Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, išsituokęs, teistas 5 kartus:

2003-09-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. laisvės apribojimu 1 metams;2004-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 3 d. galutinė bausmė paskirta 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2004-03-12 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis LR BK 65 str. 2003-09-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į laivės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5d., subendrinta su 2004-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2004-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, paskirta 2004-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu;2004-11-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 d., 3 d. subendrinta su 2004-01-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;2006-05-30 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 181 str. 3 d. (30 veikų), 25 str. 3 d. ir 239 str. 1 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant bei apėmimo būdu su 2004-11-18 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams 11 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose; 2007-03-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str., 178 str. 2 d. galutinė bausmė paskirta 5 metams 11 mėnesių, 2010-08-20 paleistas iš pataisos namų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 302 str. 1 d., 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 180 str. 1 d.

M. V. 2011-02-14, apie 15.30 val., Šiauliuose, prie Draugystės pr. 21 namo, automobilyje „VW Golf“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), panaudodamas K. G. atžvilgiu psichinį ir fizinį smurtą - grasinimą sužaloti, bei jėga ištraukdamas jį iš automobilio, pagrobė K. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230" 650 litų vertės su jame buvusia Tele2 „Pildyk" kortele 5 litų vertės, viso K. G. priklausančio turto už 655 litus.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 180 str. 1 d. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo draugė S. jam pasakė, kad yra telefonas už 350 litų. Susitikę su S. nuvažiavo prie aikštelės, kur atėjo K. G. su broliu. Nukentėjusysis telefoną padavė S. P., kuri jį padavė jam. Jis pradėjo derėtis, skambino pažįstamam, klausė kokios kainos. Telefoną būtų pardavęs. Galvojo, jei nupirks už 300 litų, parduos už 350 litų. 50 litų būtų likę jam. K. G. netampė ir nemušė. Paprasčiausiai, kai K. G. pasakė lipti iš automobilio ir kai šis nelipo, jis pats išlipo iš mašinos, o nuėjęs prie nukentėjusiojo paėmė jam už rankos. Gal tik sukalbėjo garsiau. Dar pasakė nukentėjusiajam, kad pinigus už telefoną atiduos. Jokio smurto ar plėšimo nebuvo. Gestai buvo, bet daugiau nieko. Dėl to įvykio liko skolingas K. G., nes pinigų taip ir neatidavė. Daugiau tikrai nieko nebuvo. K. G. turėjo grąžinti telefoną arba atiduoti pinigus, tačiau nepadarė nei vieno, nei kito. Pats nukentėjusysis sakė, kad girdėjo, kaip kalbėjo apie 300 litų. Jei būtų metęs iš automobilio, tai būtų ir išmetęs. Liudytojas E. S. girdėjo, sakė S. P. pakalbėti, kad nesikreiptų į draugus, ar į policiją. Jis pripažino, kad negarbingai pasielgė, kad nesumokėjo pinigų. Jis davė suprasti nukentėjusiajam, kad pinigus atiduos tą pačią dieną, nors iš tikrųjų žinojo, kad taip nebus. Turėjo telefoną parduoti, o po to atsiskaityti. Gal jo balso tonas buvo griežtas, nes K. G. buvo lyg pasimetęs. Telefono dokumentai buvo pas K. G.. K. G. atėjo, kad parduoti telefoną ir to norėjo. Tik jis buvo neapsisprendęs. Jis K. G. mašinoje pasakė „judinkis greičiau“. Grįžęs namo, telefoną numetė, taip ir liko. Neturėjo laiko paskui sumokėti K. G., nes važiavo švęsti Valentino dienos. Be to, žmogaus, kas pirktų telefoną, nerado. Vėliau ir pamiršo. Iš automobilio K. G. nemetė, tik ragino greičiau daryti sandėrį. Jokių grasinimų nebuvo. Prašymų S. P. dėl kainos derinimo buvo, taip pat ir dėl draugų, policijos. Telefonas namie pragulėjo 4-5 dienas. Po švenčių buvo bloga sveikata, į miestą nėjo. Jei būtų išėjęs į miestą, būtų susisiekęs su S. P.. S. P. pažįsta gal 4-5 mėnesius. Buvo atėjusi į kalėjimą, atnešė knygų. Šiokie tokie santykiai yra.

Nukentėjusysis K. G. teisme parodė, kad buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kai paskambino S. P. ir pasakė, kad ateitų prie mašinos. Jie su broliu nuėjo. Kaltinamasis paprašė parodyti telefoną. Kai jis padavė telefoną, M. V. po kiek laiko išlipo iš mašinos ir išmetė jį iš mašinos. Pasakė, kad iki vakaro būtų jo ir jo brolio telefonai pas jį. Vėliau S. prašė jo, kad jis nerašytų pareiškimo policijai. Laikas ir vieta atitinka, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis norėjo parduoti savo mobilųjį telefoną 5230, todėl ir pasakė S., kuri žadėjo surasti pirkėją. M. V. ir E. įvykio metu sėdėjo automobilio priekyje, o S. gale. S. pasiūlė už telefoną 300 Lt. M. V. gerai sutaria su S., tai ji ir tvarkė viską. Išmetęs iš mašinos M. V. jį prirėmė prie mašinos. Brolio šalia nebuvo, jis buvo kiek toliau. M. V. apžiūrinėjo telefoną, o kai jis jo paprašė atiduoti, M. V. pasakė, kad negaus. Iš pasakojimų žinojo, kas yra M. V., vadino jį „č“. S. skambindavo ir duodavo suprasti, kad nerašytų pareiškimo. Tą dieną atėjo dėl pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau buvo apvogtas. Ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad M. V. grasino ginklu. Ginklo nebuvo, bet smurtą M. V. naudojo. Iš mašinos jis pats neišlipo, o kaltinamasis jį ištempė. Brolis buvo netoli nuo jo, bet jis nieko negirdėjo. Apžiūrėti telefoną M. V. jis davė savo noru. Tada kaltinamasis skambino kažkam, dėl kainos kalbėjo. Vėliau M. V. ištempė jį iš mašinos. Brolis parodymų neduoda, nes turi „sėsti“, o jau yra „sėdėjęs“ kalėjime ir žino, jei duos parodymus, kas jo laukia. Už telefoną pinigų negavo.

Liudytoja S. P. teisme parodė, kad su M. V. yra draugai, su nukentėjusiuoju - pažįstami. Prieš savaitę iki to įvykio sužinojo, kad M. V. nori pirkti tokį telefoną, o nukentėjusysis parduoti. Nukentėjusysis sakė, kad norėtų už telefoną gauti 300 Lt. Aikštelėje prie „Maximos“ atėjo nukentėjusysis ir atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės. Aikštelėje nebuvo mašinų, todėl K. G. lengvai rado juos. K. G. brolis stovėjo šalia automobilio. Kai kaltinamasis paprašė parodyti telefoną, nukentėjusysis padavė jį jai ir ji perdavė M. V.. M. V. patiko telefonas ir jis pasakė, kad pinigus paduos vėliau. Įvyko derybos, derėjosi M. V. ir K. G.. Kainą sutarė ir išsiskyrė. Trečias žmogus sėdėjęs automobilyje nieko nedarė, gal kažką kalbėjo, bet labai mažai. Kaltinamasis sakė, kad kai turės pinigus, atiduos nukentėjusiajam. K. G. sėdėjo automobilio gale, o priekyje sėdėjo M. V., o šalia jo vairuotojo vietoje sėdėjo M. V. draugas. Kas pirmas išlipo iš automobilio, nežino, neprisimena. Po susitikimo išsiskyrė ir ją nuvežė iki „Saulės miesto“, o K. G. su broliu nuėjo į namus. Jai nukentėjusysis rašė žinutę, kad pavogė telefoną ir jam blogai. Ji sakė, kad nepergyventų, pinigus atiduos. K. G. du kartus skambino ir sakė, kad pavogė telefoną, ji sakė, kad viskas bus gerai. K. G. skambino važiuodama su M. V., daug nekalbėjo, nes sąskaitoje neturi pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė melagingus parodymus, nes ką liepė sakyti, tą ji ir sakė. Ją buvo sulaikę 10 dienų. Kadangi tuo metu neatsiskaitė, ją išbraukė iš universiteto. Būdavo kriminalistai paima iš areštinės, įsisodina į automobilį ir sakydavo, kad jos parodymai turi sutapti su M. V. parodymais, tada jai bus tik geriau. Buvo atvažiavę jos tėvai, ji labai norėjo, kad paleistų. Ją gąsdino, kad gaus 5 metus. K. G. atžvilgiu grasinimų ir tempimo iš mašinos nebuvo. Susitikimas buvo tik dėl derybų. Su M. V. mama bendravo 2 kartus..

Liudytoja L. Z. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių, pažįsta jį kaip įtariamąjį. Ji vykdė S. P. apklausą, kuri buvo įtariamoji, po to jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir ji tapo liudytoja. Kiek kartų ji buvo apklausta, neprisiminė. Įtarimai buvo panaikinti. Apklausos metu jokio spaudimo nebuvo. Per apklausą buvo jos advokatė ir tikrai jokių spaudimų nebuvo. Gali būti, kad dėl pažinties su M. V., S. P. keičiasi. Ji pati sakė, kad jie draugai. Pokalbio, kad ją moko iš šalies, nebuvo. M. V. jai autoritetas ir ji jo bijo. Pati S. P. to nenurodė, gal daugiau tai jos pamąstymas. Ką per apklausą sakė, tas surašyta ir užfiksuota. Kokius parodymus S. P. davė, ji pasakyti negalėjo. Prašė remtis tais parodymais, kurie užrašyti. Jei per apklausą ką pamiršta, ar ne taip supratusi parašo, visada perskaito garsiai ir pataiso. Jei skaito apklaustasis, liepia perskaityti atidžiai ir iki galo. Tyrimas atliktas, viskas atsispindi byloje, tyrimą atlieka prokuroras, o tardytojui kas liepiama, tą jis ir daro. S. P. buvo apklausta kelis kartus, o kokie netikslumai buvo, tai nepasakys. Kas surašyta, yra byloje. Ji pati nėra suinteresuota šios bylos baigtimi. Kaip jau minėjo, tyrimą atlieka prokuroras, o tyrėjas tik tai, kas jam liepiama. Iš kur S. P. buvo atvežta į apklausą, ar iš laisvės, ar iš areštinės, ar buvo išvežta į psichiatrinę ligoninę - neprisiminė. Jei taip ir būtų buvę, tai byloje turi būti dokumentai.

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad neatsimena įvykio aplinkybių. Teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino. Jis patvirtino, kad pažįstamo M. V. paprašytas pastarąjį asmenį kartu su nepažįstama mergina automobiliu „VW Golf“ pavežė iki centrinės „Maximos", esančios prie parduotuvės „Baltrex" Vytauto gatvėje, Šiauliuose. Nuvykus minėtu adresu, mergina kažkam paskambino ir nurodė ateiti į kiemą, kuriame ji gyvena. Prie automobilio atėjo du vaikinai, kurių vienas, įsėdęs į automobilį, parodė mobiliojo ryšio telefoną ir nurodė kainą 300-330 litų. M. V. pasiūlė 150 litų, tačiau vaikinai nesutiko už tokią sumą parduoti. Tuomet M. V. nurodė automobilyje sėdinčiam vaikinui lipti lauk, po ko, M. V., išlipęs iš automobilio bei nuėjęs į galą, ištempė vaikiną per atidarytas dureles. Kas vyko toliau nežino, kadangi nematė. Praėjus kiek laiko, matė du vaikinus nueinančius link Draugystės prospekto. Viskas vyko apie 5 minutes. M. V. lipdamas lauk iš automobilio tikslu ištempti vaikiną iš automobilio, jo telefoną pasidėjo ant tos pačios sėdynės, o grįžęs ant automobilio panelio. Išvažiavus iš kiemo, kuriame stovėjo, M. V. pasakė merginai, jog pastaroji suderintų, kad vaikinai niekur nesikreiptų, kuri atsakė susiskambins ir suderins.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismas remiasi ir kitais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme surinktais įrodymais:

2011-02-14 K. G. protokole - pareiškime nurodoma, jog 2011-02-14, apie 17.00val., automobilyje „VW Golf“, valstybiniai numeriai nežinomi, prie Draugystės pr. 21 namo, Šiauliuose, nepažįstamas asmuo, pagrasinęs pistoletu iš pareiškėjo atėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele. Padaryta žala 655 Lt (II t., b.l. 70).

2011-02-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu Draugystės pr. 21, Šiauliai, kur buvo įvykdytas plėšimas iš K. G. (II t., b.l. 75-78).

2011-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjęs K. G. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris atėmė mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele (II t., b.l. 82-84).

2011-02-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog nukentėjęs K. G. atpažino S. P. kaip asmenį, kuri paskambinusi paprašė ateiti į automobilį (II t., b.l. 85-88).

2011-03-04 Šiaulių apskrities VPK NTB SNT skyriaus vyr. tyrėjos L. Z. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog analizuojant M. V. naudoto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, nustatyta, jog savo SIM kortelę M. V. buvo įdėjęs į nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną 2011-02-17, 02:44:10 val. (II t., b.l. 109-110).

2011-02-21 kratos pas įtariamąjį M. V. protokole užfiksuota, jog rasta bei paimta: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5230", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 69-74).

2011-04-19 S. P. liudytojos apklausos protokolu, kuris teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsintas ir iš kurio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. nurodė, kad ji paprašė, kad K. parodytų telefoną, ir jam padavus, ji tą telefoną perdavė M., tada jis paskambino kažkokiam draugui susižinoti kiek tas telefonas vertas, už kiek nupirktų. Ar vairuotojas VW Golfo kalbėjo telefonu dėl to K. telefono, nepamena, bet suprato, kad ten kalba su kažkokiu to vairuotojo ir M. bendru draugu. M. derėjosi su K. ir jo broliu, bet K. nesutiko už tokią kainą parduoti, todėl M. pasakė: „Lipk iš mašinos", K. nenorėjo lipti, nes M. laikė rankose jo telefoną, ir nežadėjo atiduoti. Ji suprato, kad M. nori jį už dyką pasiimti iš viso. Tada M. išlipo iš savo sėdynės, priėjo prie pravirų K. durų ir ištraukė K. lauk. Kai jį traukė ji matė, kaip įsikibo į K. rūbus abejomis rankomis, nepamena tiksliai už kur paėmė. Ir kai K. jėga ištraukė lauk, tas netruko ilgai, apie minutę, jie buvo prie mašinos galo, ten ji nežiūrėjau, ir M. sugrįžo atgal į mašiną. O kad jis atėmė iš K. telefoną, ji suprato, nes važiuojant vėliau matė tą telefoną ant mašinos priekinės panelės padėtą, ir jis buvo įjungtas. Važiuojant jai M. pasakė: „Žiūrėk, kad nerašytų pareiškimo K.", ir ji suprato, kad turi įkalbėti K. nerašyti pareiškimo dėl to telefono. Taigi, išlipusi iš VW Golf, nuėjo į „Saulės miestą", susisiekė su K. telefonu per jo brolio telefoną, K. atėjo į „Saulės miestą", ir ten sužinojo, kad jis planuoja rašyti pareiškimą, jei M. neatveš atgal telefono. Išsiskyrusi su K., ji paskambino M., bet jis nekėlė telefono, neatsiliepė, ir kai vėliau M. jai paskambino, ji jam pasakė, kad ruošiasi rašyt pareiškimą, tačiau M. pasakė, kad ji dar pabandytų perkalbėt K.. Tačiau K. nebesusitiko, po to dar susiskambino su M., bet jis davė suprast, kad K. neturės įrodymų. Ji pilnai supranta, kad iš K. buvo atimtas telefonas. Važiuojant susitikti su K., ji iš M. žodžių suprato, kad jis paims iš K. tą telefoną, nuveš pas kažkokį žmogų, ir tas žmogus paduos jam 100 litų, ir suprato, kad taip apgaus K. Suprato, kad bus kažkokia apgavystė, suprato, kad bus padaryta tikrai ne K. naudai, bet ji nieko negalėjo padaryti, neišdrįso paprieštarauti M. V.. Jis nėra jai grasinęs, tačiau ji gerai žino, kad tarpe tarp tokių žmonių kaip M., jis yra lyderis, jo kiti klauso, ir jis nebūtų jos paklausęs tikrai, ir iš tikro ji norėjo M. pasirodyti, kad yra kietesnė, tokia kaip jis, todėl ir neprieštaravo vykti pas K. (III t. b.l. 41-42).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad M. V., pavartodamas fizinį ir psichologinį smurtą, t.y. jėga ištraukdamas jį iš automobilio, pagrobė K. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5230" 650 litų vertės su jame buvusia Tele2 „Pildyk" kortele 5 litų vertės, viso K. G. priklausančio turto už 655 litus. Fizinio smurto panaudojimo faktą teisme patvirtino ne tik nukentėjusysis K. G., parodydamas, kad M. V. jį suėmęs išmetė iš mašinos, liudytojas E. S. nurodydamas, kad M. V., išlipęs iš automobilio bei nuėjęs į galą, ištempė vaikiną per atidarytas dureles, be to, apie panaudotą fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį teisme užsiminė ir pats kaltinamasis, parodydamas, kad jis išlipo iš mašinos, o nukentėjusįjį paėmė už rankos. Psichinio smurto panaudojimo faktą teisme iš dalies patvirtino ir pats kaltinamasis, parodydamas, kad jo balso tonas buvo griežtas, galėjo su nukentėjusiuoju kalbėti griežčiau, be to, nurodė, kad gestikuliavo rankomis. Teismas liudytojos S. P. parodymais duotais teisme remiasi tik iš dalies, ta dalimi, kur ji nurodė, kad vyko pas nukentėjusįjį ir vyko derybos dėl telefono pardavimo, kitą jos parodymų dalį dėl to, kad K. G. atžvilgiu grasinimų ir tempimo iš mašinos nebuvo, vertindamas kritiškai, nes jos parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms ir jos pačios parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, be to, teismas mano, kad ji yra suinteresuota bylos baigtimi, nes iš bylos aplinkybių matyti, kad liudytoja S. P. bendrauja su kaltinamuoju, ji pati teisme nurodė, kad yra kaltinamojo draugė. Dėl to, teismas remiasi jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes ir teisme apklausta tyrėja L. Z. nurodė, kad S. P. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus pati, niekieno neverčiama, jai joks spaudimas nebuvo daromas. Todėl teismas atmeta ir S. P. paaiškinimus, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra melagingi, nes ji juos davė verčiama tyrėjų. Iš S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji nurodė, jog kaltinamasis jau vykdamas susitikti su nukentėjusiuoju neplanavo atsiskaityti su nukentėjusiuoju. Be to, ji nurodė, kad kai K. G. nesutiko M. V. parduoti telefono už šio siūlomą kainą, M. V. pasakė: „Lipk iš mašinos", o kadangi K. G. nenorėjo lipti, M. V. išlipo iš savo sėdynės, priėjo prie pravirų K. G. durų ir ištraukė K. G. lauk. Ji matė, kaip M. V. įsikibo į K. G. rūbus abejomis rankomis ir jėga ištraukė K. G. lauk. Šie liudytojos parodymai papildo tiek nukentėjusiojo K. G., tiek liudytojo E. S. parodymus, kad M. V. ištempė K. G. lauk iš automobilio.

Kaltinamojo veiksmai įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą, panaudojant psichinį ir fizinį smurtą – teisingai kvalifikuoti kaip plėšimo nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstomos veikos padarymo nenustatyta.

Dėl automobilių vagystės ir svetimo turto sugadinimo

Be to, M. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2010-09-10 laikotarpyje nuo 00.03 val. iki 02.05 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš automobilių saugojimo aikštelės, adresu Lakūnų g. 3, Šiauliuose, pagrobė Z. L. priklausantį automobilį „Audi A6" be valstybinių numerių 17300 litų vertės, kuriame buvo magnetola „Pioneer" 300 litų vertės, kuro bake buvo 10 litrų dyzelino už 35,70 litų bei R. T. priklausantį automobilį „Audi A6" be valstybinių numerių 11500 litų vertės, kurio kuro bake buvo 10 litrų dyzelino už 35,70 litų; tai yra viso pagrobė svetimo Z. L. priklausančio turto už 17635,70 litų ir R. T. priklausančio turto už 11535,70 litų.

Be to, M. V. buvo kaltinamas tuo, jog 2010-09-10 laikotarpyje nuo 00.03 val. iki 02.05 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. T. priklausančio automobilio „Audi A6" be valstybinių numerių pagrobimo metu, siekdamas patekti į minėtą automobilį sugadino vairuotojų durelių rankeną bei spynelę bendros 100 litų vertės, siekdamas užvesti automobilio variklį nuplėšė plastmasinę apdailą po vairu 50 litų vertės ir sugadino užvedimo spynelę 150 litų vertės, toliau nutraukė vairo stiprintuvo vamzdelį 150 litų vertės bei sugadino oro aušintuvo radiatorių 300 litų vertės, t.y. viso sugadino svetimo, R. T. priklausančio, turto už 750 litų.

Kaltinamasis M. V. dėl vagystės ir svetimo turto sugadinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis tik atvežė akumuliatorių tam automobiliui, jį pardavė ir tiek. Jis nežino, ką kas sako, jis apie automobilį nieko nežino. Akumuliatorių paėmė ir nešė G., o jis įsėdo į automobilį ir atidarė „kapotą“, nes norėjo įdėti akumuliatorių. Prietaiso jokio užvesti mašiną neturėjo, nesupranta apie ką kalbama. Jo pažįstamas M. A. savo automobiliu nuvežė iki to garažo. Įdėjo akumuliatorių, tačiau iš karto užvesti automobilio nepavyko. Užvesti automobilį bandė G. Jo tikslas buvo parduoti akumuliatorių ir tiek. Po to jį išvežė M. A. Atsisėdęs į automobilį nieko nepastebėjo, kad būtų kas sugadinta. Patalpoje, kur buvo automobilis nebuvo elektros, tamsu. Jo niekas nevertė sėsti į automobilį, savo noru įsėdo. Prie garažo stovėjo kažkoks vyras, bet jis jo neįsidėmėjo. Garažo savininkas buvo neblaivus, lauke gėrė su draugais. Užvesti automobilio jis nebandė.

Nukentėjusysis Z. L. teisme parodė, kad su kaltinamuoju jokių santykių. Ryte aikštelėje nerado mašinos. Jo automobilio numeriai rasti prie tvoroje padarytos skylės. Per tą skylę buvo išvaryti automobiliai. Toks sutapimas, tą dieną jis įkrovė automobilio akumuliatorių, o naktį automobilį pavogė. Būtų neįkrovęs akumuliatoriaus, būtų automobilio nepavogę. Aikštelėje stovėjo du jo automobiliai, vieną kurių pavogė, o kito ne. Policija viską surašė, kur stovėjo, kas pavogė. Automobiliai stovėjo aikštelėje apie mėnesį. Kitą automobilį išvarė iš kitos vietos, jis ne jo. Iš viso bandė išvaryti 3 automobilius. Jo buvo du automobiliai, vieno iš jų ir nepavyko išvaryti. Automobiliai buvo neapdrausti, rakteliai pas jį. Civilinį ieškinį patenkino, tik žalą atlygino aikštelės direktorius.

Be kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2010-09-09 Z. L. protokole - pareiškime užfiksuota, jog automobilis „Audi A6" stovėjo automobilių saugomoje aikštelėje, adresu Lakūnų g. 3, Šiauliai. 2010-09-10, apie 09.00 val. iš pažįstamo Gintaro sužinojo, jog automobilis pagrobtas. Automobilis nuo vagysčių nedraustas. Dėl vagystės padaryta 17300 litų dydžio turtinė žala (I t., b.l. 5-6).

2010-09-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog Z. L. pateikė nuosavybės teises į pagrobtą automobilį įrodančius dokumentus, kurie po apžiūros grąžinti savininkui (I t., b.l. 11-17).

2010-09-10 R. T. protokole - pareiškime užfiksuota, jog 2010-09-10, apie 14.30 val. sužinojo, jog pagrobtas nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6", stovėjęs saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Lakūnų g. 3, Šiauliai. Padaryta 11500 litų dydžio turtinė žala (I t., b.l. 19).

2011-01-14 nukentėjusiojo R. T. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos tyrimui reikšmingos aplinkybės dėl automobilio radimo (I t., b.l. 96-102).

2010-09-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog R. T. pateikė nuosavybės teises į pagrobtą automobilį įrodančius dokumentus, daiktai grąžinti (I t., b.l. 24-28, 92-93).

2010-09-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu Lakūnų g. 3, Šiauliai (I t., b.l. 29-34).

2010-09-21 vaizdo kamerų užfiksuoto įrašo apžiūros protokole nurodoma, jog automobilių vagystė buvo įvykdyta laikotarpyje nuo 2010-09-10, 00:03:13 val., iki 2010-09-10, 02:05:00 val., daugiau nei vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, išskyrus M. V. (I t., b.l. 63-68).

2010-10-04 įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, adresu Šiaulių raj., Voveriškių km., kur rastas pagrobtas automobilis „Audi A6", paimti kvapų pavyzdžiai. Automobilis grąžintas savininkui R. T. (I t., b.l. 70-78).

2010-10-12 Šiaulių apskrities VPK NTB APGT skyriaus vyr. tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2010-10-12 buvo papildomai nuvykta į Voveriškių gyvenvietę, į R. T. automobilio radimo vietą. Apklausiant šalia gyvenančius asmenis apie tyrimui reikšmingas aplinkybes buvo užeita į (duomenys neskelbtini), esantį namą kur sutiktas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, jog pas jį garaže, ūkiniame pastate nuo 2010 metų rugsėjo mėnesio pradžios iki 2010-10-04 stovėjo pilkos spalvos „Audi A6 avant" automobilis. Automobilį bandė užvesti atvykę 3 asmenys, po ko, automobilis dingo (I t., b.l. 114).

2011-10-12 liudytojo A. R. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 115, 116), kurie teisme buvo pagarsinti.

2010-10-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog liudytojas A. R. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris atvykęs pilkos spalvos automobiliu „BMW X5" bandė užvesti garaže stovintį automobilį (I t., b.l. 117-119).

2011-05-16 liudytojo A. R. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog liudytojas parodė tyrimui reikšmingas aplinkybes dėl automobilio „Audi A6 avant" laikymo garaže (I t., b.l. 123-127).

2011-04-27 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00028)-IS1-51 nurodoma, jog kvapo pėdsake, paimtame 2010-10-04 iš automobilio „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo medžiaginio vairuotojo sėdynės užvalkalo rastas M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas (II t., b.l. 57-62).

Kaltinamasis M. V. teismo posėdyje jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą neigė. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2010-09-10 laikotarpyje nuo 00.03 val. iki 02.05 val., iš automobilių saugojimo aikštelės, adresu Lakūnų g. 3, Šiauliuose, pagrobtas Z. L. priklausantis automobilis „Audi A6" be valstybinių numerių 17300 litų vertės, kuriame buvo magnetola „Pioneer" 300 litų vertės, kuro bake buvo 10 litrų dyzelino už 35,70 litų bei R. T. priklausantis automobilis „Audi A6" be valstybinių numerių 11500 litų vertės, kurio kuro bake buvo 10 litrų dyzelino už 35,70 litų. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamasis M. V. 2010-10-04 sėdėjo automobilyje „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo medžiaginio vairuotojo sėdynės užvalkalo rastas M. V., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. Šią aplinkybę patvirtino ir pats M. V., kuris teigė, kad buvo įsėdęs į automobilį „Audi A6“, tačiau nurodė, kad buvo atvykęs prie automobilio turėdamas tikslą parduoti akumuliatorių. Šiuos jo parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojo A. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie teisme buvo pagarsinti, ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, jog liudytojas A. R. atpažino M. V. kaip asmenį, kuris atvykęs pilkos spalvos automobiliu „BMW X5" bandė užvesti garaže stovintį automobilį.

Tačiau teismas pažymi, kad išvada dėl M. V. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas turi būti paremta ne tik nustatytu objektyviu faktu, kad buvo pagrobti automobiliai, ar kad viename jų - „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) praėjus beveik mėnesiui po automobilių pagrobimo, sėdėjo kaltinamasis, bet ir tuo, kad kaltinamasis dalyvavo šių veikų padaryme. Byloje nėra įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų neginčijamai ir patikimai spręsti apie M. V. dalyvavimą nusikalstamų veikų padaryme. Vien ta aplinkybė, jog M. V., praėjus beveik mėnesiui po automobilių pagrobimo, sėdėjo automobilyje „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pati savaime neįrodo M. V. kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo. Dėl kito automobilio „Audi A6“ priklausančio Z. L. vagystės byloje iš vis nėra jokių duomenų, kurie jo vagystę sietų su kaltinamuoju M. V. Teismas negali remtis prielaidomis, todėl M. V. dėl LR BK 178 str. 2 d. numatytos veikos išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo šios veikos padaryme.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. T. priklausančio automobilio „Audi A6" vagystės metu, siekiant patekti į minėtą automobilį, buvo sugadinta vairuotojų durelių rankena bei spynelė, bendros 100 litų vertės, siekiant užvesti automobilio variklį, nuplėšta plastmasinė apdaila po vairu 50 litų vertės ir sugadinta užvedimo spynelė 150 litų vertės, nutrauktas vairo stiprintuvo vamzdelis 150 litų vertės bei sugadintas oro aušintuvo radiatorius 300 litų vertės, t.y. viso sugadinta svetimo, R. T. priklausančio, turto už 750 litų.

Teismas pažymi, kad išvada dėl M. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal LR BK 187 str. 1 d. turi būti paremta ne tik nustatytu objektyviu automobilio sugadinimo faktu, bet ir įrodytas kaltinamojo dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme. Vien ta aplinkybė, jog M. V., praėjus beveik mėnesiui po automobilių pagrobimo, sėdėjo automobilyje „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pati savaime neįrodo M. V. kaltės dėl šio nusikaltimo padarymo. Teismas negali remtis prielaidomis, todėl M. V. dėl LR BK 187 str. 1 d. numatytos veikos išteisintinas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo šios veikos padaryme.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 1250 litų turtinės žalos atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., kai priimamas išteisinamasis nuosprendis, nukentėjusiojo R. T. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 302 str. 1 d.

Be to, M. V. buvo kaltinamas tuo, jog tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne anksčiau kaip nuo 2011 metų sausio mėnesio ir ne vėliau kaip iki 2011-02-21 dienos, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė svetimą S. R. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis M. V. dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 302 str. 1 d teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad pirko „tašę“ ir jis nekaltas, kad ten buvo dokumentas. Rankinę pirko iš naminės degtinės prekiautojų. Ja naudojosi pusantro mėnesio. Pareigūnai darė kratą pas jį ir rado pasą toje „tašėje“. Jis pats labai dėl to nustebo, nes ji to paso iki tol buvo nematęs ir apie jį nieko nežinojo. Dokumentas buvo šoninėje kišenėje, kuri buvo su užtrauktuku.

Liudytojas S. R. teisme parodė, kad 2011 m. pradžioje po draugo gimtadienio šventimo važiavo į namus autobusu. Jis buvo girtas ir autobuse važiuodamas prisnūdo. Centre apsičiupinėjo ir neberado paso. Tuomet pagalvojo, gal pametė, todėl paskambino policijai ir pranešė. Po kiek laiko policija jam paskambino ir pasakė, kad rastas pasas, bet jo negrąžins, nes perdavė į prokuratūrą.

Be kaltinamojo, liudytojo parodymų, teismas remiasi ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2011-02-21 kratos pas įtariamąjį M. V. protokole užfiksuota, jog rasta bei paimta: mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5230", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), koridoriuje rūbinėje rastas S. R. vardu išduotas pasas (III t., b.l. 68-74).

2010-05-26 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas S. R. pasas (III t., b.l. 80-81).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Ikiteisminio tyrimo metu M. V. buvo kaltinamas tuo, jog tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne anksčiau kaip nuo 2011 metų sausio mėnesio ir ne vėliau kaip iki 2011-02-21 dienos, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), laikė svetimą S. R. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos aplinkybių matyti, kad S. R. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas buvo pas kaltinamąjį. Tai patvirtina ir 2011-02-21 kratos protokolas. Tačiau norint pripažinti asmenį kaltu už svetimo dokumento įgijimą ir laikymą nepakanka konstatuoti nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, t.y. svetimo dokumento įgijimo ir laikymo faktą, neturint teisėto pagrindo. Šiuo atveju būtina konstatuoti nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, kuri gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia. Tokiu atveju kaltinamasis turėjo suvokti, kad neteisėtai įgyja ir laiko fiziniam asmeniui priklausantį dokumentą ir to nori. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad M. V., kaip pats nurodė, nusipirko kuprinę, o kad joje yra S. R. vardu išduotas pasas, nežinojo ir jį laikė, nežinodamas, kad jis kuprinėje yra. Byloje nėra įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų neginčijamai ir patikimai spręsti apie M. V. tiesioginę tyčią įgyjant ir laikant svetimą dokumentą – nėra pakankamai duomenų, kokiomis aplinkybėmis ir kaip M. V. įgijo šį pasą, ar jis galėjo matyti pasą, buvusį nusipirktoje kuprinėje, t.y. byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, ar įgydamas ir laikydamas kuprinę kaltinamasis galėjo žinoti, kad ten yra svetimas dokumentas ir galėjo tai suprasti. Vien ta aplinkybė, jog pas M. V. rastas svetimas dokumentas, pati savaime neįrodo M. V. tyčios dėl šio konkretaus paso įgijimo ir laikymo. Teismas negali remtis prielaidomis, todėl M. V. dėl BK 302 str. 1 d. numatytos veikos išteisintinas, nesant jo veiksmuose subjektyviosios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos – tiesioginės tyčios – požymio.

Skirdamas bausmę M. V. už nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad M. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, M. V. nusikalto būdamas praeityje teistas 5 kartus, teistumui neišnykus (III t., b. l. 148-150), kas atitinka įstatymo numatytą nusikaltimų recidyvo sąvoką (LR BK 27 str. 1 d.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (III t., b.l. 165-175). Tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą už nusikaltimą M. V. skirti sankcijoje numatytą griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas žemiau sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. V. įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2011-02-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2011-12-23.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai - pas M. V. rasti 200 litų, kurie perduoti saugoti Šiaulių apskrities VPK (III t., b.l. 76-78), pakete Nr. 1 esantys – užrašų knygelė, mobilusis telefonas „Samsung", mobilusis telefonas „Nokia C3", SIM Pildyk, SIM Labas, juoda rankinė su pakrovėju, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražintini M. V..

Daiktiniai įrodymai – pakete Nr. 1 esantys - CD prie 2011-04-01 akistatos, 7 vnt. CD, CD „Saulės miestas", 14 pakuočių vaistų (viena tuščia), 2 papildymai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktinis įrodymas - S. R. vardu išduotas Lietuvos Respublikos pasas Nr. 2(duomenys neskelbtini), esantis pakete Nr. 1, perduotinas Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 5 d. 2 p.,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. ir skirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią M. V. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2011 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką M. V. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011-02-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. iki 2011-12-23.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. V. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., požymių.

M. V. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., požymių.

M. V. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d., požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo R. T. pareikštą civilinį ieškinį dėl 1250 litų padarytos žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Daiktinius įrodymus - pas M. V. rastus 200 litų, kurie perduoti saugoti Šiaulių apskrities VPK (III t., b.l. 76-78), pakete Nr. 1 esančius – užrašų knygelę, mobilaus ryšio telefoną „Samsung", mobilaus ryšio telefoną „Nokia C3", SIM Pildyk, SIM Labas, juodą rankinę su pakrovėju, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti M. V..

Daiktinius įrodymus – pakete Nr. 1 esantį - CD prie 2011-04-01 akistatos, 7 vnt. CD, CD „Saulės miestas", 14 pakuočių vaistų (viena tuščia), 2 papildymus, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą - S. R. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pakete Nr. 1, perduoti Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.