Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. I. (D. I.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

E. S. (E. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. I. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val., būdamas automobilyje „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 90 Eur iš E. S. įgijo popieriaus lankstinuką su psichotropine medžiaga – 3-chlormetkatinonu, kurio masė yra 0,713 g, ir laikė su savimi iki tol, kol 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 23.35 val., degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), prie automobilio „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai apžiūros metu jo piniginėje rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą. Taip D. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

E. S. 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.50 val., iš D. I. paėmė 90 Eur, kuriuos sumokėjęs per „Perlo“ terminalą Vilniaus miesto centre, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – 3-chlorometkatinoną, kurios bendra masė buvo 1,045 g, dalį šios psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, t. y. 0,332 g, neteisėtai įgijo neturėdamas tikslo platinti ir laikė su savimi iki tol, kol minėtą psichotropinės medžiagos dalį automobilyje „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugpjūčio 11 d., apie 23.35 val., stovėjusiame degalinėje „Circle K“, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp priekinės keleivio sėdynės ir porankio rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, o kitą dalį – 0,713 g, psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, tą pačią dieną, apie 23 val., būdamas automobilyje „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išplatino perduodamas D. I.. Taip E. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos kvalifikavimo, kaip nusikalstamos.

Motyvuojamoji dalis

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „D. N. ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 80 punkte numatyta katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-naftil-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilen-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą, taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi.

P. N. ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „D. N. ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 120 punktą nedidelis katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupės kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis – daugiau kaip 20 g, o labai didelis – daugiau kaip 100 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. I. kaltė neteisėtai įgijus ir laikius 0,713 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Be to, kaltinamojo E. S. kaltė neteisėtai įgijus 1,045 g psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, iš jų 0,713 g – neteisėtai įgijus turint tikslą platinti ir išplatinus D. I., o likusius 0,332 g – neteisėtai įgijus ir laikius neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

Teismas, skirdamas bausmę D. I., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 straipsnio, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. D. I. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu psichotropine medžiaga, kurio pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas svaigintis, nusikalstama veika žala nepadaryta. D. I. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nurodė, kad jo sugyventinė laukiasi, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, per pastaruosius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, tame tarpe už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinįjį padarė 2024 m. birželio 12 d., informacijos apie didesnių iš paskirtųjų baudų sumokėjimą nėra. Tai D. I. asmenybę apibūdina nevienareikšmiškai, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. D. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu D. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. I. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą, su laisvės atėmimu nesusijusią, tačiau ją ribojančią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimą, orientuotus į elgesio korekciją.

D. I. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, skirdamas bausmę E. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. E. S. padarė du baigtus, nesunkų ir sunkų nusikaltimus, susijusius su disponavimu psichotropine medžiaga, kurių pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniškai, dėl asmeninių paskatų, siekdamas padėti D. I. nupirkti narkotikus ir pats svaigintis, nusikalstama veika žala nepadaryta. E. S. yra vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (prieš tai vienerius metus nedirbo), neteistas, per pastaruosius penkerius metus du kartus baustas administracine tvarka už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, paskutinį kartą 2021 m. birželio 11 d., paskirtas baudas sumokėjo. Tai E. S. asmenybę apibūdina visumoje teigiamai. E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje numatytą vieną švelniausių piniginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą parinkus sankcijoje vienintelę numatytą, su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Nusikalstamos veikos padarytos iš esmės viena veika tuo pačiu laiku, E. S. nuperkant D. I. narkotikus ir dalį jų pasiliekant sau, todėl sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu.

E. S. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

E. S. prašė bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė nurodė, kad tam nėra išimtinių aplinkybių. Teismas nesutinka su prokurore.

BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Pirmiausia pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra siejamas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos A. T. 2025 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-788/2025, 22 punktas). Kalbant apie E. S. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pastebėtina, kad tai vienkartinis psichotropinės medžiagos neteisėto įgijimo turtint tikslą ją platinti ir platinimo atvejis, E. S. neatlygintinai nuperkant ją D. I., o ne pačiam parduodant psichotropinę medžiagą, siekiant iš to pasipelnyti. Be to, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra ne didesnis negu rūšinis. D. E. S. asmenybės išskirtina tai, kad jis yra itin jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, o administracine tvarka baustas tik du kartus ir pakankamai seniai, paskirtos baudos sumokėtos ir administracinis baustumas yra išnykęs. Taip pat svarbu tai, kad yra nustatyta E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai ir į kitas nurodytas padarytą nusikalstamą veiką ir E. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. S. nėra toks pavojingas, jog taisomas galėtų būti tik izoliuojant jį nuo visuomenės, kartu, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pasiektų tik nubaudimo tikslą, todėl aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, ilgalaikė, bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkį atitinkanti ir intensyvi E. S. priežiūra, paskiriant jam pareigas, orientuotas į elgesio korekciją, nuolat gresiant bausmės vykdymui, bus kur kas efektyvesnis būdas jį pataisyti už jo nubaudimą, santykinai neilgam laikui izoliuojant jį nuo visuomenės, tuo pačiu nutraukiant turimus jo socialinius ir darbinius ryšius, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra išimtinė bausmės realizavimo forma, be to, tai yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos A. T. 2025 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025, 81 punktas). Pabrėžtina, kad E. S. nėra atleidžiamas nuo bausmės ir jam nėra skiriama švelnesnė bausmė. Teismo vertinimu, dėl išdėstytų priežasčių atidėjus E. S. paskirtos bausmės vykdymą, visuomenės ir valstybės interesai nebus pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nusprendžia:

D. I. (D. I.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I. (D. I.) dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. I. (D. I.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. I. (D. I.) dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti D. I. (D. I.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. 23.40 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 16.17 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalis yra septyni mėnesiai ir dvidešimt septynios dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

D. I. (D. I.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 51 MGL dydžio (2 550 Eur) baudą.

E. S. (E. S.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir E. S. (E. S.) skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. S. (E. S.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti E. S. (E. S.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. 23.55 val. iki 2024 m. rugpjūčio 12 d. 15.30 val. išbūtą vieną dieną, laikant, kad likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra vieneri metai trys mėnesiai ir dvidešimt devynios dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, E. S. (E. S.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – įpareigojant E. S. (E. S.) neišeiti iš namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, jo buvimo vietą pagal nustatytą laiką kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis; taip pat pareigas: dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią pareigą įvykdant per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, šią pareigą vykdant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S. (E. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, likusius miltelius, supakuotus į du plastikinius užspaudžiamus maišelius (perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat likusius tyrimo objektus ir tyrimo objektų pakuotes, supakuotus į du vokus (perduoti saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti D. I. (D. I.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos Probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresas Vilnius, Kareivių g. 1, Tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt). Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti E. S. (E. S.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų regiono skyrius, Vilnius 08351, Kareivių g. 1, 0 672 88 430, 0 672 94 080, rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.