Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-97-898/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
1S-97-898/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-13379-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-97-898/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13379-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.11.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl V. B. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį: dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: R. R. – 19 996 Eur, A. M. – 8 000 Eur, arba tokią žalą nukentėjusiesiems pašalinti savo darbu. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 13 d.

2. 2022 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam V. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme. Probacijos tarnybos teikimas motyvuojamas tuo, kad V. B. bausmės vykdymo laikotarpiu neįvykdė teismo skirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajam V. B. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę tenkintas ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Teismas nustatė, kad V. B. vengė vykdyti teismo nuosprendžiu jam paskirtą įpareigojimą – atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, kurio įvykdymo terminas yra pasibaigęs. Teismas nurodė, jog nuteistasis nepradėjo vykdyti aptariamo įpareigojimo, kiekvieną kartą nurodydamas analogiškus įsipareigojimo nevykdymo motyvus, kurie, teismo vertinimu, yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepakankami spręsti, kad nuteistasis siekia tinkamo įpareigojimo įvykdymo. Teismas nusprendė, jog nuteistasis be pateisinamų priežasčių vengė atlikti laisvės apribojimo bausmę, kuri nėra pakankamai efektyvi BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti, dėl ko paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė griežtesne bausme – areštu.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Skundu nuteistasis V. B. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.

4.1. Skunde teigiama, jog skundžiama nutartis priimta remiantis subjektyviais probacijos tarnybos atstovo parodymais, teismui šališkai pritariant probacijos tarnybos pozicijai, ignoruojant nuteistojo paaiškinimus. Pažymima, kad nuteistasis sutiko dalyvauti mediacijos procese ir 2021 m. birželio 10 d. pasirašė susitarimo protokolą su A. M. ir įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 15 d. savo darbu atlyginti žalą, tačiau atlyginti žalą neturėjo galimybės dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, kadangi rinkoje pritrūko medienos arba ji buvo neproporcingai pabrangusi. Tai patvirtina prie skundo pridedami priedai. Skunde pareiškėjas taip pat pabrėžia, jog vykdo individualią veiklą, administracine tvarka nebaustas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis dėl įpareigojimo nevykdymo teikė paaiškinimus, nurodydamas, kad įsipareigojimų neįvykdė, nes nebuvo galimybės Lietuvoje nusipirkti tinkamos medienos. Teigiama, jog priežastys dėl įpareigojimo neįvykdymo yra susijusios su santykinai nedideliu laiko tarpu. Pareiškėjo vertinimu, pateikti paaiškinimai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog įpareigojimų neįvykdymo pobūdis rodo jo nenorą taisytis. Įpareigojimų nevykdymas nelaikomas itin įžūliu ir piktybišku, todėl probacijos tarnybos teikimas neturėjo būti tenkinamas.

4.3. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišaiškino teisės turėti gynėją, tokiu būdu neužtikrino jo teisės į gynybą, apribodamas galimybę tinkamai pateikti paaiškinimus.

4.4. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju nėra sąlygų ir pagrindų pakeisti paskirtą bausmę griežtesne (past. – skunde klaidingai nurodoma „panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą“), kadangi bus užkirstas kelias ne tik asmens ugdymui, bet ir tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, kas neigiamai paveiks šeimyninius santykius, be to, tai netikslinga ir ekonominiu požiūriu.

4.5. Pareiškėjas teigia, jog suprato, kad privalo keisti savo gyvenimo būdą, dėti visas pastangas, kad tinkamai atlikti paskirtą bausmę, ateityje nedaryti nusikaltimų ar nusižengimų. Pareiškėjo vertinimu, arešto bausmė yra per griežta, o bausmės tikslai bus pasiekti palikus galioti nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi jis vykdo paskirtus įpareigojimus, padarė išvadas, gailisi, kad laiku neįvykdė paskirto įpareigojimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

6. Įvertinęs pareiškėjo skundo dalyką (reikalavimą), teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistajam V. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnis), o ne alternatyvi baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), dėl ko pareiškėjas skunde nepagrįstai remiasi su bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimu susijusiomis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo sąlygas ir pagrindus, be kita ko, pareikšdamas netinkamą reikalavimą – „palikti galioti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą“, kuris, įvertinus pareiškėjo skundo argumentus bei nagrinėjamos bylos kontekstą, tikslintinas, nustatant, jog pareiškėjo skundu prašoma netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalį, 362 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba jos atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

8. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo V. B. skundu ir skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatęs, jog nuteistasis laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu sąmoningai vengė atlikti paskirtą įpareigojimą, pagrįstai tenkino probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.

9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. B. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskyrus 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu buvo paskirti įpareigojimai: 1) dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: R. R. – 19 996 Eur, A. M. – 8 000 Eur, arba tokią žalą nukentėjusiesiems pašalinti savo darbu. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam nuosprendyje apibrėžtam laikotarpiui yra nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, jų laikymasis yra privalomas, dėl ko kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011).

10. Remiantis teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2021 m. sausio 20 d., 2021 m. vasario 8 d. buvo sudarytas nuteistojo bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, nuteistasis supažindintas su paskirtu įpareigojimu bei bendrosiomis bausmės atlikimo sąlygomis, jam išaiškinta teisinė atsakomybė už vengimą vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą (a. b. l. 48-60). Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nuo 2017 m. balandžio 28 d. vykdo individualią veiklą (a. b. l. 36), taigi vykdo alternatyvų teismo paskirtą įpareigojimą bausmės vykdymo metu tęsti darbą, tačiau per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygino nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos, taip pat nepašalino šios savo darbu. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y., 2021 m. sausio 13 d., nuteistasis nepradėjo vykdyti aptarto įpareigojimo, šio neįvykdė ir 2021 m. birželio 10 d. su nukentėjusiąja A. M. sudaręs susitarimo protokolą, kuriuo įsipareigojo iki 2021 m. rugsėjo 15 d. savo darbu atlyginti turtinę žalą, dėl ko ne kartą – 2021 m. rugsėjo 2 d., 2021 m. gruodžio 13 d., buvo įspėtas probacijos tarnybos dėl teisinių pasekmių, nuteistajam nevykdant skirto įpareigojimo.

11. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje teismo nutartyje, vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatyto įpareigojimo nevykdymas, nustačius, jog nuteistasis turėjo galimybę įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą, tačiau sąmoningai jo nevykdė. Nagrinėjamu atveju nuteistasis bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojimų nevykdymą pateisino medienos stygiumi bei jos pabrangimu, dėl ko nuteistasis negalėjo priteistą neturtinę žalą nukentėjusiesiems pašalinti savo darbu. Taigi, iš pastarojo paaiškinimų matyti tai, jog vieno iš paskirto alternatyvaus įpareigojimo šis nevykdė ne tik dėl objektyvių priežasčių, nesant galimybės įsigyti reikiamų statybinių medžiagų, tačiau ir nuo pastarojo valios tiesiogiai priklausančių aplinkybių, t. y. ekonominiu šių medžiagų įsigijimo nenaudingumu, ignoruojant nukentėjusiųjų teisėtus interesus į patirtos žalos atlyginimą. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog nuteistajam paskirtas įpareigojimas galėjo būti įgyvendinamas alternatyviu būdu, dėl ko nustačius, kad nuteistasis negali pašalinti turtinės žalos nukentėjusiesiems savo darbu, šis nebuvo atleistas nuo įpareigojimo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą išmokėdamas nukentėjusiesiems priteistas sumas: R. R. – 19 996 Eur, A. M. – 8 000 Eur, kurio tinkamas įvykdymas nebuvo susijęs su skunde nurodomomis aplinkybėmis. Svarbu ir tai, jog nuteistasis buvo įpareigotas atlyginti žalą ne tik nukentėjusiajai A. M., su kuria šis buvo sudaręs papildomą susitarimą, tačiau ir R. R., kurio interesai iš esmės buvo ignoruojami. Nagrinėjamu aspektu skunde apeliuojama ir į tai, kad įpareigojimo neįvykdymui turėjo ir santykinai nedidelis teismo nustatytas laikotarpis, t. y. 1 metų terminas, tačiau, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, per nustatytą terminą nuteistasis neatlygino ir dalies priteistos neturtinės žalos sumos ir neišreiškė ketinimų šios atlyginti, o dėl žalos pašalinimo savo darbais pareiškėjas į nukentėjusiąją kreipėsi beveik po pusės metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nesant tam objektyvių pateisinančių priežasčių.

12. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistasis nebuvo suinteresuotas įgyvendinti paskirtą įpareigojimą, nedėjo protingų ir pagrįstų pastangų, esant kliūtims žalą pašalinti savo darbais, atlyginti žalą sumokant priteistas sumas ar jų dalį. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis viso bausmės vykdymo laikotarpiu sąmoningai nevykdė nei vieno iš alternatyvaus įpareigojimo įgyvendinimo būdų, nepaisant sistemingų įspėjimų dėl paskirto įpareigojimo neįvykdymo teisinių padarinių. Pastarasis, suvokdamas, kad nespėja laiku įvykdyti teismo paskirto įpareigojimo, jo tinkamai įgyvendinti ir neketino, savo neveikimą pateisindamas deklaratyvia aplinkybe, kuri, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, buvo žinoma ir iki 2021 m. birželio 10 d. susitarimo protokolo sudarymo, kaip minėta, neketindamas atlyginti ir dalies priteistos žalos sumos. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistojo nenorą atlikti valstybės paskirtos prievartos priemonės, atsainų požiūrį į nuosprendžio privalomumą (BPK 346 straipsnis), o sistemingi skatinimai įvykdyti paskirtą įpareigojimą, išaiškinant bausmės nevykdymo teisines pasekmes, rodo tai, kad V. B., suvokdamas gresiančias neigiamas teisines pasekmes, netinkamai vykdant laisvės apribojimo bausmę, sąmoningai nevykdė paskirto įpareigojimo, nors jį įvykdyti privalėjo ir tam nebuvo apribotos reikiamos sąlygos – nuteistajam, darbingo amžiaus, vykdančiam individualią veiklą, nebuvo suvaržyta galimybė sumokėti priteistas sumas. Šiame kontekste analizuojant pareiškėjo skundo argumentus pastebėtina tai, jog konstatavus, kad nuteistasis sąmoningai vengia atlikti jam paskirtą bausmę, kas liudija tai, jog nuteistajam paskirta mažiau formalizuota laisvės apribojimo bausmė, nėra pakankama bausmės paskirčiai pasiekti, nurodomas faktas, jog asmuo laikėsi imperatyvių draudimų nedaryti nusikalstamų veikų ar nenusižengti įstatymams, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi bausmės paskirtis pasireiškia ir asmens nubaudimu, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Šis principas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto interesais, jo poreikiais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties.

13. Byloje nustatytas teismo įpareigojimo nevykdymas, turint galimybę pastarąjį vykdyti, nesant tam pateisinamų objektyvių, nepriklausiusių nuo nuteistojo valios ar pažiūrų, priežasčių, leidžia spręsti, kad nuteistasis sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Šiame kontekste įvertinus tai, jog nuteistasis per teismo nustatytą terminą nepradėjo vykdyti paskirto įpareigojimo, nepaisant probacijos tarnybos raginimų, teismas sprendžia, jog papildomų įpareigojimų ar draudimų paskyrimas, nesant nuteistojo realių pastangų, nebūtų tikslingas. Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą, nepažeidė BK 49 ir 65 straipsniuose numatytų bausmių keitimo taisyklių, jas pritaikė tinkamai, todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo teisės į gynybą.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis pažymi, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą pirmosios instancijos teisme. Atsakydamas į šiuos argumentus aukštesnės instancijos teismas pastebi, jog, vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 353 straipsnį, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras bei, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, šaukiamas nuteistasis, kurio neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo. Taigi, nagrinėjamu atveju galiojantis teisinis reguliavimas nenumato teismui pareigos užtikrinti gynėjo dalyvavimą, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo gali gintis pats arba per savo pasirinktą gynėją, be kita ko, neturėdamas pakankamai lėšų turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Remiantis bylos duomenimis, atskirų prašymų, susijusių su teise į gynybą realizavimu, nuteistasis pirmosios instancijos teisme nepareiškė, o, nenustačius būtinų gynėjo dalyvavimo pagrindų, teismui nekilo pareigos užtikrinti nuteistojo gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo subjektyvi nuomonė nėra pagrindas konstatuoti pastarojo teisės į gynybą suvaržymą, kadangi ginčijamą teisę pareiškėjas ne tik savarankiškai realizavo dalyvaudamas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, nurodydamas analogiškus argumentus, pareiškėjo vertinimu, pateisinančius paskirto įpareigojimo nevykdymą. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta minimali įstatymo garantuojama nuteistojo teisė į gynybą, nagrinėjant probacijos tarnybos teikimą nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jurgita Kolyčienė