- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-294-919/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Lina Lesinskienė, Laima Šeputienė, Aurelijus Rauckis
- Nuteistasis
- A. O.
- Advokatai
- Marius Zabita
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, A. O. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. O. Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis 2023 m. vasario 2 d., apie 19.00 val., ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, panaudodamas fizinį smurtą, sudavė dešine ranka savo broliui A. O. tris smūgius į veido sritį, po ko A. O. pargriuvus ant žemės, spyrė jam vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam A. O. padarydamas kraujosruvą nosies nugarėlės srityje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, paviršinę muštinę žaizdą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, t. y. padarė broliui A. O. nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Nuteistojo A. O. gynėjas advokatas Marius Zabita, nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti A. O. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios sąlygos - būtinosios ginties.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog A. O. prie savo namų tyčia sutrikdė brolio A. O. sveikatą, nukentėjusio sužalojimų mechanizmą ir laiką, kadangi nukentėjusysis į medikus ir policiją kreipėsi po paros laiko, vedė asocialų gyvenimo būdą. Teismas nepagrįstai netaikė būtinosios ginties instituto, kadangi nukentėjusiuoju pripažintas A. O. netikėtai puolė nuteistąjį A. O. prie jo gyvenamosios vietos tamsiu paros metu su duriančiu/pjaunančiu daiktu, galimai perdirbtomis žirklėmis, o nuteistasis vengdamas potencialiai sveikatai ir gyvybei pavojingo smūgio ir nukentėjusiojo elgesio panaudojo jėgą jį pargriaudamas bei vengdamas tolesnio konflikto eskalavimo pasišalino iš įvykio vietos.
2.2. Nuteistasis A. O. viso baudžiamojo proceso metu kaltės nepripažino ir neigė tyčia sužalojęs brolį, o jo veiksmai buvo išimtinai gynybiniai, kadangi pastarasis turėjo psichologinių ir/ar psichinių sveikatos problemų, bei jį prie jo paties namų puolė su metaliniu blizgančiu duriančiu/pjaunančiu daiktu panašiu į peilį ar perdirbtas žirkles, tačiau apylinkės teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.
2.3. Skunde pažymima, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai yra nepaneigti, o juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Liudytoja R. B. taip pat patvirtino mačiusi A. O. lauke artėjantį prie A. O. su rankoje blizgančiu daiktu ir juo užsimojant. Ši liudytoja parodė, kad „A. laikė kažkokį blizgantį daiktą ir šoko ant A. Garsų jokių negirdėjo, nes buvo uždarytas langas. A. su tuo daiktu, kurį laikė rankoje, buvo pakėlęs, lyg pulti. A. atšoko, atstūmė A., jis nukrito. Nežino į kurią kūno vietą A. stūmė A. A. nukrito ant nugaros. A. atsistojęs vėl bandė bėgti link A., bet A. jau buvo įsėdęs į mašiną ir nuvažinėjo“. Pažymima, kad daugiau tiesioginių įvykio liudininkų byloje nenustatyta.
2.4. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusiu pripažinto A. O. psichinė ir psichologinė būsena kėlė abejonių ne tik kaltinamajam, tačiau ir kitiems proceso dalyviams, ir net pačiam teismui. Dar ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis A. O. nurodė, jog A. O. yra neprognozuojamas ir dėl visų savo gyvenimo nesėkmių kaltina būtent nuteistąjį. Be to, teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nukentėjusysis sistemingai rašė nebūtus įvykius į policijos įstaigą nurodant brolį A. O. kaip asmenį padariusį nusikalstamas veikas, tačiau minėti pareiškimai buvo atmesti nutarimais atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir šios aplinkybės patvirtina nuteistojo parodymus. Be to, apie tai, jog A. O. yra priešiškai nusiteikęs A. O. atžvilgiu dar ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir jų motina D. B. bei teisminio nagrinėjimo metu liudytojas D. C.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme buvo nustatyta, jog A. O. neturi pastovios gyvenamosios vietos ir jos neturėjo nuo pat 2023 m. sausio 30 d., kuomet pareigūnų buvo išprašytas iš D. B., namų, kuriai grasino. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme buvo pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini), kuriuose glaudėsi A. O. Iš gautos pažymos taip pat matyti, kad A. O. buvo agresyvus ir nepaisė taisyklių, o atvykus motinai atsisakė iš jos priimti maistą ir nieko nenori apie ją girdėti. Bendraujant su motina ir aptariant galimybę apgyvendinti pas ją, motina atsisakė šios galimybės nurodant, kad jo bijo.
2.6. Skunde nurodoma, kad tuo tarpu nuteistojo veiksmai buvo išimtinai gynybiniai nebūti sužeistam, o tuo pačiu išvengti konflikto eskalavimo, kadangi po A. O. pargriovimo, nuteistasis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, prieš tai dar įsitikinęs, kad A. O. nėra sužeistas. Pažymima, kad nuteistojo parodymus iš esmės patvirtina tiek įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja R. B., tiek ir kiti bylos duomenys. Tuo tarpu A. O. parodymų niekas nepatvirtino.
2.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad A. O. buvo sužalotas minėtu metu, kadangi A. O. į policiją ir gydymo įstaigą kreipėsi tik po paros laiko, o kur buvo tą parą laiko logiškai paaiškinti negalėjo. Byloje buvo atlikta ir įvykio vietos apžiūra, tačiau kraujo pėdsakų rasta nebuvo, nors įvykio vieta apžiūrėta tik para laiko po įvykio. Be to, atvykus policijos pareigūnams, pareigūnai taip pat iškėlė abejonę, kad įvykis buvo taip kaip nurodo A. O., tačiau pagal procedūrą iškvietė medikus ir pristatė į gydymo įstaigą.
2.8. 2023 m. vasario 6 d. specialisto išvadoje, tai yra jau po keturių parų nuo įvykio, nurodyta, kad sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Pažymima, kad ši išvada nėra kategoriška. Analizuojant specialisto išvadą, atkreipiamas dėmesys, jog tyrėjas neuždavė klausimo apie galimybę susižaloti į kitus ribotus paviršius. Nors atsakymas į tyrėjo klausimą yra suformuluotas taip, kad „griūnant ant neriboto paviršiaus negalėjo susižaloti“, tačiau griūti kontaktuojant į ribotą paviršių ir susižaloti yra pakankamai dažni atvejai, o būtent griuvimai kontaktuojant su ribom paviršium sukelia ne mažesnes pasekmes nei suduodat smūgį ranka ar koja. Juolab, kad aplinkui riboto paviršiaus daiktų buvo.
2.9. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad motina D. B. nurodė, jog 2023 m. vasario 3 d. sutikus sūnų A. O. jam iš nosies bėgo kraujas. Liudytoja R. B. nurodė, kad po įvykio aikštelėje A. O. atėjo pas ją prie buto, bet jo neįleido, sužalojimų akivaizdžių nesimatė. Pažymima, kad žaizdos parą nekraujuoja, nes tokiu atveju žmogus nukraujuotų. Kur parą laiko buvo A. O. ir ką darė - nėra nustatyta ir nėra žinoma.
2.10. Teigiama, kad dėl A. O. psichinės būsenos gynyba pradėjo kelti klausimą po A. O. apklausos dar 2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje. Nuosekliai procese buvo prašoma išreikalauti asmens duomenis iš sveikatos įstaigų, kadangi buvo gauta duomenų apie A. O. lankymąsi psichiatrijos skyriuje, nepagrįstus pareiškimus policijos įstaigoms dėl nebūtų veikų, tačiau duomenų vis pritrūkdavo, nors iš proceso eigos buvo matyti pagrįsti psichikos sutrikimo ženklai. Jo psichinės sveikatos būklės klausimas dar labiau sustiprėjo po to, kai buvo pranešta apie pradėtą ikiteisminį tyrimą jo mirties priežasčiai nustatyti bei gautą nutarimą apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kadangi mirties priežastis buvo jo paties veiksmai. Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo iškeltas klausimas dėl pomirtinės psichiatrinės - psichologinės ekspertizės paskyrimo, tačiau apklausus ekspertą, pastarasis nurodė, jog turimi iš medicininių įstaigų duomenys nėra pakankami skirti minėtą ekspertizę, tačiau, gynėjo nuomone, tai nereiškia, kad A. O. neturėjo psichikos sutrikimo.
2.11. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog priešingai nei galima spręsti iš nuosprendžio motyvų - in dubio pro reo principas galiojo kaltinamojo naudai. A. O. neturėjo jokio tikslo ir motyvo tyčia sužaloti A. O., kuris iš pasalų, jo gyvenamosios vietos namo kieme, jį puolė duriančiu/pjaunančiu daiktu. A. O. veiksmų apimtis neviršijo leistinų būtinosios ginties veiksmų ribų išvengiant žalos savo sveikatai. Jo veiksmai buvo tik tokie, kuriais buvo neutralizuota grėsmė, po kurių jis iš karto pasišalino. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad po paros laiko užfiksuoti sužalojimai buvo padaryti būtent dėl nuteistojo veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti specialistą Ž. M.. Teismo posėdžio metu specialistas Ž. M. parodė, kad ribotas paviršius yra toks, kurio ribos neišeina už kontakto su kūno paviršiumi ribų. Pavyzdžiui kumštis, kurio ribos yra maždaug 10 x 10 cm ir suduodant į krūtinę, tai krūtinės ribos yra daug didesnės ir kumščio ribos neišeina už kontakto ribų. Neribotas paviršius būtų, kai paviršiaus ribos yra daug didesnės už kontaktą su kūno paviršiumi. Jeigu tarkim griūnama ant grindų, atsitrenkiama į sieną ar panašiai, tai yra kontaktas su neribotu paviršiumi. Neriboti paviršiai yra plokštumos. Atsakant į klausimą, ar tik kumštis ir kojos pėda gali turėti ribotą paviršių, specialistas atsakė, kad ne bei paaiškino, kad gali turėti ir akmuo, ir obuolys, ir alkūnė, ir kt., ir visi tie daiktai yra vadinami bukais riboto paviršiaus daiktais. Atsakant į klausimą, ar automobilio dalys gali būti laikomos ribotu paviršiumi, specialistas parodė, kad priklauso nuo to, į kurias dalis atsitrenksi. Kelių inžinerijos objektai, tokie kaip bortelis, stulpas, gali būti laikomi ribotais paviršiais. Atsakant į klausimą, kokiai sąvokai priskirtų suledėjusį sniegą, specialistas paaiškino, kad jeigu sniegas yra ant žemės, tai kontaktas bus su neribotu paviršiumi, bet jeigu tai metimas su gniūžte ar sniego gabalu ir pataikytų į kažkokią vietą, tai bus kontaktas su ribotu paviršiumi. Dėl nuotraukoje matomų suledėjusio sniego liekanų, atsakant į klausimą, kokiai sąvokai priskirtų šį paviršių, specialistas parodė, kad sniego liekanos guli ant neriboto paviršiaus, todėl jeigu tik izoliuotai kontaktuotų su tuo sniego gumulu, o nesiliestų ir nebūtų kontakto su aplink esančiu paviršiumi, tai taip nugriūti ir susižaloti neįmanoma. Dėl išvadoje minimos 3,5 x 3,5 poodinės gelsvos spalvos kraujosruvos nosies nugarėlėje, atsakant į klausimą, ką reiškia gelsva spalva, specialistas paaiškino, kad gelsva spalva kraujosruvose gali atsirasti jau po 18 valandų. Šią kraujosruvą nustatė atliekant asmens apžiūrą. Buvo nustatyti trys trauminiai poveikiai. Atsakant į klausimą, ar vienas trauminis poveikis būtinai yra padaromas vienu smūgiu, specialistas atsakė, kad nebūtinai ir paaiškino, kad vienu smūgiu gali būti padaromi ir keli trauminiai poveikiai. Kraujas sukreši gana greitai, per kelias minutes jau susidaro krešulys, panašiai 8-10 minučių, po to krešulys sudžiūsta ir formuojasi šašas.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijama nuteistojo kaltė ir tvirtinama, kad A. O. netyrėjo tyčios smurtauti savo brolio atžvilgiu bei panaudojo būtinąją gintį, todėl prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, kas ir sąlygojo netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir nepagrįstą A. O. nuteisimą.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad A. O. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.
9. A. O. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad sukėlė savo šeimos nariui – broliui A. O. fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės dėl sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam nepripažino, tačiau nuteistojo kaltę neabejotinai pagrindžia byloje surinkti įrodymai, tai yra duomenys, užfiksuoti liudytojų parodymuose, vaizdo įrašuose, foto nuotraukose, specialisto išvadoje ir kiti byloje esantys įrodymai.
10. Iš nukentėjusiojo A. O. parodymų nustatyta, kad įvykio dieną jis buvo prie laiptinės, adresu: (duomenys neskelbtini). Brolis išėjo iš savo laiptinės, pamatė nukentėjusįjį, jie pradėjo eiti vienas link kito ir pasipylė smūgių kruša – nukentėjusysis patyrė stiprius smūgius. Kai stovėjo gavo du–tris smūgius, jam nukritus, A. O. įspyrė jam į veido sritį. Nukentėjusysis su savimi jokių daiktų neturėjo, ėjo tuščiomis rankomis. Nuo smūgio užkliuvo už bortelio ir nukrito ant žolės. Nukrito ant šono, veido į žemę nesusitrenkė. Nukentėjusysis atsistojo, apsidairė, brolio jau nebuvo, ir nuėjo. Į policiją kreipėsi kitą dieną, nes kai jį sumušė artimas žmogus, galvojo, ar verta kreiptis, nukentėjusysis kaltinamojo labai bijo. Į gydymo įstaigą kreipėsi tik tada, kai kreipėsi į policiją. Įvykio metu nukentėjusysis neturėjo telefono su savimi. Kitą dieną sutiko mamą, pasakė, kad brolis jį sumušė ir iš mamos telefono paskambino policijai. Nukentėjusysis nakvojo kažkurio daugiaaukščio laiptinėje Vilijampolėje. Pas mamą nuėjo kitą dieną, pirmoje dienos pusėje. Į jokias vietas nėjo arba tiesiog neprisimena. Policija jam iškvietė greitąją, kuri nuvežė jį į ligoninę. Iš gydymo įstaigos nepasišalino ankščiau laiko. Baigė visus tyrimus, jam išrašė lapą kreiptis į teismo mediciną. Įvykio metu nebuvo jokių žodžių ištarta. Per šį laikotarpį nukentėjusysis kreipėsi į psichologą dėl A. O. agresijos. Teisėjų kolegija nukentėjusiojo parodymus vertina kaip patikimus, jie buvo nuoseklūs viso proceso metu, todėl nėra pagrindo jais abejoti.
11. Iš liudytojos D. B. (nukentėjusiojo ir nuteistojo motinos) parodymų nustatyta, kad įvykio dieną A. O. laukė jos prie namų, jis buvo sumuštas, kruvinas, buvo sužeistas. Ji davė jam telefoną ir jis išsikvietė policiją bei greitąją medicinos pagalbą ir jį išvežė į ligoninę. Jis pasakė, kad su A. O. susimušė. Kai nukentėjusysis buvo atėjęs po įvykio, ji nuvalė jam kraują nuo veido, atrodė, kad buvo tiek šviežio kraujo, tiek sukrešėjusio, iš nosies kraujas bėgo tiesiogiai, akis buvo kraujuota.
12. Iš liudytojos R. K. (policijos pareigūnės) parodymų nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, A. O. nurodė, kad iš vakaro įvyko konfliktas su broliu, kuris jį ir sužalojo. Ant jo veido matėsi sužalojimai, akies pakraujavimas. Jo į komisariatą nesivežė, medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Žmogus kalbėjo adekvačiai, nesukėlė jokių įtarimų. Teismui pagarsinus liudytojos surašytą tarnybinį pranešimą, nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes pareiškėjas A. O. nurodė, kad adresu: (duomenys neskelbtini), kieme prie namo jį sumušė ir sužalojo jo brolis A. O. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės priėmimo skyrių, iš nukentėjusiojo buvo priimtas pareiškimas. Nuvykus Reagavimo valdybos ekipažui pasitikslinti dėl A. O. sveikatos būklės, paaiškėjo, kad minėtas asmuo pilnai apžiūrėtas nebuvo. Nukentėjusįjį apžiūrėjusi rezidentė jį išleido iš gydymo įstaigos neatlikus visų reikiamų tyrimų ir medicininiame išraše nėra galutinės diagnozės, todėl medicininis dokumento išrašas nėra suformuotas (1 t., b. 1. 75 - 76).
13. Iš A. O. pareiškimo nustatyta, kad 2023 m. vasario 2 d., tarp 18.00 - 19.00 val., A. O. būnant kieme prie namo, adresu: (duomenys neskelbtini), jo brolis A. O., priėjęs prie jo, tapo agresyvus, dešine ranka tris kartus tyčia jam sudavė į veido sritį, o pargriuvus ant žemės, spyrė su koja vieną kartą į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas nežymius sužalojimus. Prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 1).
14. Iš 2023 m. vasario 3 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ant A. O. vizualiai matėsi kūno sužalojimai, todėl jo leidimu, siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, sužalojimai buvo užfiksuoti fotonuotraukomis, kurios pridėtos prie tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 70 - 81).
15. Iš garso įrašo, gauto iš bendrojo pagalbos centro nustatyta, kad skambučio pradžia 2023 m. vasario 3 d., 16.15 val. Garso įraše girdisi, kaip A. O. (protokole nurodytas kaip vyras) kalba su operatore. A. O. kviečia policijos pareigūnus, nes vakar buvo stipriai sumuštas. Policijos pareigūnų nekvietė vakar, nes buvo šoke. Užpultas buvo (duomenys neskelbtini), apie 19 val., nurodo, kad jį sumušė brolis A. O. (1 t., b. l. 52 - 54).
16. Iš apžiūrėto policijos pareigūnės „Body“ kameros vaizdo įrašo nustatyta, kad dvi policijos pareigūnės prieina prie vyro, jo veidas sumuštas, matomos raudonos žaizdos ant skruostų ir ant nosies. A. O. nurodo, kad jį vakar sumušė A. O. Nekvietė policijos vakar, nes bijo savo brolio. Prašo iškviesti medikus, nes skauda galvą. Gavo smūgių iš rankų, o kai nukrito – iš kojos į galvą. A. O. nurodo, kad nebuvo jokio konflikto. Buvo pasilikęs krepšį aštuntame aukšte pas pažįstamą, laukė prie laiptinės durų, kad kažkas atidarytų duris, nes nežinojo kodo. Brolis išėjo iš savo laiptinės, esančios šalia, pamatė jį ir pradėjo link jo eiti. A. O. nuėjo nuo laiptinės gal penkis žingsnius ir iškart pasipylė smūgiai iš A. O. (1 t., b. l. 49 - 51).
17. Apie nukentėjusiajam A. O. sukeltą fizinį skausmą ir padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą akivaizdžiai patvirtina ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys, jog ant nukentėjusiojo veido vizualiai matomi sužalojimai (patinimas, kraujosruvos, žaizdos). Taip pat Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad A. O. konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva nosies nugarėlės srityje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, paviršinė muštinė žaizda dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva po kairės akies obuolio jungine. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nosies ir abiejų akių sritis, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2023 m. vasario 2 d. Sužalojimai griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingi, galėjo būti padaryti smūgiuojant rankomis, spiriant. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 73, 74).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo ir liudytojų D. B. bei R. K. parodymus ir palyginusi juos su kitais byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad šių asmenų parodymai dėl visų bylos aplinkybių yra visiškai nuoseklūs, išsamūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi spręsdamas A. O. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir kiti rašytiniai bylos duomenys (tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolas, specialisto išvada, vaizdo įrašai ir kt.). Taigi, nuteistojo A. O. apeliaciniame skunde nurodytą įvykio versiją, apeliacinės instancijos teismas atmeta, kaip nepagrįstą.
19. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad A. O. veikė būtinosios ginties sąlygomis, pasisakė ir pirmosios instancijos teismas.
20. BK 28 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra konstatuojama esant tokioms sąlygoms: 1) ginamasi nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis yra realus; 3) kėsinimasis yra akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.
21. Kaip nustatyta iš jau aptartų įrodymų, nuteistasis ranka tris kartus sudavė nukentėjusiajam į veido sritį, o jam pargriuvus ant žemės, dar spyrė su koja vieną kartą į veido sritį. Tokius nukentėjusiojo parodymus esmine dalimi patvirtina Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kurią specialistas patvirtino ir duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis A. O. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie būtų kėlę realų pavojų nuteistajam A. O.. Šioje dalyje teisėjų kolegija nenustatė nukentėjusiojo puolamųjų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą vertinti nuteistojo veiksmus kaip gynybą nuo prasidėjusio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į jo sveikatą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nusikalstamą veiką A. O. padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir šiuo atveju nebuvo būtinosios ginties sąlygų.
22. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamu nuosprendžiu yra aptarti ir išanalizuoti visi nusikalstamos veikos tyrimui reikšmės turėję įrodymai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius duomenis, juos gretino tarpusavyje, atmesdamas duomenis, kurių nepatvirtina kita bylos medžiaga ir pašalino tarp įrodymų esančius prieštaravimus ir aiškiai nustatė nusikalstamos veikos padarymo veiksmų seką.
23. Taigi, jokie objektyvūs byloje surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina A. O. pozicijos, kad įvykio metu buvo panaudota būtinoji gintis. Priešingai, įvertinus byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu ir teisingumu, kurios paremtos byloje esančiais ir teisme tinkamai ištirtais įrodymais, kurių duomenys sudaro vieningą loginę įrodymų grandinę. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės.
24. Apibendrinant visa, kas nurodyta aukščiau, konstatuojama, jog tenkinti nuteistojo skundą ir jį išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, konstatavus, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, turinti šio nusikaltimo požymių, ar naikinti skundžiamą nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą, padarius išvadą, jog nuteistasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
25. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos nuosprendyje padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai (dėl nukentėjusio grasinimo motinai, dėl nukentėjusiojo psichologinių ir / ar psichinių sveikatos problemų) teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.
27. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek jo asmenybei, todėl paskirti jam švelnesnę bausmę ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
28. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį (BK 61 straipsnio 2 dalis).
29. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
30. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas A. O. paskyrė 1 metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Taip pat teismas A. O. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
31. Byloje nustatyta, kad A. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis anksčiau teistas du kartus, šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymu, administracine tvarka nebaustas.
32. Ankstesniais nuosprendžiais A. O. buvo skirtos griežtesnės bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, jog tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus nuteistajam laisvės apribojimo bausmę. Apygardos teismo nuomone, tokia bausmės rūšimi nuteistasis bus tinkamai nubaustas, ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
33. BK 48 straipsnyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. A. O. paskirta bausmė artima vidurkiui (1 metai), todėl dar labiau mažinti paskirtos bausmės dydį nėra jokio teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant intensyvios priežiūros, nuteistajam A. O. paskyrė įpareigojimą dirbti ir draudimą neišeiti iš namų tam tikru laiku. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. O. paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.
34. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. O. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.