- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-1958-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01153-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- J. R.
- Nukentėjusysis
- O. A.
- Advokatai
- Česlovas Norinkevičius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. R., jo atstovui advokatui Česlovui Norinkevičiui, nukentėjusiajai O. A., išnagrinėjusi J. R. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. 2015-11-12 apie 15.00 val., Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, vairuodamas automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, pavažiavo atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus. (Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. bei 130 str. 1 d.)
Teisme apklaustas J. R. parodė, kad važiavo atbuline eiga ir labai lengvai įsirėmė į kitą automobilį. Su draugu išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ant automobilio nieko nėra. Po trijų dienų paskambino policija. Gailisi, kad išvažiavo. Pasak J. R., nei jo, nei kitas automobilis nebuvo apgadintas. Suprato, kad atsitrenkė, išlipo, pažiūrėjo ir nieko nepastebėjo. Draugas dar pasakė, kad nieko nėra ant automobilio, tik prisilietė. J. R. teigimu, ant jo automobilio taip pat nieko nebuvo, ten kažkoks mažas įbrėžimas, jį tik po to pamatė policijoje.
Apklaustas teisme liudytojas A. Č. parodė, kad važiavo atbuline eiga Tolminkiemio g., J. R. buvo už automobilio „SEAT ALHAMBRA“ vairo. Buvo lengvas prisilietimas į automobilio galinę dalį, išlipo, apžiūrėjo, nieko nematė, nei ant vieno automobilio nebuvo apgadinimo. Kai apžiūrėjo, sėdo ir išvažiavo.
Apklausta teisme nukentėjusioji O. A. parodė, kad ji dirba mokytoja, vedant pamoką du vaikinukai pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį. Pagalvojo, kad juokauja, vaikinai pasakė, kad tikrai įvažiavo ir pasišalino, pasakė, kad nėra labai stipriai apgadintas automobilis. Baigusi pamoką apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policiją. Pasak O. A., buvo bamperis atšokęs, plastmasiukai šonų, automobilis buvo apledėjęs. Draudimas pasakė, kad kreiptųsi dėl Kasko. Buvo nuvažiavusi, kai fotografavo automobilius. Buvo pastebėtas skilimas ant bamperio, bamperis buvo atšokęs šone. O. A. teigimu, iki policijos atvykimo nieko nedarė su bamperiu. Pareigūnas statė plastmasę, atšokusią dalį su pirštais. Ji nebuvo sulaužyta, tik atšokusi. Akivaizdžiai matėsi. Tik viršuje to įbrėžimo tokio nesimatė. Anot O. A., J. R. siūlė atlyginti žalą praėjus 5 ar 4 dienoms, pastarasis paliko raštelį. Neatlyginta žala yra 160 eurų. Ji, O. A. kitą dieną iš karto nuvažiavo į draudimą ir įformino įvykį. Policijos darytų nuotraukų nematė. Nukentėjusioji susipažinusi su nuotraukomis, parodė, kad ji ištraukė plastamsę atgal kaip buvo ir tada važiavo į draudimą. Kai iškvietė į policiją daryti nuotraukas, ji, O. A. pasakė, kad buvo plastmasė įstatyta į vietą. Plastmasė matyt nuo smūgio iššoko. Policijos pareigūnas prieš fotografuodamas įstatė plastmasę į vietą. Pasak O. A., tik išėjus iš mokyklos iš karto pamatė bamperį ir juostą.
Apklaustas teisme liudytojas M. Ž. parodė, kad važiavo su draugu palei mokyklą, mokytojos automobilis stovėjo aikštelėje, žmogus važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį. Matė patį veiksmą. Matė kaip asmuo išlipo, apžiūrėjo ir nuvažiavo, tuo momentu draugas sustojo jį praleisti, jis pravažiavo. Asmenys išlipę apžiūrėjo automobilį, įlipo ir nuvažiavo. Pasak M. Ž., matė automobilio apgadinimus, buvo apdraskytas bamperis, bamperio apdaila atskilusi, matėsi tokie dalykai apžiūrint. Teisėjai pagarsinus liudytojo paaiškinimą, M. Ž. patvirtino, kad viskas paaiškinime parašyta teisingai. Pasak M. Ž., kai viskas vyko, jie tuo metu važiavo, vyriškiai apžiūrėjo automobilį. M. Ž. teigimu, nubrozdinimai matėsi, vienos dalies bamperio apdaila buvo atvėpusi.
Apklaustas teisme liudytojas R. G. parodė, kad su draugu M. Ž. pravažiuodami pamatė automobilį, kuris atbuline eiga įvažiavo į kitą automobilį. Matė, kad išlipo du žmonės, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo. Pasak R. G., jie apžiūrėjo automobilį, pamatė atvėpusią galinio bamperio apdailos dalį ir subraižymus. Jie tuo momentu važiavo pro šalį. Apgadinimai akivaizdūs, kai jis, R. G. priėjo, matė, kad buvo atvėpusios dalys.
Apklaustas teisme liudytojas I. M. parodė, kad įvykį atsimena miglotai, atrodo, kad pranešėja rado apgadintą automobilį „VOLVO S60“. Atvykę rado apgadintą automobilio bamperį iš kairės pusės. Mokytoja pasakė, kad mokiniai matė, jog automobilis atsitrenkė ir iš įvykio vietos pasišalino. Buvo apibrozdintas kairysis kampas. Teisėjai pagarsinus liudytojo tarnybinius pranešimus, I. M. parodė, kad viskas parašyta teisingai. Pasak I. M., jam neužkliuvo vaizdas apie atsikišusias dalis. Nepasakys, kuris pirmas priėjo prie automobilio jis, I. M. ar kolega. Gal porininkas atstatė ant bamperio išsišokusią juostą. Su porininku priėjo ir pamatavo automobilių aukščius. Gal porininkas pirmas priėjo prie automobilio.
Apklaustas teisme liudytojas M. K. parodė, kad neatsimena įvykio. Dabar atsimena tai, kad prie mokyklos gavo iškvietimą, jog apgadintas automobilis „VOLVO S60“. Berods buvo apgadintas automobilio kairės pusės galas. Buvo sugadinimai, nepamena kokie tiksliai. M. K. teigimu, neatsimena to įvykio ar jis įstatė išsišokusią juostą ant automobilio. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą M. K. parodė, kad nieko neatsimena apie atsikišusias automobilio dalis.
Šalies argumentai
J. R. savo paaiškinime nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d., apie 15.00 val., vairuodamas automobilį „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tolminkiemo g. 5, Vilniuje, apsisukdamas automobilių stovėjimo aikštelėje atbuline eiga atsirėmė į automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustojus ir išlipus kartu su draugu A. Č. apžiūrėjo abu automobilius, nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Jis, J. R. yra antros grupės invalidas, automobilis jam yra labai reikalingas, nes važinėja į procedūras, labai gailisi, kad pasišalino iš įvykio vietos, tai padarė netyčia.
O. A. savo 2015-01-12 paaiškinime nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d., apie 15.10 val., vedant pamoką (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atėjo dvyliktos klasės mokiniai ir pranešė, jog į jos automobilį įvažiavo kitas automobilis. Mokiniai spėjo užsirašyti iš eismo įvykio vietos pasišalinusio automobilio markę ir valstybinius numerius (sidabrinės spalvos WW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su invalido ženkleliu). Jos, O. A. automobilio markė bei valstybinis numeris yra „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matomi apgadinimai ant galinio bamperio. Automobilis apdraustas „Lietuvos draudimas“ ir CASCO draudimo kompanijoje.
A. Č. savo 2015-01-21 paaiškinime nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d., apie 15.00 val., Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, važiuodamas su draugu automobiliu „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. R., važiuodamas atbuline eiga atsirėmė į stovintį automobilį „VOLVO S60“. Išlipus ir apžiūrėjus automobilį, nieko nepastebėjo ir išvažiavo iš įvykio vietos.
O. A. savo 2015 m. sausio 21 d. paaiškinime papildė, jog eismo įvykio liudytojai yra M. Ž., R. G.. Eismo įvykis vyko sausio 12 d., Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje. Priėjus prie automobilio matėsi, kad automobilio galinis bamperis buvo atšokęs, juosta iš abiejų pusių buvo atšokusi. Automobilis tuo metu buvo apledėjęs.
Šalies argumentai
R. G. savo 2015-01-22 paaiškinime nurodo, jog jis sausio 12 d. prie mokyklos stovėjo su M. Ž. ir apie 15.00 val., Tolminkiemio g. pamatė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipę iš automobilio du vyrai apžiūrėjo automobilį „VOLVO S60“ ir išvažiavo iš įvykio vietos. Automobilis „SEAT ALHAMBRA“ buvo su invalido ženklu. Priėję prie automobilio „VOLVO S60“ pamatė pažeistą galinį bamperį (kairė galinio bamperio pusė buvo atvėpusi).
M. Ž. savo 2015 m. sausio 22 d. paaiškinime nurodo, kad 2015-01-12 apie 15.00 val., stovėjo prie mokyklos, Tolminkiemio g., Vilniuje, ir pamatė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovėjimo vietoje stovintį automobilį „VOLVO S60“. Išlipę iš automobilio du vyrai apsižvalgė ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Priėję prie automobilio „VOLVO S60“ pamatė atvėpusią bamperio dalį.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio I. M. 2015-01-12 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-01-12 apie 15.52 val., dirbant kartu su vyr. patruliu M. K., gavo iš VPK OVS pranešimą, kad Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, apgadintas automobilis „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykę minėtu adresu, rado apgadintą automobilį „VOLVO S60“. Į juos, policijos pareigūnus kreipėsi automobilio „VOLVO S60“ vairuotoja O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri paaiškino, jog 2015-01-12 apie 15.10 val. jai liudininkai pranešė, jog matė kaip į jos automobilį „VOLVO S60“ atsitrenkė kitas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. Atėjus prie automobilio rado apgadintą iš kairės pusės galinį bamperį. Pati eismo įvykio nematė. Liudininkų vietoje nebuvo.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio I. M. 2015-01-23 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-01-12 apie 15.52 val., atvykus į eismo įvykį, Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, rado apgadintą automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo lengvai apibrozdintas iš kairės pusės galinis bamperis 0,45-0,53 cm, jokių atsikišusių dalių nebuvo.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog eismo įvykio vieta – Tolminkiemio g. 5, Vilniuje, automobiliui „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas galinis bamperis.
Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad automobiliui „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskilo dažai ant galinio bamperio iš kairės pusės, liko mėlynos spalvos dalelės (0,45-0,50 cm).
Fotolentelėje prie bylos Nr. AV2-143/38 nurodyta, kad automobiliui „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suskilo dažai ant galinio bamperio iš kairės pusės, liko mėlynos spalvos dalelės, automobiliui „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įskeltas galinis bamperis iš kairės pusės, nubrozdintas galinis bamperis iš kairės pusės. 2015-01-12 apie 12.30 val., Mėnulio g. 11, Vilniuje, sustatyti automobilio „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis iš kairės pusės su automobilio „SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galiniu bamperiu iš kairės pusės. Apgadinimai padaryti aukštyje apie 0,50 cm atitinka.
Dėl išdėstyto konstatuotina, jog J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, 101 p., numatantį, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima pripažinti asmenį kaltu pažeidus ATPK 127 str. 2 d., būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. ATPK 127 str. 2 d. dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. J. R. neneigia buvęs įvykio vietoje ir atsitrenkęs į stovintį automobilį „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nurodo, kad jokio apgadinimo ant automobilių nepastebėjo, todėl pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasak J. R., važiavo atbuline eiga ir labai lengvai įsirėmė į kitą automobilį. Su draugu išlipo iš automobilio ir pamatė, kad ant automobilio nieko nėra. Pasak J. R., nei jo, nei kitas automobilis nebuvo apgadintas. Suprato, kad atsitrenkė, išlipo, pažiūrėjo ir nieko nepastebėjo. Pažeidėjo J. R. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jo padarytus pažeidimus patvirtina nuoseklūs liudytojų M. Ž. bei R. G. parodymai, kita bylos medžiaga. Pažeidėjo parodymai paneigti tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusių liudytojų M. Ž. ir R. G. parodymais. Apklaustas teisme liudytojas M. Ž. parodė, kad važiavo su draugu palei mokyklą, mokytojos automobilis stovėjo aikštelėje, žmogus važiavo atbuline eiga ir atsitrenkė į automobilį. Matė patį veiksmą. Matė kaip asmuo išlipo, apžiūrėjo ir nuvažiavo, tuo momentu draugas sustojo jį praleisti, jis pravažiavo. Pasak M. Ž., matė automobilio apgadinimus, buvo apdraskytas bamperis, bamperio apdaila atskilusi, matėsi tokie dalykai apžiūrint. M. Ž. teigimu, nubrozdinimai matėsi, vienos dalies bamperio apdaila buvo atvėpusi. Apklaustas teisme liudytojas R. G. parodė, kad su draugu M. Ž. pravažiuodami pamatė automobilį, kuris atbuline eiga įvažiavo į kitą automobilį. Matė, kad išlipo du žmonės, apžiūrėjo automobilį ir išvažiavo. Pasak R. G., jie apžiūrėjo automobilį, pamatė atvėpusią galinio bamperio apdailos dalį ir subraižymus. Jie tuo momentu važiavo pro šalį. Apgadinimai akivaizdūs, kai jis, R. G. priėjo, matė, kad buvo atvėpusios dalys. Netikėti liudytojų M. Ž. ir R. G. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenkti. Apklausta teisme nukentėjusioji O. A. parodė, kad vedant pamoką du vaikinukai pasakė, kad įvažiavo į jos automobilį ir pasišalino, pasakė, kad nėra labai stipriai apgadintas automobilis. Baigusi pamoką apžiūrėjo automobilį ir iškvietė policiją. Pasak O. A., buvo bamperis atšokęs, plastmasiukai šonų, automobilis buvo apledėjęs. Buvo pastebėtas skilimas ant bamperio, bamperis buvo atšokęs šone. O. A. teigimu, iki policijos atvykimo nieko nedarė su bamperiu. Pareigūnas statė plastmasę, atšokusią dalį su pirštais. Ji nebuvo sulaužyta, tik atšokusi. Akivaizdžiai matėsi. Tik viršuje to įbrėžimo tokio nesimatė. Kai iškvietė į policiją daryti nuotraukas, ji, O. A. pasakė, kad buvo plastmasė įstatyta į vietą. Plastmasė matyt nuo smūgio iššoko. Policijos pareigūnas prieš fotografuodamas įstatė plastmasę į vietą. Pasak O. A., tik išėjus iš karto pamatė bamperį ir juostą. Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugo parodymus, būtina atkreipti dėmesį į galimą tokių parodymų subjektyvų pobūdį. Paprastai, dėl objektyvių ar subjektyvių faktorių minėtų asmenų parodymai gali neatspindėti tikrosios įvykių raidos ar tam tikrų aplinkybių. Kadangi liudytojas A. Č. yra pažeidėjo draugas, pastarojo parodymais, jog buvo lengvas prisilietimas į automobilio galinę dalį, išlipo, apžiūrėjo, nieko nematė, nei ant vieno automobilio nebuvo apgadinimo, todėl sėdo ir išvažiavo, teismas nesivadovauja, nes jie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esančiai duomenų visumai. Apklaustas teisme liudytojas I. M. parodė, kad atvykę rado apgadintą automobilio bamperį iš kairės pusės. Buvo apibrozdintas kairysis kampas. Pasak I. M., jam neužkliuvo vaizdas apie atsikišusias dalis. Nepasakys, kuris pirmas priėjo prie automobilio jis, I. M. ar kolega. Gal porininkas atstatė ant bamperio išsišokusią juostą. Su porininku priėjo ir pamatavo automobilių aukščius. Apklaustas teisme liudytojas M. K. parodė, kad berods buvo apgadintas automobilio „VOLVO S60“ kairės pusės galas. Buvo sugadinimai, nepamena kokie tiksliai. M. K. teigimu, neatsimena to įvykio ar jis įstatė išsišokusią juostą ant automobilio. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą M. K. parodė, kad nieko neatsimena apie atsikišusias automobilio dalis. Vertinant liudytojų I. M. ir M. K. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, matyti, kad minėti liudytojai nei patvirtino, nei paneigė ar pastebėjo bamperio išsikišusią dalį, kadangi įvykį atsiminė miglotai. Abiejų automobilių sugadinimai yra užfiksuoti. Fotolentelėse užfiksuota, abiejų automobilių („SEAT ALHAMBRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis, kuris atitinka. Transporto priemonių sugadinimo aplinkybes taip pat patvirtina O. A., R. G., M. Ž. paaiškinimai, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio patrulio I. M. 2015-01-12 ir 2015-01-23 tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktas.
J. R. surašytas protokolas ir dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. R. padarė eismo įvykį, dėl ko jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 str. 2 d. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. ATPK 130 str. 1 d. normą būtina nustatyti, kad iš įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Pats J. R. neneigė pasitraukęs iš įvykio vietos, paaiškino, kad apžiūrėjęs abu automobilius, nepastebėjo jokių apgadinimų, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Pažeidėjo J. R. nurodytą aplinkybę, kad nepastebėjo ant automobilių jokių apgadinimų paneigia apklaustų nukentėjusiosios O. A., liudytojų M. Ž. ir R. G. parodymai. Nukentėjusioji O. A. parodė, kad akivaizdžiai matėsi, jog bamperis buvo atšokęs šone. Pasak O. A., tik išėjus iš karto pamatė bamperį ir juostą. Liudytojas M. Ž. parodė, kad matė automobilio apgadinimus, buvo apdraskytas bamperis, bamperio apdaila atskilusi, matėsi tokie dalykai apžiūrint automobilį. M. Ž. teigimu, nubrozdinimai matėsi, vienos dalies bamperio apdaila buvo atvėpusi. Liudytojas R. G. parodė, kad apžiūrėjo automobilį, pamatė atvėpusią galinio bamperio apdailos dalį ir subraižymus. Jie tuo momentu važiavo pro šalį. Apgadinimai akivaizdūs, kai jis, R. G. priėjo, matė, kad buvo atvėpusios dalys. Nukentėjusioji paaiškino kodėl policijoje fiksuojant jos automobilį fotonuotraukoje nebuvo matyti atšokusios bamperio dalies. Kaip minėta vertinant liudytojų I. M. ir M. K. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, matyti, kad minėti liudytojai nei patvirtino, nei paneigė ar pastebėjo bamperio išsikišusią dalį, kadangi įvykį atsiminė miglotai. Dėl išdėstyto teismas vertina, kad J. R. aiškinimas, jog jis apgadinimų nepastebėjo yra pastarojo gynybinė pozicija. Automobilio „VOLVO S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pobūdis leidžia daryti išvadą, kad jis buvo akivaizdus ir pastebimas. Iš byloje anksčiau aptartų įrodymų yra akivaizdu, kad kontaktas tarp automobilių buvo, ką patvirtino byloje esantys įrodymai, tačiau J. R. tai ignoravo ir iš įvykio vietos išvažiavo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006).
Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažįsta pažeidimą (LR ATPK 127 str. 2 d.) ir gailisi (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), teisės pažeidimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis bei asmuo, sulaukęs 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracine tvarka nė karto nebaustas, todėl J. R. vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais yra tikslinga pagal ATPK 127 str. 2 d. skirti sankcijoje numatytą minimalią baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d., pažeidėjai skirtina minimali bauda su trumpesniu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
J. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., paskirti 28 eurų dydžio baudą.
J. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirti 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir J. R. skirti 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.