tiek ieškovė, tiek ir atsakovė.

Aplinkybės, kad ieškovės butas buvo užlietas ne dėl vandentiekio avarijos, o dėl kiauro namo stogo, neįrodo ir atsakovės pateiktas UAB ,,Fabeta“ 2008-04-15 raštas. Visų pirma, šiame rašte nieko nėra kalbama apie ieškovės buto užliejimą, jo priežastis (raštas parašytas 2008 m. balandžio mėnesį, o užliejimas įvyko spalio mėnesį). Jame yra duomenų, kad namo išorinių lauko sienų paviršių hidroizoliavimas ir stogo remontas yra įtrauktas į UAB ,,Fabeta“ 2008 m. ūkinį- finansinį planą. Ieškovė tvirtino, kad remontas atliktas nebuvo, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Be to, jau aptarti rašytiniai įrodymai (avarijos likvidavimo pažyma, liudytojų parodymai) paneigia, kad ieškovės butas buvo užlietas nuo stogo per atsakovės butą bėgant vandeniui. Aplinkybė, kad ieškovės buto inventorinis planas buvo parengtas 1991 metais, nereiškia, jog tais metais buvo užlietas ir jos butas. Buto inventorinio plano kopija (b.l. 39) buvo pateikta į bylą teismo siūlymu, siekiant nustatyti žalos dislokavimo vietą.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog byloje yra nustatytas žalos padarymo ieškovei faktas, atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė dėl žalos ieškovei padarymo bei priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, t.y. egzistuoja visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, taip pat tinkamais ir leistinais rašytiniais įrodymais yra patvirtintas žalos dydis. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą pripažįsta nepagrįstu ir jį atmeta, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikdama nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Iš apeliantės valstybei priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.), kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą (b.l. 78) sudarė 5,60 Lt.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A.S. į valstybės biudžetą 5,60 Lt (penkis litus ir 60 centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).