- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-1219-432/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32699-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- UAB „LegalBalance“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), DainiausRinkevičiausirAlmosUrbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LegalBalance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LegalBalance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,pareikštą atsakovuiE.S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovonegrąžintą kreditą- 1 347,55 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos- 295,18 Eur, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos- 521,85 Eur, administravimo mokestį- 57,75 Eur, negautas pajamas 55 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2019-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos2021-05-31, negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) 55 procentųnegrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eurdydžio metines palūkanas nuo sutarties termino pabaigos2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius BnPFinance, UAB ir atsakovas 2019-05-31 sudarė vartojimo kredito sutartįNr.BOB-t97my5p3(toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė 1 500 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį):palūkanas – 1 004,16 Eur ir administravimo mokestį – 270 Eursutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Ieškovas ir pradinis kreditorius BnPFinance, UAB, 2020-03-03 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr.PR2020-03/01, pagal kurią UAB „LegalBalance“perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020-04-06 pranešimu.Atsakovassavo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinis kreditorius 2020-03-04 nutraukė sutartį.
3.Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-02-18 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo negrąžintą kreditą – 1 347,55 Eur, mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos- 295,18 Eur,negautas pajamas (nuostolių atlyginimą), apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos–521,85 Eur, administravimo mokestį –57,75 Eur, negautas pajamas –55 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2019-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-05-31,5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 222,33 Eur)nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas-163Eur.Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Sprendimą už akių priėmęs teismas nurodė, kadpagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas 1 347,55 Eur negrąžintas kreditas, 295,18 Eur mokėjimo palūkanos, paskaičiuotos iki Sutarties nutraukimo, ir 57,75 Eur administravimo mokestis.
6. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 konstatavo, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas per 24 mėnesius, t. y. iki 2021-05-31. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo išvadą, jog ieškovas tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, tačiau atsakovui tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, pradinis kreditorius nuo 2020-03-04 nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog ieškovas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolių atlyginimą) – 521,85 Eur, apskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir negautas pajamas– 55 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eur dydžio metines palūkanas nuo ieškinio parengimo dienos (2019-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2021-05-31.
7. Skundžiamame sprendime už akių nurodyta, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procentai pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Dėl to pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog ieškovo ieškinio reikalavimas priteistinegautas pajamas (nuostolių atlyginimą) – 55 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eurdydžio metines palūkanas nuo sutarties termino pabaigos2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos yra nepagrįstas ir jį atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimo už akių dalįdėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo) –55 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienosir priteisti apeliantui iš atsakovonegautas pajamas (nuostolių atlyginimą) 55 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eur dydžio metines palūkanas nuo sutarties termino pabaigos 2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos; 2) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 171 Eur; 3) kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; 4) priteisti apeliantui iš atsakovo žyminį mokestį – 15Eur, sumokėtą už apeliacinį skundą.
9. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas specialiai vartojimo kredito teisinių santykių specifikai skirtoje apžvalgoje yra išaiškinęs, kad kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tačiau šių negautų pajamų (nuotolių atlyginimo) dydį kreditorius privalo įrodyti. Negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) gali būti priteisiamos ne tik sutarties termino laikotarpiu, bet ir po sutarties termino pasibaigimo. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas į šį išaiškinimą neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
10. Apeliantas laikosi pozicijos, jog ieškinyje negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimai suformuluoti taip, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas) po sutarties termino pasibaigimo būtųpradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Pirmosios instanciojos teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaigą su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne su sutarties termino pabaiga. Paaiškina, jog viena vertus, toks negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) reikalavimų formulavimas ieškinyje atlieka prevencinę ir skatinamąją funkciją, kadangi kuo anksčiau atsakovas grąžina visą vartojimo kredito sumą, tuo mažiau jam tenka sumokėti apelianto patirtų negautų pajamų (nuostolių atlyginimo). Kita vertus, pasibaigus sutarties terminui, apeliantui nereikia dar kartą kreiptis į teismą dėl tolimesnių negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) priteisimo.
11. Apeliantas nurodo, kad negautos pajamos (nuostolių atlyginimas), apskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma; 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) apskaičiavimo tvarką apeliantas taiko dėl to, kad pirmuoju atveju jis turi galimybę apskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumą, tačiau antruoju atveju apeliantas neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei apskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovoieškinys dėlskolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
14. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo) – 55 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
15. Ieškovas, nesutikdamasupirmosiosinstancijosteismoišvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiausu visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovas ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Nesutiktina su minėtais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
17. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020-03-04.Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos.
18. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja LietuvosRespublikosciviliniokodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma– nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį– mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
21. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog ieškovo reikalavimo dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo) –55 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 1 347,55 Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos2021-05-31 iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis užsutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovo teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).
22. Atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovo teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos–2021-05-31, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti, dar nėra patyręs. Iki 2021-05-31 iš atsakovo gali būti išieškoti visi ieškovui priklausantys mokėjimai, iki šio termino gali pasikeisti rinkos sąlygos, tuomet ieškovo lūkestis gauti 55 procentų paskolintos sumos dydžio metines palūkanas būtų neįgyvendinamas.Kadangi 2021-05-31 dar neatėjo, nėra ieškovo nuostolių atlyginimo pagrindo (nėra žinoma, ar atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iki 2021-05-31 negrąžino skolos, ar ieškovui padaryta žala ir koks žalos dydis, t. y. ar jis nėra atgavęs paskolintų lėšų, ar šias lėšas paskolinęs po2021-05-31, ieškovas galėtų tikėtis gauti 55 procentų dydžio metines palūkanas), t. y. nėra prievolės atlyginti žalą sąlygų, numatytų CK 6.245 ir 6.249 straipsniuose. Reikalavimas šios nutarties priėmimo dieną (2021-05-11) priteisti nuostolių, kurie, galimai, atsiras2021-05-31, atlyginimą, yra nepagrįstas, nes2021-05-31ieškovas gali ir nepatirti nuostolių. Dėl to šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė. Nėra pagrindo dėl apeliaciniameskude išdėstytų argumentųpanaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
23. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme – 171 Eur. Atmetus apelianto skundą, prieitina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį patenkino iš dalies, todėl ir pagrįstai nepriteisė ieškovui dalies bylinėjimosi išlaidų. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos,patirtos apeliaciniame procese,neatlyginamos. Atsakovas nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, tad ir atsakovui šios išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LietuvosRespublikoscivilinioprocesokodekso325straipsniu,326straipsnio1dalies1punktu,331straipsniu,teisėjųkolegija
nutar ia:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-18 sprendimą už akių.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.