- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-01-19
- Bylos Nr.
- e1-283-1036/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44533-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- A. S.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 38 MGL (1506,4 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 d. – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Bausmę atlikęs; kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 09.55 val., Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Pergalės gatvėje, ties pastatu Nr. 9, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis teisės vairuoti transporto priemonės neturi ir niekada neturėjo. Jis savo automobilio neturi. 2021 m. gruodžio 23 d. jis pas draugą K. Ž., telefono numerio nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiskolino jo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Draugas nežino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Jis su draugo automobiliu nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną, t. y. 2021 m. gruodžio 24 d., apie 08:00 val., jis atvažiavo į Žirgyną, esantį Žirgų g. 2, Riešėje. Jis važiavo draugo automobiliu vienas. Kelio danga buvo slidi. Kai buvo Vilniaus r. Riešės kaime, Pergalės gatvėje, norėjo pasukti į dešinę, tačiau jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė galu į šalia stovėjusio automobilio priekį, tačiau jis nesustodamas nuvažiavo pas draugą, nes smūgis buvo nestiprus, negalvojo, kad apgadino automobilį. Jis atvažiavo pas draugą į Žirgyną, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, tačiau apgadinimų nematė. Draugo nebuvo. Jis paėmė butelį degtinės, atidarė ir pradėjo gerti. Jis išgėrė 0,3 litro degtinės, ir nusprendė grįžti atgal į vietą, kur atsitrenkė į automobilio galą. Kai atvažiavo į vietą, esančią Vilniaus r., Riešės k., Pergalės g. 9, prie automobilio, į kurį jis atsitrenkė, stovėjo automobilio savininkas E. Š., kurį jis pažįsta. Jis jam pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė jis. Jis iškart iškvietė policijos pareigūnus. Jis niekur nebėgo, laukė irgi policijos pareigūnų. Kol jis laukė policijos pareigūnus, jis dar išgėrė 0,2 litro degtinės. Atvažiavo policijos pareigūnai, jis papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnai nustatė, kad jis neblaivus, todėl jį sulaikė ir nuvežė į policijos įstaigą. Jis sutinka, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 70–72).
Kaltinamasis A. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori papildomai parodyti apie įvykį 2021 m. gruodžio 24 d. apie 8.00 val., kai jis vairavo neblaivus automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kelio danga buvo slidi, ir kai važiavo Vilniaus r., Riešės kaime, Pergalės gatvėje, norėjo pasukti į dešinę, tačiau jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė galu į šalia stovėjusio automobilio priekį, tačiau jis nesustodamas nuvažiavo pas draugą, nes smūgis buvo nestiprus, negalvojo, kad apgadino automobilį. Jis atvažiavo pas draugą į Žirgyną, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilį, tačiau apgadinimų nematė. Draugo nebuvo. Jis pirmoje apklausoje pasakė, kad jis paėmė butelį degtinės, atidarė ir pradėjo gerti, to iš tiesų nebuvo, nes jis net neturėjo tos degtinės, pirmoje apklausoje save apkalbėjo. Tada neradęs draugo nusprendė grįžti atgal į vietą, kur atsitrenkė į automobilio galą. Kai atvažiavo į vietą, esančią Vilniaus r., Riešės k., Pergalės g. 9, prie automobilio, į kurį jis atsitrenkė, stovėjo automobilio savininkas E. Š., kurį jis pažįsta. Jis jam pasakė, kad į jo automobilį atsitrenkė jis. Jis iškart iškvietė policijos pareigūnus. Jis niekur nebėgo, laukė irgi policijos pareigūnų. Kol jis laukė policijos pareigūnų, sakė pirmoje apklausoje, kad jis dar išgėrė 0,2 litro degtinės, bet iš tiesų negėrė, save apkalbėjo, nes galvojo jeigu sakys, kad gėrė po eismo įvykio, tai bus geriau. Iš tiesų po eismo įvykio jis daugiau jokio alkoholio nevartojo. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, jis papūtė į alkoholio kiekio matuoklį. Policijos pareigūnai nustatė, kad jis yra neblaivus, todėl jį sulaikė ir nuvežė į policijos įstaigą. Jis sutinka, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi pažada daugiau niekada taip nedaryti. Prašo, jeigu yra galimybė ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 75–78).
Kaltinamojo A. S. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.
Liudytoja R. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausiąja patrule. 2021 m. gruodžio 24 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su vyriausiuoju patruliu R. V. ekipaže V1831. Apie 10.00 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, adresu Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Pergalės g. 9, kur pranešėjas rado apgadintą savo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi E. Š., kuris paaiškino, kad apie 09.54 val. eidamas prie savo automobilio pamatė kaip tamsios spalvos naujesnių gamybos metų automobilis „VW Passat“, universalas, važiuodamas nuo Beržų gatvės link Sporto gatvės, kelio vingyje ties Pergalės g. namu, pažymėtu Nr. 2, pradėjo slysti ir atsitrenkė į jo automobilio priekinę dešinę pusę, po ko nesustojęs nuvažiavo, nors E. Š. ir šaukė vairuotojui. Kartu su E. Š. buvo V. M., kuris spėjo pamatyti dalį automobilio valstybinio numerio ženklo, t. y. jis galėjo būti (duomenys neskelbtini)?, (duomenys neskelbtini)?, (duomenys neskelbtini)?, (duomenys neskelbtini)?. Po įvykio, V. M. žodžiais, automobilis pasišalino Sporto gatve link sporto klubo ir jį galėjo užfiksuoti ten įsikūrusių bendrovių - „Riešės sporto klubas“, „Riešės darželis“, „Magrės baldai“, „Riešės žirgynas“, „Riešės kepyklėlė“, „Riešės gimnazija“ – vaizdo stebėjimo kameros. Įvykio vietoje buvo įformintas eismo įvykis ROIK 07-21-9564647 bei pradėta AN teisena. Apie 11.30 val. Vilniaus aps. VPK OVS budėtojas papildomai informavo, kad buvo gautas dar vienas E. Š. skambutis ir jis pranešė, kad eismo įvykio kaltininkas automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grįžo į įvykio vietą ir nori susitarti, pranešėjas vairuotoją atpažino bei įtaria, kad jis yra neblaivus, todėl atėmė automobilio raktelius Vėl atvykus į įvykio vietą vairuotojo sėdynėje miegojo pranešėjo nurodytas vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo tai A. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Pasiūlius A. S. pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus 12.18 val. pirmu pūtimu nustatytas 2.80 promilių girtumas, antru pūtimu 12.34 val. nustatytas 2.65 promilių girtumas. Pastarasis alkotesterio parodymų neginčijo. Pranešėjas E. Š. patvirtino, kad automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. S., iki mums atvykstant alkoholinių gėrimų nevartojo, iš jo akiračio prapuolęs nebuvo, automobilyje atvykęs buvo vienas. Papildomai buvo nustatyta, kad A. S. yra atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, 12.18 val. jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežtas į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 50–52).
Liudytojas K. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), švediški numeriai, priklauso pagal dokumentus jo mamai R. Ž., bet mokėjo už automobilį jis ir automobilis yra jo. 2021 m. gruodžio 23 d. minėtą automobilį paskolino savo draugui A. S., kuris buvo blaivus ir jis nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Vėliau 2021 m. gruodžio 24 d. apie pietus, tiksliai valandos nepamena, kažkas iš draugų jam pasakė, kad su jo automobiliu įkliuvo A. S. lygtai neblaivus už vairo. Jis A. S. jokių pretenzijų neturi, nes pats davė jam automobilį Prašo automobilį grąžinti jo mamai. Prideda mokėjimo kvitą prie apklausos už stovėjimo aikštelę. (b. l. 54–55).
2021 m. gruodžio 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad A. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Buvo atliktas tikrinimas prietaisu Alcotest Drager 6810 Nr. ARYK-0104, patikros sertifikatas Nr. 1540700. Pirmuoju tikrinimu 12.18 val. nustatytas 2.0 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 12.34 val. nustatytas 2.65 promilių girtumas (b. l. 58).
2021 m. gruodžio 24 d. 12.18 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 6810 Nr. ARYK0101, patikros Nr. 1540700, A. S. nustatytas 2.80 promilės girtumas (b. l. 56).
2021 m. gruodžio 24 d. 12.34 val. alkoholio matuokliu Alcotest Drager 6810 Nr. ARYK0101, patikros Nr. 1540700, A. S. nustatytas 2.65 promilės girtumas (b. l. 56).
2021 m. gruodžio 24 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Pergalės g. 9, apžiūrėtas automobilis „VW Passsat“, švediški numeriai (duomenys neskelbtini), matosi šviežių apgadinimų ant kairiojo galinio sparno, automobilis aprūdijęs, purvinas, daug smulkių apibraižymų, apgadintas priekinis bamperis, automobilio salone vertingų daiktų nėra (b. l. 9–10). 2021 m. gruodžio 24 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis „VW Passsat“, švediški numeriai (duomenys neskelbtini), nugabentas į aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 11–13). 2021 m. gruodžio 28 d. R. Ž. išduotas leidimas atsiimti automobilį „VW Passsat“, švediški numeriai (duomenys neskelbtini) (b. l. 46).
2021 m. rugpjūčio 7 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad pirkėja R. Ž. perka, o M. R. parduoda automobilį „VW Passsat“, švediški numeriai (duomenys neskelbtini), už 1 800 eurų (b. l. 22).
Iš VšĮ "Emprekis" duomenų nustatyta, kad transporto priemonės „VW Passsat“, pasirinkti metai 2010, vidutinė kaina su PVM – 6 470 eurų (b. l. 48).
Vilniaus apskr. VPKK KP NVRS vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 24 d. apie 09.55 val., Vilniaus r. sav., Avižienių sen., Riešės k., Pergalės gatvėje, ties pastatu Nr. 9, A. S., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 3–5).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. S. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami A. S. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti kaltinamajam arešto bausmę, jos vykdymą atidedant. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis sutinka (b. l. 103).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina A. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neturint teisės vairuoti transporto priemones, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, vairuojant jį gyvenvietėje, intensyviu paros metu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. S. teistas du kartus, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, t. y. už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nepraėjus mėnesiui po paskutinės bausmės atlikimo padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką, todėl darytina išvada, kad skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos nedaro, kaltinamasis išvadų dėl savo elgesio nepadarė. A. S. administracine tvarka baustas, tame tarpe ir KET pažeidimus (b. l. 93–94), dirbantis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą bausmę – areštą, jos dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, teismas daro išvadą, jog A. S. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. S. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. S. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis A. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. S. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 24 d. 12 val. 18 min. iki 2021 m. gruodžio 25 d. 16 val. 35 min. (b. l. 63, 65), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.
BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. S. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas šios teisės, kai niekada nėra jos ir įgijęs, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,65 promilių girtumas. Tokie A. S. veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, tačiau kaip jau minėta kaltinamasis sukėlė eismo įvykį, po kurio padarymo pasišalino, todėl darytina išvada, kad jis buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis transporto priemonę, būdamas neblaivus, vairavo važiuodamas judrioje vietovėje, šventinę dieną ir tokiu paros metu, kokiu paprastai eismas yra intensyvesnis. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. S. kaip jau minėta anksčiau buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, o tai atitinkamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip nedrausmingą eismo dalyvį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (tris) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 25 d. (b. l. 79–80).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamas transporto priemone „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), priklauso kaltinamojo draugo K. Ž. motinai R. Ž. (b. l. 22). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. Ž. paaiškino, kad automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), faktiškai priklauso jam, jis mokėjo už automobilio pirkimą, minėtą automobilį paskolino savo draugui A. S., kuris buvo blaivus ir jis nežinojo, kad kaltinamasis neturi vairuotojo pažymėjimo. Tas pačias aplinkybes, t. y. kad K. Ž. nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, patvirtino ir pats kaltinamasis. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis yra 6 470 eurų su PVM (b. l. 48). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas, kaip teisingai nurodyta ir prokurorės kasaciniame skunde, leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. S. prašė leisti automobilio vertę leisti sumokėti per 64 mėnesius (b. l. 103). Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, jog BPK nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, to nenumato ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui ji vykdoma priverstinai, o nuosprendis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiamas vykdyti antstoliui arba ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas neturi pagrindo tenkinti kaltinamojo prašymo ir konfiskuotinos automobilio vertės sumos sumokėjimo terminą išdėstyti 64 mėnesių laikotarpiui.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79–80), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendė:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. S. (A. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant A. S. (A. S.) intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad A. S. (A. S.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. 00 min. iki 5 val. 00 min. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. S. buvo sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 24 d. 12 val. 18 min. iki 2021 m. gruodžio 25 d. 16 val. 35 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto dienai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (tris) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 25 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis A. S. (A. S.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (švediški), vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 470 (šešis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt) eurų.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.
Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.
Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.