Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-52-365/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
1-52-365/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Kaltinamasis
O. P.
Advokatai
Viktoras Muravskis
Byla Nr. 1-52-365/2019
Teisminio proceso Nr. 01-1-64933-17
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lauretos Ulbienės, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, advokatui Viktorui Muravskiui, vertėjui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta -(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1990-10-01 Vilniaus m. Spalio r. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d.- laisvės atėmimu 2 metams;

2) 1994-02-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d., 146 str. 3 d., 147 str. 2 d., 148 str. 2 d.-laisvės atėmimu 7 metams, su turto konfiskavimu; paskirta bausmė subendrinta su 1990-10-01 Vilniaus m. Spalio r. teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2003-06-11 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 epizodai)- laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams, ir 200 valandų viešųjų darbų;

4) 2003-06-20 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.- laisvės atėmimu 10 mėnesių su 140 Lt vertės turto konfiskavimu; paskirta bausmė subendrinta su 2003-06-11 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 140 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 2004-11-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.- laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;-

6) 2008-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d.- laisvės atėmimu 10 metų, į bausmę įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007-05-08 iki 2008-02-08.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.2d.2,6 punktus, 165 str.187 str.1d., 214 str.1d., 215 str.1d., 182 str.1d.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. 2017 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 21.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti A. R., neteisėtai, be savininko leidimo, slapta įsibrovė į A. R. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur apsvaigusiam nuo alkoholio ir miegančiam A. R., t. y. esančiam bejėgiškoje būklėje, tyčia kirto kirviu į veidą, po to elektriniu grąžtu pragręžė galvos dešinėje pusėje skylę, tuo padarydamas nukentėjusiajam kirstines žaizdas ir vieną plėštinę žaizdą su veido kaulų lūžiais ir masyviu kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodines kraujosruvas pakaušyje ir dešiniojo peties nugariniame paviršiuje, durtinę - kiauryminę žaizdą dešiniojo smilkinio srityje su audinio defektu dešiniame smilkinyje, pasireiškusią masyviu aplinkiniu odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto skyliniu lūžiu, kietojo dangalo skyliniu defektu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius, smegenų sužalojimu bei sužalojimus padariusio grąžto fragmento radimu smegenyse, padarytas duriančiu, galimai turėjusio aštrius kraštus daiktu, galimai grąžtu, kuris rastas nukentėjusiojo smegenyse, dėl ko nuo durtinės, kiauryminės žaizdos dešiniojo smilkinio srityje su audinio defektu dešiniame smilkinyje, kuri komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūmiu širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais, A. R. įvykio vietoje mirė ir taip jį nužudė.

Šiais savo veiksmais O. P. neteisėtai įsibrovė į gyvenamąjį namą ir nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t.y. padarė veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., 129 str. 2 d. 2 p.

Taip pat jis 2017 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nužudęs A. R., turėdamas tikslą sunaikinti nusikaltimo įrankį – A. R. priklausantį akumuliatorinį grąžtą, 20 eurų vertės, bei plančetinį kompiuterį SAMSUNG GALAXY Tab A10, 250 eurų vertės, su įstatyta TELIA SIM kortele, tyčia įmetė minėtus daiktus į name esančią užkurtą krosnį ir juos sudegino, t.y. sunaikino A. R. priklausantį turtą.

Šiais savo veiksmais O. P. sunaikino svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Taip pat jis 2017 m. gruodžio 9 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje nuo stalo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo A. R. vardu atidarytos banko AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios PIN kodas jam buvo žinomas, tokiu būdu neteisėtai įgijo svetimą A. R. vardu išduotą mokėjimo instrumentą, kurį neteisėtai laikė iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų 2017 m. gruodžio 13 d. 15.15 val.

Šiais savo veiksmais O. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Taip pat jis 2017 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninio mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, per du kartus 20.10 val. ir 20.18 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojęs A. R. vardu išduotą AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios kortelės PIN kodą, atliko finansines operacijas, t. y. išgrynino A. R. priklausančius 100 ir 20 eurų, taip jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A. R. priklausančius, 120 eurų.

Šiais savo veiksmais O. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis atsisakė ką nors sakyti ir neatsakinėjo į teismo klausimus, savo pozicijos dėl inkriminuojamų veikų padarymo neišsakė (t.3 b.l.174). Ikiteisminio tyrimo metu O. P. savo kaltę pripažino iš dalies. ( t. 2, b. l. 159 ).

Liudytojas G. N. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad pažįsta J. R. daugiau nei 5 metus. Kai jie susipažino, J. buvo oficialiai ištekėjusi, bet su savo vyru A. R. artimų santykių neturėjo. A. R. jis pažinojo šiek tiek anksčiau. Tarp jo su A. buvo geri santykiai, nebuvo priežasčių su juo pyktis. Maždaug paskutinius metus jo (G. N.) santykiai su J. buvo šiltesni, jie bendravo artimai, lankydavosi pas ją namuose. Jis ateidavo pas J. kai ir A. būdavo namuose. A. žinojo, kad su J. jis turi artimus santykius, bet dėl to nesipyko su juo, nes jie gyveno kaip nevedę. Maždaug prieš 3 mėnesius iki A. nužudymo jo santykiai su J. tapo tik draugiški, nes J. surado O. P.. O. jis nepažįsta, niekada su juo nebendravo, matė gal tik kokius 3 kartus. Apie tai, kad pas J. atsirado O., jis sužinojo iš A., kai šis buvo užsienyje ir jiedu bendravo telefonu. A. su J. gyveno viename name, nors ir buvo faktiškai nutraukę santuokinius santykius. 2017m. gruodžio pradžioje A. grįžo iš užsienio. Jis buvo porą kartų nuėjęs pas J. ir ten matė P.. Kada konkrečiai tai buvo, bendravimo detalių jis prisiminti tiksliai negalėjo. Nurodė, jog paskutinio (prieš A. nužudymą) apsilankymo metu jis matė ten buvusius kaltinamąjį, J. R. ir A., kurie gėrė alkoholinius gėrimus ir užkandžiavo. Kilo konfliktas su P., tačiau negalėjo tiksliai pasakyti kuris iš vyrų – ar jis pats, ar A. pradėjo konfliktuoti su O. P.. Šio konflikto metu O. P. buvo išvarytas iš A. namo, pastarajam liepus nesilankyti šiame name. Jis pabuvo trumpą laiką su J. ir A. , kurie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, ir išėjo. Po to sužinojo, kad A. buvo nužudytas.

Kadangi liudytojo parodymai buvo netikslūs, liudytojas negalėjo prisiminti detalių, teismas garsino jo ikiteisminio tyrimo mnetu duotus parodymus. Apklausiamas G. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė buvęs pas A. namuose; tiksliai dienos, kada paskutinį kartą matė ir bendravo su A., jis neprisiminė. Nurodė, jog po paskutinio apsilankymo skambino A. praktiškai kiekvieną dieną, tačiau telefono ragelio niekas nekėlė, o po to telefonas jau buvo išjungtas. Negalėjo tiksliai pasakyti, kada skambino, bet kiek atsimena - į savaitės pabaigą, tai galėjo būti 2017-12-08, telefonas jau buvo išjungtas. A. grįžus į Lietuvą, pastarasis jam pasakė, kad išvarė O. iš namų. Ar tarp jų buvo konfliktas, jis nežino, A. jam nieko nesakė. Jis nuvyko pas J. norėdamas įsitikinti ar O. tikrai ir toliau pas ją gyvena. Atvažiavęs pamatė O. su J., jie buvo išgėrę, ant stalo stovėjo tušti alkoholiniai gėrimai. Jis sudavė O. 2-3 kartus į veidą, šis atgal spyrė jam koja ir jis išvarė O. iš namų. Tuomet J. jam pasakė, kad ji bijo O., nes O. jai grasino kirviu ir paprašė jo pabūti su ja. Sakė, kad O. grasino tą vakarą, kai ji jam (G. N.) skambino. Tačiau kokia tai buvo diena, jis neprisiminė, gal 2017-12-05. Jis J. name niekada kirvio nematė. Nežino kodėl O. grasino jai kirviu. J. name jis matė grąžtą, kuris gulėjo svetainėje ant stalo, įdėtas į dėžutę, supakuotas. Jis neprisimena ar ėmė grąžtą į rankas, bet dėžutę tikrai buvo atidaręs. Su O. jis niekada nebuvo nuėjęs į parduotuvę ir nieko nepirko, nes jie nebendrauja, jis matė jį tik apie 3 kartus. 2017-12-13 dienos metu jam važiuojant pas J. žentą E. (šis jam skambino vakare ir prašė užvažiuoti pakalbėti dėl A., nes šis yra dingęs) paskambino pažįstama E. ir pasakė, kad A. yra nužudytas. Telefonu ji jam daugiau nieko nesakė, o jis nieko neklausė. E. pasakė, kad policija ieško J. ir O.. Jis dar nežinojo, kad A. nužudytas. Kai 2017-12-05 buvo pas A. namuose, susimušė su O., A. buvo dar gyvas. Nežino kas ir kokiomis aplinkybėmis nužudė A.. A. galėjo nužudyti tik O. P., nes iki jo atvykimo į jų kaimą viskas buvo ramu. 2017-12-03, kai jis buvo atvykęs pas A., jis nuvežė J. į parduotuvę ir jo akivaizdoje A. padavė jai savo banko mokėjimo kortelę, atrodo kortelė buvo geltonos spalvos, greičiausiai tai buvo Swedbanko mokėjimo kortelė. Jis nežino ar kortelė buvo su PIN kodu, ar bekontaktė. Nurodė, kad O. jis mušė ne vieną kartą. Atsimena, kad klausė J. kur dingo A., o ji pasakė, kad jo pasiimti atvažiavo kažkoks automobilis ir jis išvyko. ( t. 1, b. l. 175-177 ).

Liudytoja J. R. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su velioniu susituokė maždaug prieš 20 metų. Pradžioje viskas buvo gerai, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai; jiedu gyveno kartu, tačiau be įsipareigojimų viens kitam. Maždaug nuo 2010 metų su A. nebegyveno kaip vyras ir žmona, buvo tik pasiskirstę darbus, t. y. jis atlikinėjo vyriškus darbus - ruošė malkas, rūpinosi, kad būtų pilnas dujų balionas, o ji atlikinėjo moteriškus darbus - gamino valgyti, skalbė. Miegojo skirtinguose kambariuose. Išsituokė 2017-11-02. Su O. P. ji susipažino prieš 3 mėnesius, pradėjo susitikinėti nuo rugsėjo 8 dienos. Su juo turėjo artimus intymius santykius. O. ateidavo pas ją namo kai A. buvo namuose. A. su O. susipažino, kai ji pradėjo susitikinėti su O.. Su O. ji leisdavo laiką O. namuose, o tuo metu, kai A. išvykdavo dirbti į užsienį, O. pasilikdavo pas ją namuose. G. N. jos draugas, kartais ateidavo pas ją. A. kokius 3-4 kartus išvažinėjo į užsienį dirbti, dirbo sezoninius darbus, du kartus per metus po 2 mėnesius. Kai jis uždirbdavo pinigų, konfliktų tarp jų nebuvo, jis buvo patenkintas tuo, kad grįždamas po darbo turėjo ką valgyti. O. ateidavo pas ją, padėdavo įvairius darbus padaryti, būdavo, kad ji kartu su O. išeidavo ir nakvodavo pas O.. Kai A. būdavo Lietuvoje, O. jų name nenakvojo. Paskutinį kartą A. išvažiavo į užsienį dirbti prieš 2 mėnesius, spalio pabaigoje. Kai A. išvažiavo, O. dažnai pasilikdavo pas ją nakvoti. 2017-12-02 naktį namo iš užsienio grįžo A.. Buvo atvejų, kai A. išgėrinėjo su ja ir su O.. Konfliktų, muštynių nebūdavo. Su G. N. ji taip pat artimai bendravo. A. žinojo apie jos santykius su G.. Po to G. sužinojo, kad ji pradėjo susitikinėti su O., todėl 2017-12-06 G. atvažiavo pas ją namo aiškintis su O. santykius dėl jos. A. buvo namuose, matė, kai atvažiavo G.. O. irgi buvo pas ją namuose. A. pasakė, kad nesikiš į jų santykius. G. su O. pradėjo muštis verandoje, kur stovi stalas. Ji nematė kaip prasidėjo muštynės, tačiau, išgirdusi triukšmą išėjo pasižiūrėti, O. jau nuo suduotų smūgių gulėjo ant žemės. G. ji liepė išeiti. G. sakė O., kad šis su ja nebus, pasakė vis vien išgaudys jį. G. išėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo automobiliu VW Passat sidabrinės spalvos, valstybinio numerio ji nežino. Kai G. išėjo, liko ji, O. ir A., visi trys išgėrinėjo jos kambaryje iki paryčių. Ryte 2017-12-07 A. išėjo į parduotuvę ir atnešė nupirkęs alkoholio ir pavalgyti. Pamatęs sumuštą O. A. pasakė, kad jam tokių reikalų nereikia, kad nesiruošia O. girdyti ir maitinti, jei jie nori, gali gyventi pas O., o šis čia nereikalingas. O. neprieštaravo, nieko nepasakė ir išėjo iš namų. Ji liko su A. dviese, tvarkėsi buityje, pagamino maistą ir toliau su juo išgėrinėjo. Abu su A. buvo labai girti. Ji užmigo savo lovoje, o A. atsigulė ant kampinės lovos, žiūrėjo televizorių ir, matomai, taip pat užmigo. Ji atsibudo nuo to, kad pajuto, jog šalia jos ant lovos kažkas atsisėdo; atsimerkusi pamatė, kad tai O.. Kambaryje buvo tamsu, televizorius buvo įjungtas, nuo jo sklido šviesa ir pagal siluetą ji atpažino, kad šalia jos atsisėdo O.. Tuomet išgirdo kriokimą kambaryje - nuo tos pusės, kur gulėjo A.. Paklausė kas atsitiko su A., pagalvojo, kad A. vemia ir springsta. O. jai pasakė „aš jį pribaigiau“. Ji pašoko nuo lovos, įjungė šviestuvą ant stalo. Pamatė, kad A. guli ant kampinės lovos ant dešinio šono, jo rūbai buvo pakelti ir kairiame šone ji pamatė įpjovimą. A. buvo su nuleista žemyn galva, pasižiūrėjusi į jo galvą, ji pamatė lyg skylę jo galvoje, lygtai kairėje galvos pusėje. Tada ji pamatė ant stalo grąžtą. O. paėmė nuo stalo grąžtą į ranką, pakėlė ir jai pasakė – „va aš taip padariau“, ir grąžtu parodė į A. kūną. Ji išsigando, pradėjo rėkti. A. veido ji nematė, nes galva buvo nuleista žemyn nuo lovos. Jis pakriokė ir nustojo kriokti. Ji pradėjo šaukti, nežinojo ką daryti, kad reikia policiją kviesti, nes matė, jog greitoji jau nepadės. Paklausė O., kam jis jį nužudė. O. atsakė: - „sėdėk, tylėk, nes tau į rankas įkišiu grąžtą ir skaitysis, kad tu nužudei“. Minėtą grąžtą pats O. ir pardavė A., kai jie susipažino. Ji matė, kad grąžtas buvo lagamine ir jame buvo įvairūs darbo įrankiai. Tą grąžtą A. prieš išvažiuojant į užsienį buvo išnešęs savo draugui pasaugoti, o kai grįžo gruodžio 2 dieną, tą grąžtą atnešė vėl namo bei jį laikė savo kambaryje. O. žinojo kur A. laiko instrumentus, jais naudojosi. Tuo grąžtu irgi naudojosi. Kai ji pradėjo šaukti, O. pasakė, kad jai reikėjo eiti pas jį gyventi. Ji atsakė, kad negalėjo išeiti, jis neturi sąlygų ten gyventi. Jis pasakė, kad priežastis, dėl ko ji neina, yra jos šunys. Jis paėmė virtuvinį peilį ir pasakė, kad tuoj neliks priežasties; ji suprato, kad jis nori papjauti šunis. Ji pradėjo bėgti jam iš paskos, apkabino iš už nugaros, sakė apsiraminti. Bijojo, kad ir ją gali papjauti, bet O. apsiramino. Ant stalo dar stovėjo alkoholis. Jos rankos drebėjo iš baimės. O. sau įpylė degtinės ir ji pati sau įsipylė išgerti. Išgėrė gal stiklinę degtinės ir užmigo. Visa tai įvyko 2017-12-07 apie 21.00 val. Jiedu išgėrė ir ji užmigo, o kai atsibudo, kambaryje A. kūno nebuvo, nebuvo grąžto. Kiek laiko pamiegojo, ji negali pasakyti. Paklausė kur A., o O. atsakė: - „ten“. Ji pagalvojo, kad išnešė į lauką, bet nėjo pažiūrėti. Klausė ką darys, ar kreipsis į policiją, O. sakė dar nereikia. Ji išėjo po įvykio pas O., dar vaikščiojo pas pažįstamus, nes jai nemalonu buvo likti namuose. Ji neišsiblaivė iki to laiko, kol nuvežė į policiją. A. banko kortelė gulėjo A. rankinėje, piniginėje. Rankinė gulėjo jos kambaryje ant stalo. Kur buvo kirvis tuo metu, kai pabudo nuo velionio gargaliavimo, ji nežino. P. krosnyje sudegino planšetę, o tyrėja jai sakė, kad sudegino ir grąžtą. Nužudymo naktį P. su drėle rodė jai į velionio galvą. Kitą dieną matė kraujo dėmę lovoje.(t.3 b.l.175-178).

Kadangi liudytojos parodymai buvo prieštaringi ir netikslūs, teismas garsino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiama liudytoja ikiteisminio tyrimo metu J. R. nurodė analogiškas jau minėtoms aplinkybes. Teigė, jog kai A. buvo namuose, O. P. niekada nebuvo pasilikęs nakvoti. Raktų nuo namo O. neturėjo. O. P. galėjo namo užeiti tik pakviestas į svečius, nes jį nedaug laiko pažinojo. A. su O. susipažino, kai ji pradėjo susitikinėti su O.. Kai O. ateidavo pas juos namo, konfliktų tarp A. ir O. nebūdavo. 2017-12-06 G. atvažiavo pas ją namo aiškintis su O. santykius dėl jos. A. buvo namuose, bet sakė, kad nesikiš į jų santykius. G. su O. pradėjo muštis verandoje, kur stovi stalas. G. ji pasakė išeiti. Kai G. išėjo, liko ji, O. ir A.. A. jai pasakė, kad aiškintųsi su savo vyrais, kad namuose muštynių nebūtų. Jie trise išgėrinėjo jos kambaryje. Gėrė iki paryčių. Ryte 2017-12-07 A. išėjo į parduotuvę ir grįžo, nupirkęs alkoholio ir pavalgyti. A. pamatė sumuštą O. ir pasakė, kad nesiruošia O. girdyti ir maitinti, kad O. čia nereikalingas. A. kalbėjo ramiai, jokių konfliktų, grasinimų iš A. pusės nebuvo, reamiai liepė išeiti. O. neprieštaravo, nieko nepasakė ir išėjo iš namų. Ji liko su A. dviese, toliau su juo išgėrinėjo. Abu su A. buvo labai girti ir užmigo. Pabudo, kai O. atgsisėdo ant jos lovos. Tai galėjo būti apie 19.30 val., nes ji matė, kad lauke buvo įjungti žibintai, kuriuos įprastai įjungia nuo 17.30 val. ir dega iki 19.30 val., po to juos išjungia. Ji išgirdo kriokimą kambaryje, nuo tos pusės, kur gulėjo A. ir paklausė kas atsitiko su A.. O. jai pasakė „aš jį pribaigiau“. Tada jo dešinėje rankoje ji pamatė grąžtą ir O. priėjęs prie gulinčio ant lovos A., pridėjo grąžtą šiam prie kairio smilkinio. Taip pridėdamas grąžtą, jis pasakė: - „aš jį pribaigiau“. Ji pašoko nuo lovos, įjungė šviestuvą ant stalo. Pamatė, kad A. guli ant kampinės lovos ant dešinio šono, jo rūbai buvo pakelti ir kairiame šone pamatė lyg įpjovimą. A. buvo su nuleista žemyn galva, pasižiūrėjusi į jo galvą, ji pamatė lyg skylę jo galvoje, kaip pasirodė - kairėje galvos pusėje. O. laikydamas rankoje grąžtą pasakė: - „va šituo aš jį“ ir grąžtu parodė į A. kūną. O. laikė rankoje grąžtą, dar stovėjo priešais ją ir grąžtą tai įjungdavo, tai išjungdavo, pasakė „sėdėk, tylėk, nes tau į rankas įkišiu grąžtą, pasakysiu, kad tu nužudei“. Ji nematė kaip į namą įėjo O.. Pasakyti ar po to, kai išėjo O., uždarė duris, ar ne, ji negalėjo. Darė prielaidą, kad O. A. nužudė iš pavydo, dar jis sakė, kad jai trukdo šunys su O. gyventi, tuoj papjaus šunis ir nebus kliūčių. Buvo ankščiau kalba, O. kvietė pas jį gyventi, bet ji sakė, kad negali išeiti, jis neturi sąlygų ten gyventi, namas ne tik jo, bet ir seserų ir brolių, nėra voljero šunims. O. padėjo grąžtą ant stalo, paėmė peilį, grasino nužudyti šunis. Ant stalo dar stovėjo alkoholis. Jos rankos drebėjo iš baimės, O. sau įpylė degtinės ir ji pati sau įsipylė išgerti. Išgėrė gal stiklinę degtinės ir užmigo ant lovos. Konfliktas baigėsi 2017-12-07 apie 21.00 val. Nuo išgerto alkoholio ji užmigo, o kai atsibudo, kambaryje A. kūno nebuvo, nebuvo grąžto. Kiek laiko miegojo ji negali pasakyti, bet dar buvo naktis. O. dar gėrė alkoholį. Ji paklausė kur A., O. atsakė „ten“ ir nurodė ranka į kambarį, kuris yra užėjus pro verandą iš kairės pusės. Klausė O. ką darys, ar kreipsis į policiją, O. sakė dar nereikia. Jie išėjo po įvykio pas O., dar vaikščiojo pas pažįstamus, nes jai nemalonu buvo likti namuose. Į policiją nepranešė apie įvykį, nes bijojo O., jis jos niekur neišleisdavo, visur ėjo su ja, nepalikdavo vienos. A. jai davinėjo naudotis savo banko kortele, ja atsiskaitinėjo parduotuvėje. Ji žinojo banko kortelės kodą. Kodą taip pat žinojo ir O. P.. 2017-12-08 ji su O. atėjo pas ją į namus, ir tuo metu atvažiavo G.. G. vėl norėjo mušti O.. G. klausė kur A., ji atsakė, kad atvažiavo raudonos spalvos automobilis ir šis išvažiavo. G. nematė ir nežinojo kur yra A. kūnas. Ji ir pati kūno nematė, nes nėjo pažiūrėti. Jai O. pasakė kur padėjo kūną, bet ji pati nežiūrėjo. Kai G. išėjo, po kiek laiko išėjo iš namų ir ji su O.. 2017-12-09 O. pradėjo sakyti, kad reikia pinigų, reikia valgyti nupirkti, reikia pažiūrėti ar A. banko kortelėje liko pinigų. Ji su O. nuėjo namo, kur O. rado ir paėmė A. banko kortelę. O. paėmė A. banko kortelę, ji šiam pasakė kortelės PIN kodą. (Duomenys neskelbtini) prie „Maximos“ parduotuvės O. nuo A. banko kortelės nuėmė 100 Eurų, po to dar 20 Eurų. O. nežinojo, matyt, kaip pažiūrėti sąskaitos likutį, nuėmė 100, dar įvedė 50 Eurų nuimti, bet parašė, kad nepakankamas likutis, todėl nuėmė dar 20 Eurų. Kodėl O. taip pasielgė, ji nežino, gali įtarti, kad dėl pavydo ir dėl to, kad A. uždraudė jam ateiti. Įvykio metu O. buvo išgėręs, jis buvo agresyvus, o blaivus, jis būna ramus. ( t. 1, b. l. 182-186 )

Ikiteisminis tyrimas J. R. atžvilgiu buvo nutrauktas. ( t. 1, b. l. 14-16 )

Nukentėjusioji D. J. paaiškino, kad jos brolis A. R. susituokė su J. R. prieš daug metų. Pradžioje jie gyveno (duomenys neskelbtini), po kiek laiko persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Minėtas namas nuosavybės teise priklausė jos tėvui. A. su J. name gyveno dviese. Apie A. ir J. tarpusavio santykius gali pasakyti tik tiek, kad santykiai buvo prasti, A. ir J. vartojo alkoholį. Brolis išvažiuodavo sezoniniams darbams į Suomiją, Švediją, maždaug du kartus per metus. Kai brolis išvykdavo dirbti į užsienį, J. gyveno name (duomenys neskelbtini). Kadangi jos su J. santykiai buvo nekokie, jos ryšio nepalaikė, todėl ką J. darė name kol A. buvo užsienyje, ji nežino. Kiek žino, A. su J. išsituokė ir teismo sprendimas įsigaliojo 2017-12-01. 2017 m. rugsėjo mėnesį jos brolis A. išvažiavo sezoniniam darbui į Suomiją ir grįžo tik 2017 m. lapkričio pabaigoje, tiksliai dienos neprisimena. Su broliu ji nebuvo susitikusi kai šis grįžo iš Suomijos. Palaikė ryšį su broliu telefonu, pasikalbėdavo telefonu, susirašinėjo SMS žinutėmis. Paskutinį kartą su juo ji bendravo 2017 metų vasaros pabaigoje, po ko jis išvažiavo dirbti į Suomiją. 2017-12-13 dienos vakare jiems paskambino J. dukra J., kuri pasakė, kad name (duomenys neskelbtini) yra policija, kad buvo rastas A. lavonas, mirtis smurtinė. Kiek pasikalbėjusi su J., pastaroji pasakė, kad jai kažkas pranešė iš kaimynų, jog kelias dienas nesimato A. nei parduotuvėse, nei kaime. Ši su sese labai rūpinosi A., jį labai mylėjo, dėl to kreipėsi į policiją dėl jo dingimo. Kai policija tikrino namą, surado A. lavoną. Dar užsiminė, kad prie nusikaltimo prisidėjusi J., kad ją išvežė policija. Daugiau įvykio aplinkybių ji nežino. Taip pat iš J. sužinojo, kad tuo metu, kol A. dirbo užsienyje, J. turėjo atsivedusi kitą vyrą, kurio duomenų jai neminėjo. Dėl ko brolis buvo nužudytas, ji nežino. Daugiau apie įvykį ji neturi ką pasakyti. A. R. kūną iš morgo ji atsiėmė uždarame karste, nerekomendavo jiems žiūrėti į kūną, nes labai sužalotas. Brolį palaidojo ji. Ji su šeima apsitarė, kad byloje pateiks ir palaikys civilinį ieškinį ji. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja bei civiline ieškove. Jai dėl brolio netekties padaryta turtinė žala, susijusi su brolio laidotuvėmis -1770 Eurų, be to, jos tėvui ir jai padaryta didelė moralinė žala, kurią įvertina 10 000 Eurų. Bendrai teikia 11 770 Eurų sumai civilinį ieškinį. Kaip sužinojo, po brolio mirties nuo jo banko sąskaitos buvo nuimti 120 Eurų. Pageidauja, kad į jos pareikštą civilinį ieškinį dar papildomai būtų įtraukta minėta suma, nes padaryta tokia turtinė žala. Be to buvo sugadintas A. R. plančetinis kompiuteris, kurio vertė 250 Eurų. Ryšium su tuo, nori patikslinti pateiktą civilinį ieškinį, pareiškiant 12 140 eurų sumai. ( t. 3, b. l. 174-175 )

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. R. mirtis įvyko nuo durtinės, kiauryminės žaizdos dešiniojo smilkinio srityje su audinių defektu dešiniame smilkinyje, masyviu aplinkiniu odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto skyliniu lūžiu, kietojo dangalo skyliniu defektu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (85 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius, smegenų sužalojimu bei sužalojimus padariusio lūžusio grąžto fragmento radimu smegenyse. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūmiu širdies - kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais. A. R. mirtis galėjo įvykti prieš keletą parų iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje (2017-12-13 17.30-18.30 val.). Tai rodo lavono apžiūros įvykio vietoje nustatyti lavoniniai reiškiniai. Ištyrus A. R. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai padaryti: (3.1.) Mechaniniu poveikiu: (3.1.1.) Durtinė, kiauryminė žaizda dešiniojo smilkinio srityje su audinių defektu dešiniame smilkinyje, masyviu aplinkiniu odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto skyliniu lūžiu, kietojo dangalo skyliniu defektu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (85 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius, smegenų sužalojimų bei sužalojimus padariusio lūžusio grąžto fragmento radimu smegenyse, padarytas duriančiu, galimai turėjusio aštrius kraštus daiktu, galimai grąžtu, kuris rastas nutekėjusiojo galvos smegenyse, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, makroskopiniai ir mikroskopiniai duomenys. Šiame papunktyje nurodytas sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl atviro kaukolės lūžio su smegenų sužalojimu. (3.1.2.) Dvi kirstinės žaizdos ir viena plėštinė žaizda veide su veido kaulų lūžiais ir masyviu kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (dėmėtoji subarachnoidinė hemoragija), padaryti kertančiu daiktu (daiktais), dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimams, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų pobūdis ir lokalizacija, makroskopiniai ir mikroskopiniai duomenys. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymų, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata būtų sutrikusi ilgiau 10 dienų. (3.1.2.) Poodinės kraujosruvos pakaušyje ir dešiniojo peties nugariniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Tai rodo sužalojimų makroskopiniai ir mikroskopiniai duomenys. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (3.1.4.) Odos nubrozdinimai nugaroje padaryti po mirties galimai velkant nutekėjusiojo kūną, suėmus už galūnių. Kadangi sužalojimai padaryti po mirties, jie nekvalifikuojami. (3.1.5.) Pergamentinės dėmės ir odos nubrozdinimai kaktoje padaryti po mirties, galimai plytų nuolaužomis, kuriomis buvo apkrautas nukentėjusiojo kūnas. Kadangi sužalojimai padaryti po mirties, jie nekvalifikuojami. (3.2.) Cheminiu poveikiu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, pasireiškęs 2,34%o etilo alkoholio radimu lavono kraujyje, 3,31%o etilo alkoholio radimu lavono šlapime. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių komentaro 4.5 punktu, šis tiriamajam nustatytas cheminių poveikiu padarytas sužalojimas nevertinamas ir nekvalifikuojamas. A. R. lavono kraujyje rasta 2,34%o etilo alkoholio, šlapime rasta 3,31%o etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Tai nurodyta VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Poodinės kraujosruvos pakaušyje ir nugaroje galėjo būti padarytos nukentėjusiajam nugriuvus ar nukritus tiek po smūgių į veidą, tiek pačiam nugriuvus. Po 3.1.2 ir 3.1.1 papunkčiuose nurodytų sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę, tuomet jis negalėjo atlikti savarankiškų, sąmoningų veiksmų. Po sužalojimų padarymo nukentėjusysis išgyveno iki kelių valandų. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Įvertinus rastų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima daryti prielaida, kad sužalojimai galėjo būti padaryti sekančiai: nukentėjusiajam esant horizantalioje ar artimoje jai padėtyje buvo suduoti du kirstiniai smūgiai į veidą, esant užpuolikui už viršugalvio, po pirmo smūgio nukentėjusysis griuvo ir pakaušiu bei dešiniu petimi atsitrenkė į kietus bukus paviršius, kur rastos kraujosruvos. Nuo dviejų kirstinių smūgių į veidą nukentėjusysis prarado sąmonę ir liko gulėti. Tuomet buvo padarytas išvados 3.1.1. papunktyje nurodytas (durtinis, kiauryminis sužalojimas dešiniojo smilkinio srityje), nuo pastarojo sužalojimo nukentėjusysis ir mirė. Jo kūnas po mirties buvo velkamas suėmus už galūnių, kuomet buvo padaryti nugaros nubrozdinimai. Apdėjus kūną plytų nuolaužomis buvo padarytai pomirtiniai kaktos sužalojimai nuodyti išvados 3.1.5 papunktyje. Nukentėjusiojo tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais į veidą, kurie būdingi smūgių sudavimui ir ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į dešinį smilkinį galimai grąžtu. Sužalojimuose užsifiksavo vienodi morfologiniai kriterijai, kuriais remiantis nustatyti sužalojimų sekos nėra galimybės, tačiau galima sužalojimų padarymo seka atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją nurodyta išvados 10 punkte. Po mirties lavono poza buvo keičiama. Nukentėjusiojo skrandyje rasta suvirškinto maisto tyrė, rodo, kad jis kelių valandų laikotarpyje iki mirties valgė. ( t. 1, b. l. 76-86 )

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. R. nosies ir dešinio smilkinio žaizdos yra durtinės-plėštinės, padarytos duriančių savybių įrankiu, turinčiu aštrų laibgalį ir aštrias šonines briaunas, kuris sužalojimų padarymo metų galimai sukosi aplink savo ašį (pvz. gręžiant grąžtu). A. R. kairio smilkinio-paausio srities žaizda yra kirstinė, padaryta kertančių savybių turinčiu įrankiu, turinčiu neaštrius ašmenis su defektais. Tirtose A. R. žaizdose užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymiai, netinkantys konkretaus žalojusio įrankio nustatymui. A. R. apatinio žandikaulio lūžyje traumavusio daikto savybės neužsifiksavo. A. R. smilkinkaulio skylinis lūžis padarytas aštriabriauniu įrankiu, kuris panirimo per kaulą metu sukosi apie savo ašį - gręžiant. Šiame lūžyje užsifiksavo plačios grupinės priklausomybės žalojusio įrankio požymis - panirusios įrankio dalies skersmuo (apie 4 mm). Tirti pateikti A. R. sužalojimai nepadaryti peiliu. Tirti A. R. sužalojimai nepadaryti tirti pateiktu peiliu. Nustatyti ar kirstinis sužalojimas kairio paausio-žando srityje ir jį atitinkantis apatinio žandikaulio lūžis padaryti tirti pateiktu kirviu negalima, nes šiuose sužalojimuose neužsifiksavo požymių leidžiančių tai padaryti. A. R. dešinio smilkinio gręžtinis sužalojimas padarytas tirti pateikto elektrinio gręžtuvo griebtuve įtvirtintu sraigtiniu medžio grąžtu, kuris sužalojimo padarymo metu nulūžo ir liko A. R. kaukolės ertmėje. Tirti pateiktos dvi grąžto dalys (viena iš A. R. galvos sužalojimo kanalo, kita - iš tirti pateikto elektrinio gręžtuvo griebtuvo) sudarė vieną visumą. ( t. 1, b. l. 97-107)

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas teismo medicinos ekspertas J. P. patvirtino atlikęs velionio ekpertizę. Ekspertas patvirtino savo išvadas, tik patikslino kelis konkrečius dalykus. Ekepertizės akte nurodoma, kad (3.1.2 p.) padarytos dvi kirstinės žaizdos ir viena plėštinė žaizda. Jis tikslina, kad yra viena kirstinė žaizda, o kita žaizda padaryta grąžtu. Šis nesutapimas atsirado dėl organizacinių tyrimo nesklandumų. Jis atliko pirmą tyrimą (nurodomas pagal eiliškumą pirmasis aktas), o jo kolega atliko antrą kriminalistinį tyrimą. Savąjį tyrimą jis baigė nesulaukęs kolegos tyrimo pabaigos ir nežinojo kolegos tyrimo rezultatų.Įvertinęs kolegos tyrimo rezultatus jis kooreguoja savo išvadas. Mirties priežastis nesikeičia (p.3.11 nesikeičia), visi kiti sužalojimai nesikeičia. Tikslindamas išvadas nurodo, kad kirviu buvo suduoti ne du smūgiai, o vienas smūgis į kairio smilkinio sritį, nuo šio smūgio buvo sužalotos smegenys, velionis prarado sąmonę, turėjo nuvirsti, po to buvo padarytas sužalojimas dešiniame smilkinyje grąžtu, padarytas sužalojimas nosies srityje. Reziumuodamas ekspertas patvirtino, kad buvo vienas smūgis į veido kairę pusę kirviu ir gręžtinė žaizda. Gręžiant grąžtas nulūžo ir jo likutis buvo rastas dešinio smilkinio srityje, viduje smegenyse. Gręžiant grąžtas apsivėlė audiniais, įstrigo, pajudinus grąžtą jis nulūžo ir liko galvos viduje. Nosis taip pat buvo sužalota su grąžtu, buvo daroma keletas judesių grąžtu į nosies sritį, bedarant šiuos judesius audiniai plyšo ir pasidarė didelė žaizda. Grąžtas kelis kartus buvo pridėtas iš išorės. Smūgis buvo suduotas kietu, buku, kertamu daiktu. Tai galėjo būti bet kas, bet galėjo būti ir kirvis. Pradžioje buvo suduotas smūgis į veido kairę pusę, o po to žalojamas grąžtu. Jeigu žmogus neturi sąmonės, jis nejaučia gręžiamo smilkinio skausmo. Velionis gręžimo metu buvo gyvas bet nesąmoningas. Būdamas be sąmonės jis neatliko jokių judesių rankomis, nesipriešino, jo rankos nesužalotos. Jeigu būtų sąmoningas, tai būtų priešinęsis, mojavęs rankomis instinktyviai, tai matytusi ant rankos pėdsakų. Velionis gargaliavo, nes mirė ne iškarto po sužalojimų padarymo. Po gręžimo smegenys brinksta, plečiasi, kol ties kaklu užspaudžia kamieną ir tuomet įvyksta mirtis. Tai trunka tam tikrą laiką, proceso metu trikdomas kvėpavimas, todėl ir buvo gargaliavimas. Ant lavono odos buvo nubrozdinimų, kurie padaryti velkant lavoną po mirties. Nubrozdinimai padaryti nugaros ir juosmens srityje, kas leidžia daryti išvadą, kad lavonas buvo velkamas už pakeltų galūnių; vienas žmogus to padaryti negalėtų. Pjautinių žaizdų nebuvo padaryta, R. apsiriko, tvirtindama, kad matė žaizdą nugaroje. Jėgos, su kuria buvo padarytas sužalojimas, išmatuoti nėra galimybės. Mirtis įvyko nuo sužalojimo grąžtu. Moteris galėtų padaryti tokį sužalojimą (t.3 b.l. 180-182).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertas G. K. patvirtino atlikęs medicininį kriminalistinį tyrimą ir savo išvadas paskelbė po kolegos išvadų, t.y. kolega J. P. nesulaukė jo išvadų dėl organizacinių nesklandumų ir terminų. Patvirtino, kad buvo nustatytas gręžtinis sužalojimas dešinio smilkinio srityje, kuris padarytas nevienkartiniu poveikiu: grąžtas buvo panarintas, neištraukiant jo iš galvos, du kartus, kol dėl kažkokių priežasčių nulūžo. Nosies srities sužalojimai vizualiai gali atrodyti kaip kirstiniai, tačiau tiriant morfologiškai paaiškėjo, kad yra durtinis plėštinis sužalojimas, padarytas gręžiant grąžtu. Pačiame sužalojime nebuvo požymių, kurie leistų kategoriškai apibūdinti įrankį, kuriuo buvo smūgiuota, tačiau tai galėjo būti ir tyrimui pateiktas kirvis, bet ne peilis. Daiktas turėjo būti sunkus, turėti pakankamai didelę masę, nes smūgio metu ne tik sužalojo odą, bet ir sulaužė kaulus, greta esantį apatinį žandikaulį. Sužalojimai smilkinyje negalėjo būti padaryti sąmoningam žmogui. Kadangi nebuvo ant rankų pėdsakų, galėjusių likti besipriešinant, daro išvadą, kad sužalotas buvo kirviu, kuris ir sukėlė sąmonės netekimą. Jeigu būtų suduota po mirties, tai nebūtų kraujosruvų tos žaizdos projekcijoje. Po mirties sužalojimuose nelieka kraujosruvų, nelieka pabrinkimų ir kitų gyvam organizmui būdingų reakcijų, o šiuo atveju visi šie požymiai buvo. Jeigu būtų buvę taip, kaip sakė kaltinamasis, kad atėjęs rado negyvėlį ir sudavė smūgį kirviu, norėdamas prisimti atsakomybę, tai tokio kraujavimo nebūtų buvę. Gręžtinę žaizdą galėtų padaryti ir vaikas, jėgos nereikia (t.3 b.l. 182-183).

Įvykio vietos apžiūros metu 2017-12-13 užfiksuota, kad apžiūros objektas yra namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namas medinis, vieno aukšto. Į namą yra du įėjimai, vienas iš gatvės pusės per verandą, ji apžiūros metu užrakinta. Apėjus namą iš kiemo pusės, prie namo sienos priešais ant žolės guli žirklės šakoms kirpti. Įėjimo į namą durys medinės, rakinamos grandinėle surakinta pakabinama spyna, kuri nulaužta. Prie įėjimo į namą durų yra betoninis slenkstis, prie kurio kairės pusės, ant žemės, už nulaužtų eglių šakų yra virtuvinis peilis raudona rankena. Užėjus po duris patenkama į verandą, kurioje priešais duris yra stalas, ant jo dešinio krašto yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Po stalu dėžė, maišai. Iš kairės pusės durys, už jų patalpa Nr. 1, joje įvairūs daiktai: dviračiai, antklodė, dėžės, kiti tyrimui neturintys reikšmės daiktai. Išėjus iš patalpos Nr. 1 į verandą, prie patalpos Nr. 1 durų, verandos tolesniame dešiniajame kampe, ant grindų yra raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraujo dėmes. Virš minėtų dėmių ant vinių sukabinti darbo drabužiai. Koridoriuje kairėje pusėje yra durys. Jos pravertos nežymiai, praverti duris trukdo iš vidaus į duris priremta lovos dalis. Užėjus į koridorių yra durys kairėje, patalpa, kur rastas lavonas priešais (pagalbinė patalpa), dešinėje pusėje virtuvė. Praėjus į koridorių, prie sienos iš kairės pusės nuo įėjimo durų stovi šaldytuvas, ant jo puodas ir indas, už jo prie sienos spintelė, ant kurios ir kurioje sudėti indai, stiklainiai, maišai, kiti daiktai. Dešiniau - durys, už kurių patalpa (koklinė), kurioje rastas lavonas. Priešais įėjimo į koridorių duris yra kitos durys, į kurias atremta lovos dalis. Atidarius duris, už jų pagalbinė patalpa. Joje kairėje pusėje yra kopėčios į palėpę, dešinėje pusėje - neįgaliojo kėdė tuštinimuisi, po ja - kibiras. Prie kėdės, prie kitos sienos bačka, ant jos puodas, kairiau nuo bačkos - dėžė kurioje tušti stiklainiai. Pagalbinėje patalpoje tyrimui nieko nepaimta. Išėjus iš pagalbinės patalpos, patenkama į patalą, kurioje rastas lavonas. Prie minėtos patalpos durų, ant grindų yra dėmė, panaši į kraujo. Ant slenksčio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo. Užėjus į patalpą, prie slenksčio, vidinėje patalpos pusėje, ant žemės guli žalios spalvos žiebtuvėlis. Prie sienos iš dešinės pusės aptverti nuo bendro patalpos ploto medine lenta ant žemės stovi dubuo, kibiras, ant lentynos tušti stiklainiai. Iš kitos lentynos pusės stovi kėdė, kibiras su išmatomis, toliau - maišai. Prie sienų iš kairės pusės ir priešais įėjimą yra pilna plytų, koklių nuolaužų. Koklių ir plytų nuolaužų krūvoje, esančioje priešais įėjimo duris, nuėmus kelias plytas, matosi paslėptas vyriškos lyties lavonas. Lavonas aukštielninkas, dešiniuoju šonu į įėjimo durų pusę, kojomis į dešinės pusės sieną. Lavonas guli ant grindų aukštielninkas, kojos tiesios, nedaug pražergtos, dešinė ranka sukelta virš galvos, sulenkta per alkūnę, žastu remiasi į viršugalvį, delnu į viršų, delnas yra virš kairiojo peties. Kairiosios rankos žastas atmestas į šalį, beveik lygiagretus pečių linijai, ranka sulenkta per alkūnę, nykščiu remiasi į kairįjį šoną krūtinės vidurinėje dalyje, pirštai sulenkti į kumštį. Lavonas aprengtas mėlynos spalvos priekyje segamu užtrauktuku, kuris užsegtas, sportiniu džemperiu, kuris sukeltas iki smakro priekyje, dešiniajame šone, dešinės rankos žasto vidurio, nusmauktos nugariniame paviršiuje ir randasi tik po galva, rankom, dalinai laikosi ant abiejų rankų. Audinys žemėtas, kraujuotas, drėgnokas vietomis (sutepimų vietose). Lavono delnai ir drabužiai neištepti, kairės rankos rankogaliai neištepti, dešinės rankos (gulinčios prie galvos) rankogaliai ištepti raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Po džemperiu juodos spalvos, velkami per galvą marškinėliai, kurie sukelti analogiškai kaip ir džemperis. Melsvos spalvos sportinio tipo kelnės, kurios atsmauktos iki tarpvietės srities apačios bei juodos spalvos su žydra juosta (guma) trumpikės. Kojos apmautos juodomis puskojinėmis. Kelnių kairės klešnės apatinis kraštas atsmauktas ir yra po padu. Lavoniniai reiškiniai: lavoninis sustingimas stiprus kojų, žastų, sprando, rankų raumenyse. Lavondėmes lokalizuotos nugariniuose ir šoniniuose kūno paviršiuose, intensyvios, rausvai violetinės spalvos, išplitusios, difuriškai spaudžiant spalvos nekeičia. Dešinio šono užpakaliniame paviršiuje yra vertikalios krypties odos nubrozdinimo pėdsakai, kurie susilieja, atrodantys kaip tempimo žymės. Temperatūra: aplinkos +5,6 oC, tiesiojoje žarnoje + 4,7 oC. Temperatūra matuota 18:10 val. Dešiniajame smilkinyje yra ovali su odos defektu nubrozdintais kraštais žaizda be matomo apnašo aplinkinėje odoje. Nuo žaizdos krašto apie 1 cm didesniu atstumu yra apvalokas ištisinės odos nubrozdinimo plotas. Žaizdos dugne kaukolės smilkinio srityje yra skylinis, čiuopiamas kaulinio audinio sužalojimas. Nosis išilgai perdalinta nuo kairiosios šnervės iki tarpuakio, sutraiškyti nosies ir viršutinio žandikaulio kaulai, perdalijimo kraštai lygūs, ties tarpuakiu formuojasi sužalotos odos skiautas. Kairio skruosto srityje prie pat ausies yra lygiais kraštais lanko formos sužalojimas. Lūžęs apatinis žandikaulis priekinėje vidurinėje linijoje bei jo šakos kairėje (galimai). Prie lavono dešinės pusės, juosmens srityje, apie 4 cm atstumu nuo lavono yra mėlynos spalvos žiebtuvėlis. Išėjus iš patalpos, kurioje lavonas, perėjus koridorių, einama į virtuvės patalpą. Joje niša kairėje pusėje, kurioje prie sienos iš kairės ant grindų stovi skalbimo mašina „Riga“, už jos virtuvinis stalas, ant jo mikrobangų krosnelė, ąsotis, stiklainiai, kiti daiktai, po stalu krepšiai. Tolesniame kairiame kampe kriauklė, kurioje pilna nešvarių indų, stalo įrankių. Virš kriauklės ant sienos pritvirtintas lauko rankų praustuvas, virš jo veidrodis. Dešiniau langas, prie jo ir tolesniame dešiniajame kampe virtuvinis kampinis suolas, prie jo apvalus stalas. Ant stalo puodeliai, tarp apvalaus stalo ir kriauklės ant grindų išmėtyti stalo įrankiai, arčiau spintelės su kriaukle apverstas dubuo. Dešiniau nuo kampinio suolo ant grindų viena prie kitos stovi dvi virtuvinės spintelės, viena arčiau sienos atviromis lentynomis, ant jos gėlių vazonai, kita spintelė žemesnė, uždaros lentynos, ant jos įvairūs daiktai. Prie šios spintelės stovi ūkinis metalinis vežimėlis. Už spintelių dešiniau - durys į kambarį už virtuvės, jos uždarytos. Prie durų ant grindų stovi kibiras. Dešiniau išmušta siena, anga tarp virtuvės ir kambario už virtuvės, praėjime, prie sienos iš dešinės pečius, nuo jos dešiniau durys į svetainės kambarį. Prie svetainės kambario slenksčio, ant grindų, arčiau praėjimo kairio krašto guli kirvis, ant kurio matomi raudonos spalvos skysčio, panašaus į kraujo pėdsakai. Nuo įėjimo į virtuvę durų dešinėje yra viryklė, ant jos stovi puodai, arčiau durų į svetainę stovi stalas, ant jo indai, įvairūs daiktai. Toliau apžiūrimas kambarys, esantis už virtuvės. Prie sienos iš dešinės, už pečiaus prie sienos stovi rūbų spinta. Nuo jos kairiau - durys į svetainės kambarį. Už durų į svetainės kambarį kampe stovi atvirų lentynų stovas, ant jo sukabinti rankinukai, striukės, prie jo sudėti batai. Kambaryje už virtuvės, nuo įėjimo kairėje pusėje prie sienos stovi vazoninė gėlė, už jos lova, ant kurios sujaukta patalynė, kuri dalinai nusmukusi ant grindų. Ant lovos, po pagalvėmis rastas mobiliojo ryšio telefonas SAMSUNG juodos spalvos korpusu. Ant sienos virš pagalvių pritvirtinta lentyna, kurios vienas kraštas kabo virš lovos. Nuo lovos dešiniau yra langas, priešais jį stalas, ant kuriuo stovi indai, maisto likučiai, šviestuvas, peleninė su cigarečių nuorūkomis. Po stalu pilna tuščių butelių. Dešiniau nuo stalo stovi kampinė sofa-lova, ant jos raudonos spalvos antklodė su raudonos spalvos dėmėmis. Ant sofos-lovos prie antklodės yra raudonos spalvos, panašios į kraują, sutepimas. Ant sofos-lovos matomi plaukai, galimai gyvūnų. Prie stalo, arčiau kampinės sofos-lovos, ant kilimo matomi raudonos spalvos, panašūs į kraują, sutepimai. Nuo sofos-lovos dešiniau stovi spintelė, ant jos įvairūs daiktai. Prie spintelės stovi kėdė, ant jos televizorius. Dešiniau spinta, joje rūbai. Ant spintos įvairūs daiktai. Dešiniau nuo spintos durys, vedančios į verandą, durys užrakintos. Už verandos - durys į svetainės kambarį. Įeinama į minėtą kambarį. Nuo įėjimo durų dešinėje pusėje ant grindų stovi skalbimo mašina, ant jos paraloninis čiužinys. Už skalbimo mašinos pečius, už jos - antros durys, vedančios į virtuvę. Priešais pečių, beveik kambario viduryje yra fotelis, prie jo ovalus stalas. Ant fotelio marškiniai, „Maximos“ maišelis. Prie fotelio iš dešinės stovi kėdė. Tarp fotelio ir kėdės ant grindų yra dantis (žmogaus), ant kurio matomas raudonos spalvos skystis, panašus į kraują. Ant stalo puodeliai, maistas, „Maximos“ kvitai. Ant stalo metaliniame dangtelyje yra cigarečių nuorūkos. Prie stalo kitos pusės (beveik priešas fotelį) yra kėdė, kuri guli ant grindų ant kėdės atlošo. Ant kėdės atlošo guli drabužiai. Nuo įėjimo durų prie sienos iš kairės pusės yra lova, ant jos užtiesalas, ant lovos maišelis, drabužiai. Prie lovos ant grindų rankinė, joje drabužiai. Už lovos dar viena lova, ant jos patalynė, prie lovos ant grindų antklodė, medžiagos gabalas. Prie šios medžiagos gabalo, ant grindų yra dar vienas dantis, ant kurio yra raudonos spalvos skysčio sutepimai. Kambario tolesniame kairiame kampe - rašomojo stalo spintelė su 3 stalčiais. Ant spintelės lagaminas, jame darbo įrankiai, ant lagamino guli pjūklas. Spintelės stalčiuose darbo įrankiai. Nuo spintelės dešiniau prie sienos priešais įėjimo duris stovi trijų dalių spintelė, ant jos per vidurį muzikinis grotuvas, iš abiejų pusių stovi garso kolonėlės. Prie kolonėlės iš kairės pusės pliušinis žaislas, ant spintelės dar stovi puodelis, kiti tyrimui neturintys reikšmės daiktai. Spintelėje sudėti įvairūs darbo įrankiai. Nuo spintelės dešiniau žemesnė spintelė, ant jos stovi televizorius. Prie sienos iš dešinės palei visą sieną stovi 4 dalių sekcija. Sekcijoje sudėti indai, knygos, vaistai, drabužiai. Sekcijos bare yra A. R. pasas. ( t. 1, b. l. 49-71 ) Baigiant tirti įrodymus teismas suteikė teisę kaltinamajam pasisakyti ir O. P. šia teise pasinaudojo. Kaltinamasis patvirtino, kad susipažino su J. R. rugpjūčio mėnesį ir nuo to laiko draugavo. Velionis su J. pykosi. Jo ir velionio santykiai buvo geri, ruošėsi kartu vykti į užsienį uždarbiauti. Gruodžio 2 dieną jis J. namuose susipyko su N. ir pastarasis jį sumušė. Gruodžio 3 dieną velionis grižo iš užsienio labai girtas, jis su J. įtempė jį iš automobilio į namą ir paguldė miegoti. Kitą dieną A. atsikėlė ir pasakė J. „tegu tavo chachalis išeina, nesiruošiu jo girdyti, gali išeiti su juo“. Jis nieko neatsakė ir išėjo, o su J. susitarė susitikti vakare. Jis buvo atėjęs tą dieną ir kitą dieną, tačiau nei su A. , nei su N. jis negėrė. Po to jis atėjo gruodžio 6 dieną. Durys buvo atidarytos, jis įėjo į vidų nes į beldimą nieks neatsiliepė. Kambaryje veikė televizorius, degė lempa, ant žemės gulėjo planšetinis kompiuteris ir grąžtas. Jis pakėlė grąžtą ir pamatė, kad nėra grąžtelio, grąžtas buvo kraujuotas. Jis pažadino J. ir paklausė kas atsitiko. J. pradėjo verkti ir pasakė, kad pragręžė A. galvą grąžtu, ir sudavė peiliu A. į šoną. Jis atėjo blaivus, o po to išgėrė degtinės ir sudavė A. kirviu gal 2-3 kartus. J. verkė, o po to užmigo. Jis ištempė velionį į sandėliuką ir apdėjo plytomis, grįžo į kambarį ir sudegino grąžtą, planšetę , išgėrė degtinės ir užmigo. Kitą dieną degtinės jau nebuvo, pinigų taip pat nebuvo. J. kokius penkis kartus ėjo į parduotuvę. Vakare jis nuėjo į namus, o J. nuėjo pas draugą. Po poros valandų J. atėjo pas jį ir atsinešė butelį vyno. Kitą dieną jiedu nuėjo į J. namus ir ten atvažiavo N., kuris puolė jį peiliu, išmušė dantis. Gruodžio 9 d. jiedu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tuomet J. davė jam A. mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė nuimti iš kortelės likusius pinigus. Per du kartus jis išgrynino 120 eurų. Gruodžio 13 dieną juos sulaikė policija. Teigė, jog jis prisiėmė atsakomybę už nužudymą, kurio nepadarė; negalėjo paaiškinti kodėl taip padarė. Jis patikrino R. pulsą, įsitikino, kad jis negyvas ir tumet sudavė kirviu į galvą. Daiktus sudegino, nes prieš tai juos laikė savo rankose, ant jų buvo jo pirštų antspaudai. Pripažįsta savo kaltę tik dėl to, kad sudavė A. kirviu. Įsibrovimo į patalpą nepripažįsta, nes visą laiką ten būdavo ir leidimo įeiti nereikėjo. Kortelę jam davė J. ir jis galvojo, kad tai jos kortelė, tik po to sužinojo, kad tai A. kortelė. Kodėl J. nurodo kitokias aplinkybes, negali paaiškinti. Lavoną į sandėliuką nutempė vienas. Paprašius paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes, kodėl jo parodymai prieštarauja eksperto išvadoms, kaltinamasis atsisakė duoti parodymus. (t.3 b.l.193-197).

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės skyrėsi nuo aplinkybių, kurias O. P. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, teismas garsino jo ankstesnius parodymus.

Apklausiamas įtariamuoju O. P. (O. P.) 2017-12-14 paaiškino, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal 129 str. 1 d., jis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Prisipažįsta, kad grąžtu gręžė A. R. galvą, bet smūgių nesudavinėjo. Prieš 4 mėnesius jis susipažino su J. R.. Maždaug prieš 2 mėnesius susipažino su A. R.. Jo (O. P.) su J. santykiai buvo geri. Kai susipažino su J., ji dar nebuvo išsituokusi su A.. Jis su J. turėjo artimus intymius santykius. J. apie savo šeimyninį gyvenimą su A. pasakojo tik tiek, kad kartu seniai negyvena, t. y. gyvena viename name, bet skirtinguose kambariuose, intymių santykių seniai neturėjo. Dar sakė, kad jie dėl visokių smulkmenų pykosi. Kai jis susipažino su J., pastaroji pas jį pradėjo gyventi, ateidavo į A. namus tik kates ir šunis pamaitinti. Tiksliai nepasakys kada, galimai prieš du mėnesius A. išvažiavo dirbti į užsienį. Kai A. išvažiavo, jis su J. apsigyveno jų name. A. gyveno kambaryje - svetainėje, kuri yra iš virtuvės po dešine puse, kur yra apvalus stalas, o J. - kambaryje už virtuvės, kur viena lova ir kampinė sofa. Kai atsikėlė su J. gyventi, abu miegojo jos kambaryje, miegojo ant lovos. G. N. jis pažįsta iš matymo, susipažino su juo kai susipažino su J., gal savaitė po pažinties su J.. J. jam sakė, kad tai jos draugas, jie kažkada dirbo kartu. Per 4 mėnesius matė G. gal 8 kartus, jis atvažiuodavo pasikalbėti, padėti ūkyje. Su G. jis nesipyko, bet pastaruosius du jų susitikimus tarp jų įvyko muštynės. G. puolė jį peiliu, mušė, bet pretenzijų jam dėl to neturi. Nori pasakyti, kad jis (O. P.) gyveno su J. jos namuose. Gal gruodžio 2 dieną namo iš užsienio grįžo A.. Jis grįžo nakties metu ir nuėjo miegoti. Jis (O. P.) su J. išėjo pas jį namo. Kitą dieną abu užėjo pas A.. Visą dieną su A. ir J. vartojo alkoholinius gėrimus, alkoholį pirko A.. Jis matė, kad A. turėjo banko kortelę, mokėjo kortele ir grynais. Kai A. prisigėrė ir negalėjo eiti į parduotuvę, davė savo mokėjimo kortelę J., kad ši nueitų į parduotuvę. J. žinojo kortelės PIN kodą, nes ne pirmą kartą A. davinėjo jai naudotis savo kortele. 2017-12-03 dienos vakare, kai jau A. prisigėrė, A. pradėjo jį vyti iš namų, sakė eiti, grasino, kad gaus. Jis pasiliko iki ryto ir 2017-12-04 ryte išėjo, kad išvengtų konflikto su A.. J. liko namuose. Kiek jis prisimena, tačiau gali ir painiotis, mano tai buvo 2017-12-04 vakare, tikslaus laiko nepasakys, arčiau nakties, jis atėjo pas J.. Turėjo jų namų raktus, užėjęs pamatė, kad J. ir A. miegojo. J. miegojo savo lovoje, o jis miegojo ant kampinės sofos. Jis matė, kad buvo degtinės, alaus ir sulčių buteliai, suprato, kad jie išgėrinėjo. A. gulėjo galvą pasukęs į langus, gulėjo ant šono. Ant kurio šono gulėjo, šiuo metu neprisimena. Kai užėjo, niekas neatsibudo. Nuėjo į A. kambarį, žinojo kur jis laiko darbo įrankius, paėmė grąžtą. Kokiu tikslu paėmė grąžtą, jis negali pasakyti. Atėjo su grąžtu atgal į kambarį, įjungė naktinę šviesą, įkišo grąžtą į rozetę bei pradėjo gręžti A. galvą prie smilkinio. Kokio ilgio yra besisukanti grąžto dalis, jis negali pasakyti, bet gręždamas visą grąžtą įgręžė į galvą. A. net nepajudėjo, t. y. jis nepastebėjo, kad šis pajudėtų. Padėjo grąžtą ant grindų prie lovos. Atsibudo J., jis šiai pasakė, kad A. pragręžė galvą. Ji nepatikėjo. Kambaryje lakstė šunys, užšoko ant lovos, kur gulėjo A., ir A. kūnas nukrito ant grindų. Tada J. priėjo prie A. pažiūrėti, jis gulėjo ir nejudėjo. J. vartė kūną, apžiūrinėjo. Ji pradėjo klykti, verkti, šaukė ką jis padarė. Jis jai pasiūlė išgerti, kad apsiramintų. Jis paėmė A. už kojų ir nutempė jį į sandėliuką, kuris yra iš koridoriaus po kaire puse. Ten, palikęs ant grindų, jo kūną uždėjo plytomis ir kokliais. Kodėl tempė į tą sandėliuką, nežino. Kai jį tempė, A. jau buvo negyvas. Kai A. užkasė, į name esantį pečiuką jis įmetė grąžtą, kuriuo gręžė A. galvą bei jo plančetinį kompiuterį, bei juos ten sudegino. Tada jis paėmė nuo stalo likusią degtinę, paėmė J. ir nuvedė ją pas save namo. Su J. kiekvieną dieną ateidavo į A. namus, maitino šunis, kates ir išeidavo. A. kūno nelietė. Buvo atvažiavęs ir G. į A. namus po to, kai A. buvo nužudytas. Kiek kartų G. buvo namuose po to, kai jis nužudė A., negali pasakyti. G. niekas nesakė, kad A. negyvas. Jis neklausinėjo kur A.. Kiek žino, G. nevartoja alkoholio, nerūko. Atvažiuodamas į A. namus po to, kai nužudė A., su G. jie alkoholio nevartojo. Paskutinius tris kartus, kai matėsi su G. A. namuose, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, kurių metu G. jį sumušdavo, „šokinėjo“ ant jo su peiliu. Konfliktai kildavo dėl J.. Paskutinį kartą su G. jis susimušė 2017-12-12, daugiau su juo nesimatė. 2017-12-12 muštynių metu G. A. namuose, kambaryje, kur miegodavo A., išmušė jam (O. P.) du dantis. Kai G. jį mušė, pradėjo šokinėti prieš jį su peiliu, jis pabėgo iš namų. Laukė kol G. su automobiliu išvažiuos. Po kiek laiko G. išvažiavo, jis atėjo namo, kur buvo J.. 2017-12-12 su J. nuėjo pas jį (O. P.) namo, o 2017-12-13 juos sulaikė policijos pareigūnai. G. turi automobilį, kokio modelio jis nežino, šviesios spalvos. G. prie A. namų atvažinėjo su savo automobiliu. A. jis tik pragręžė grąžtu skylę galvoje. Jo rankomis ir jokiais daiktais nemušė. Tempė šį į sandėliuką laikydamas už kojų, jis gulėjo ant nugaros. Kai jo kūną dengė plytomis ir kokliais, jis tvarkingai uždenginėjo kūną, nemetė iš viršaus plytų ant veido. Jis nematė, kad A. nosis būtų sužeista. A. savo banko mokėjimo kortelę buvo davęs naudotis J.. Tai po to, kai jis A. nužudė, J. toliau naudojosi A. mokėjimo kortele. Kadangi J. pirštinės sušlapo, ji jo paprašė palaikyti A. banko mokėjimo kortelę, ją pasidėjo prie savo dokumento ir turėjo su savimi. Tokiu būdu sulaikymo metu A. banko kortelė buvo prie jo. Jis A. banko kortelės PIN kodo nežinojo, ja nesinaudojo, atsiskaitinėjo J.. Po to, kai G. jį sumušė, jis lovos viena dalimi prirėmė iš vidaus vienas įėjimo į namo duris, o kita lovos dalimi - kitas įėjimo duris. Tą vakarą, kai grąžtu gręžė A. galvą, t. y. galimai 2017-12-04 dieną, buvo išgėręs alkoholio. Gėrė degtinę, kiek išgėrė, neprisimena. ( t. 2, b. l. 141-143 )

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis O. P. 2017-12-14 patvirtino savo anksčiau duotus parodymus: parodė ant kurios lovos ir kokioje pozoje miegojo A. R., parodė kaip priėjo prie miegančio R. ir grąžtu gręžė galvą, kaip tempė lavoną į sandėliuką, kur užvertė jį plytomis. ( t. 2, b. l. 161-170 )

Ikiteisminio tyrimo metu O. P. parašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad jis 2017 metų gruodžio 4 dieną nužudė žmogų - A. R.. Tą dieną gerdamas kartu su juo ir J. R., konflikto metu su A. įvyko barnis, po ko šis nuėjo miegoti ir šį nužudė, pragręždamas šiam smilkinį elektriniu grąžtu. Paskui paprašė J. jį nutempti į pagalbinę patalpą, bet ši atsisakė, nes bijojo prie jo prisiliesti. Tada jis paėmė A. už kojų ir nutempė į sandėliuką, ir ten užkasė po plytomis ir kokliais. Po to elektrinį grąžtą ir A. plančetinį kompiuterį sudegino pečiuje. ( t. 2, b. l. 144 )

Papildomos apklausos metu O. P. 2018-06-07 parodė, kad jis suprato kuo yra įtariamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Banko kortelę jam padavė J. R. ir pasakė PIN kodą. Jis nežiūrėjo kieno vardu kortelė, nežinojo, kad ji A. R., manė tai J. R.. Jis bankomate nuėmė 100 eurų, po to dar 20 eurų. Pinigus jis padavė J. R., ji nuėjo į parduotuvę, už tuos pinigus pirko degtinės, cigarečių, užkandos. Jis neprisipažįsta dėl įsibrovimo į svetimą patalpą, nes buvo su J. sutaręs, kad pas ją ateis. Todėl 2017 metų gruodžio 7 d. apie 21 val. jis atėjo į namą (duomenys neskelbtini). Namas nebuvo užrakintas. Kai jis užėjo, namuose buvo A. R., kuri jis (O. P.) jau matė, kad buvo negyvas. J. R. jam pasakė, kad tai ji grąžtu pragręžė ir jį nužudė. Todėl jis tą grąžtą vėliau sudegino. Jis jau negyvam A. sudavė smūgius kirviu. Kodėl sudavė kirviu, atsisakė aiškinti. Paaiškinti kaip jis suprato, kad A. R. buvo negyvas, kai sudavė smūgius kirviu, neatsakė, daugiau parodymų nedavė. ( t. 2, b. l. 158-160 )

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu O. P. konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Pagal savo psichikos būklę O. P. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti bei šiuo metu gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. O. P. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Pagal savo psichikos būklę O. P. galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie jas teisingus parodymus. Šiuo metu O. P. konstatuojami mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. Pagal savo psichikos būklę O. P. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose, pakaltinamumo klausimas teismo prerogatyvoje. Remiantis turimais duomenimis, O. P. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. O. P. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje. O. P. intelekto deficito (protinio atsilikimo) požymių nestebima. O. P. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti. O. P. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo. (t. 3, b. l. 74-78)

Nukentėjusioji D. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš O. P. 2140 eurų turtinei –žalai atlyginti ir 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Turtinė žala susidaro iš laidojimo išlaidų - 1770 eurų, sudeginto kompiuterio vertė – 250 eurų, bei 120 eurų, kuriuos kaltinamasis išgrynino neteisėtai iš velionio mokėjimo kortelės ir išleido. Dėl brolio nužudymo ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nes brolis buvo jai artimas žmogus. Dėl ko ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10000 eurų.(t.3 b.l.159-160).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad ant dviejų dantų rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas O. P. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant O. P. marškinėlių (maikutės), nuoplovoje iš dėmės verandoje nuo stalo rastas žmogaus kraujas ir nustatytas O. P. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant kirvio geležtės, nuoplovoje nuo kampinės sofos kambaryje už virtuvės rastas žmogaus kraujas, nuoplovoje iš dėmės namo koridoriuje prie įėjimo į patalpą su plytomis rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas A. R. DNR profilis su 99,99999999999999985% tikimybe. Nuoplovoje nuo įėjimo į patalpą su plytomis durų slenksčio rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas A. R. DNR profilis su 99,9999999999995% tikimybe. Ant kirvio koto žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas dominuojantis O. P. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe su A. R. DNR priemaiša su 99,9999999999995% tikimybe. Ant peilio žmogaus kraujo nerasta. Ant O. P. striukės, batų, G. N. megztinio, J. R. megztinio dėmių ir sutepimų, tinkančių kraujo tyrimui, nerasta. ( t. 1, b. l. 110-125 )

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados.

J. R. tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog draugavo su O. P. ir pastarasis kartais pasilikdavo jos namuose, kai A. R. būdavo išvykęs į užsienį uždarbiauti. A. R. grįžo į namus gruodžio mėnesio pradžioje. Dienos metu 2017 12 06 visi trys: ji, O. P. ir velionis buvo susėdę prie stalo ir gėrė alkoholinius gėrimus bei užkandžiavo. Atvykus J. R. draugui G. N., pastarasis ėmė konfliktuoti su O. P., sumušė pastarąjį. Dėl tokio jo elgesio ji liepė N. išeiti. Liko ji, P. ir A.. Gėrė degtinę iki paryčių. Ryte 2017 12 07 A. nuėjo į parduotuvę ir netrukus grįžo nupirkęs alkoholio ir maisto. Pamatęs sumuštą P., A. R. pasakė, kad jam nereikalingi konfliktai, kad jis nesiruošia girdyti ir maitinti O. P. ir liepė pastarajam išeiti iš jo namo. O. P. išėjo iš A. R. namo, o ji pasiliko su velioniu, paruošė užkandą, išgėrinėjo ir valgė. J. R. teigė, jog abu buvo girti, todėl ji ir velionis užmigo ant skirtingų lovų. Pabudo, kai pajuto, kad šalia jos ant lovos atsisėdo žogus, ji pamatė, kad tai P.. Tuo metu išgirdo kriokimą kambaryje iš tos pusės, kur miegojo A.. Ji paklausė kas atsitiko, o P. pasakė, kad jis pribaigė A.. Atsikėlusi pamatė ant lovos gulintį A., pamatė skylę jo galvoje. Tuo metu O. P. paėmė ant stalo gulėjusį grąžtą ir pasakė, kad tai jis grąžtu sužalojo A.. R. išsigando, ėmė šaukti, o P. liepė nutilti, pagrasino įkišti į jos rankas grąžtą ir pasakyti, kad tai ji nužudė R.. Jiedu sėdo prie stalo, gėrė degtinę ir ji vėl užmigo. Kai pabudo, kambaryje jau nebuvo A. kūno, nebuvo ir grąžto.

Teisminio nagrinėjimo metu O. P. patvirtino J. R. nurodytas aplinkybes dėl pažinties su velioniu A., patvirtino, kad pastarasis liepė jam išeiti, nes nesiruošia jo girdyti. Jis išėjo ir susitarė susitikti su J. vakare. Įėjus į vidų jis pamatė kraujuotą grąžtą, o J. pasakė, kad pragręžė A. galvą grąžtu, bei sudavė peiliu į šoną. Jis išgėrė degtinės ir kirviu sudavė A. 2-3 kartus. Kai J. užmigo, jis ištempė lavoną į sandėliuką ir apkrovė plytomis.Teigė smūgiavęs kirviu A., nes norėjo prisiimti atsakomybę vietoje J., norėjo padaryti taip, tarsi A. mirė ne nuo J. gręžimo, t.y.ne nuo sužalojimų grąžtu, o nuo smūgių kirviu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio mėnesį O. P. pripažino, kad tai jis gręžė A. galvą grąžtu, tačiau neigė sudavęs smūgius kirviu. Teigė atėjęs, kai J. ir A. miegojo ir grąžtu pragręžė pastarajo galvą, o po to nubudo J. ir ėmė rėkti, o jis liepė jai nusiraminti. Kai J. užmigo, jis ištempė A. kūną į sandėliuką ir apkrovė plytomis. Savo rašytame prisipažinime ikiteisminio tyrimo metu O. P. dar kartą patvirtino pragręžęs A. galvą, kol J. miegojo.

Kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pilnai sutapo su J. R. parodymais, kad būtent O. P. pasakė jai nužudęs A., kol ji miegojo, rodė jai, kad pragręžė galvą grąžtu. Prieštaravimų parodymuose O. P. paaiškinti negalėjo. Teismas daro išvadą, kad ištirti įrodymai patvirtina, jog būtent O. P. grąžtu pragręžė velionio galvą ir tokiu būdu nužudė šį asmenį.

Minėta, jog ekspertai, teisminio nagrinėjimo metu patikslino savo išvadas ir nurodė, jog velioniui buvo suduotas smūgis kietu buku daiktu į galvą, nuo kurio velionis neteko sąmonės, o po to grąžtu buvo gręžiama jo galvą, gręžimo metu grąžtas apsivėlė smegenų mase, įstrigo ir nulužo, o grąžto liekanos rastos galvos viduje. Kietas bukas daiktas, kuriuo suduotas smūgis į galvą, turėjo būti sunkus ir masyvus, nes sulaužė galvos kaulus, identifikuoti šio daikto nebuvo galimybės, bet tai galėjo būti ir kirvis. Grežiant galvą, sąmoningas žmogus instinktyviai būtų priešinęsis, būtų daręs judesius rankomis. Ant velionio rankų nerasta jokių sužalojimų ar įbrėžimų, kas ekspertams leido daryti išvadą, kad gręžimo metu jis nesipriešino, nes buvo apsvaigintas ir nejautė, kad gręžiama galva. Nuo gręžimo metu padarytų sužalojimų A. R. ir mirė. Po padarytų sužalojimų R. išgyveno iki kelių valandų ir šiuo laikotarpiu jis galėjo gargaliuoti.

Apklausų metu O. P. pradžioje teigė, kad galvos gręžimo metu A. R. nejudėjo, nes buvo negyvas, po to keitė parodymus ir ėmė teigti, kad jam atėjus R. jau buvo negyvas, kad jis patikrino pulsą ir įsitikino, kad jis negyvas. Po to jis neva sudavė smūgius kirviu, norėdamas paslėpti J. gręžimo pėdsakus. Minėtos ekspertų išvados pilnai paneigė P. versiją, kad R. galvą pragręžė J. R. iki jo atėjimo, o jis tik po to sudavė smūgius, nes ant A. R. rankų nebuvo pėdsakų, kurie liudytų, kad velionis priešinosi, t.y. ekspertai paneigė sužalojimų eiliškumą: pradžioje velionis turėjo būti apsvaigintas kirviu, o po to turėjo būti gręžiama jo galva. P. teigė, kad jam atėjus A. jau buvo negyvas dėl pragręžtos galvos, tačiau ekspertai padarė išvadą, jog dėl galvos gręžimo A. kelias valandas dar galėjo būti gyvas ir gargaliuoti priešmirtinėje būsenoje. Šios aplinkybės sutapo su J. R. nurodytomis aplinkybėmis, kad pabudusi ji girdėjo velionio gargaliavimą. O. P. pripažino sudavęs A. R. į galvą kirviu. Ekspertams paneigus kaltinamojo nurodomą veiksmų padarymo eiliškumą, t.y. paneigus kaltinamojo versiją, kad smūgis kirviu buvo suduotas po gręžimo, teismas daro išvadą, jog įrodyta, kad būtent O. P. pradžioje sudavė kirviu smūgį į galvą A. R., apsvaigindamas jį, o po to grąžtu pragręžė jo smilkinį, dėl ko pastarasis mirė. Visa tai patvirtino teismo padarytas išvadas, kad būtent O. P. nužudė A. R., pastarajam esant bejėgiškoje būklėje ir ši veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.2d.2p. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Smūgio sudavimas į galvą, smilkinio gręžimas yra veiksmai, kurie neabejotinai sukelia neigiamas pasekmes – žmogaus mirtį. O. P. suprato tai ir sąmoningai tai darė, t.y. veikė esant tiesioginei tyčiai.

Byla perduota teismui inkriminuojant, kad O. P. nužudė A. R. itin žiauriai (129 str.2d.6p.). Teisminio nagrinėjimo metu ekspertai patvirtino, kad velionis buvo apsvaigintas ir nejautė skausmo, nesuprato kas su juo daroma. Teismas daro išvadą, jog prokuroro pozicija prašant pašalinti šį punktą iš kaltinimo yra pagrįsta ir veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.2d.2p., t.y. 6 punktas iš kaltinimo šalinamas.

Buvo inkriminuojama, kad O. P. sudavė kirviu du smūgius velioniui į veidą. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertai patikslino savo tyrimų išvadas ir nurodė, kad nustatyti tik vieno smūgio požymiai. Todėl ir šiuo atveju teismas sutinka su prokuroro pozicija ir šią aplinkybę – antro smūgio kirviu sudavimo velioniui į veidą, iš kaltinimo šalina.

Tiek O. P., tiek J. R. patvirtino, kad ,velioniui atvykus į Lietuvą, jie abu nepasilikdavo A. name ir eidavo nakvoti pas P.. Abu šie asmenys patvirtino, kad mirties dieną A. R. liepė išeiti O. P.. Visos šios aplinkybės liudija, kad O. P. buvo išprašytas iš velionio namų, kad jam buvo draudžiama ten pasirodyti ir be šeimininko leidimo jis negalėjo įeiti į namo vidų. O. P. nurodė, kad mirties dieną, praėjus kuriam laikui po to, kai jam buvo liepta išeiti, jis grįžo į velionio namą ir beldė į duris, tačiau nieks neatsakė; negavęs leidimo, įėjo į namo vidų, kur padarė minėtas veikas. Pakliūdamas be savininko leidimo į namo vidų, O. P. neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą ir padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str.1d.

Apklausiama J. R. teigė, kad būdamas gyvas A. leido jai naudotis jo mokėjimo kortele, kai ji eidavo į parduotuvę, todėl kortelės PIN kodą ji žinojo, šį kodą žinojo ir P.. Po A. nužudymo ji su P. gėrė, baigėsi pinigai ir P. nusprendė paimti A. kortelę, kurioje galėjo būti neišeikvotų pinigų. Jiedu nuėjo į A. namus ir paėmė velionio kortelę. Banko mokėjimo kortelė priklausė velioniui A. R.. Paėmęs šią kortelę be savininko valios, O. P. neteisėtai pagrobė ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti - AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Šie veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 str.1d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Neteisėtai įgijęs svetimą banko mokėjimo kortelę, O. P. 2017 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninio mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, per du kartus 20.10 val. ir 20.18 val. bankomate (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo A. R. vardu išduotą AB „SWEDBANK“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios kortelės PIN kodą ir atliko finansines operacijas, t. y. išgrynino A. R. priklausančius 100 ir 20 eurų, taip jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A. R. priklausančius, 120 eurų. Šiais veiksmais O. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kuo padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Po A. R. nužudymo 2017 m. gruodžio 7 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 21.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą sunaikinti nusikaltimo įrankį – A. R. priklausantį akumuliatorinį grąžtą, 20 eurų vertės, bei planšetinį kompiuterį SAMSUNG GALAXY Tab A10, 250 eurų vertės, su įstatyta TELIA SIM kortele, tyčia įmetė šiuos daiktus į name esančią užkurtą krosnį ir juos sudegino, taip sunaikino A. R. priklausantį turtą. Šiais savo veiksmais O. P. sunaikino svetimą turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys ir bausmės skyrimo motyvai.

O. P. praeityje teistas 6 kartus, tame tarpe ir už nužudymą.

Lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis teigė, jog į A. R. namus atėjo negėręs. Gėrė degtinę jau būdamas namo viduje po to, kai A. R. buvo miręs. Kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis į A. R. namus jau atėjo neblaivus, kad inkriminuojamas veikas padarė neblaivus, nebuvo nustatyta. Todėl darytina išvada, kad sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Padaryti 6 tyčiniai nusikaltimai. Veika, numatyta LR BK 129 str.2d.2p. priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str.6d.).Veikos, numatytos LR BK 165 str.1d. ir 182 str.1d. 187 str.1d. priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos, numatytos LR BK 214 str.1d. , 215 str.1d. – prie apysunkių nusikaltimų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į turimą teistumą, teismas daro išvadą, kad skirtina laisvės atėmimo bausmė, viršijanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Nukentėjusioji pareiškė ieškinį ir prašė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. O. P. nužudė kitą žmogų, dėl ko nukentėjusioji patyrė laidojimo išlaidas, kaltinamasis sudegimo planšetinį kompiuterį (250 eurų) , pasisavino velionio pinigines lėšas (120 eurų). Nukentėjusioji patyrė laidojimo išlaidas, todėl šios išlaidos – 1770 eurų priteistinos iš O. P. (viso 2140 eurų).

O. P. nužudė nukentėjusiosios brolį, dėl ko ji patyrė įvairius pergyvenimus, netekimo skausmą. Todėl pretenzijos dėl neturtinės žalos laikytinos pagrįstomis. Tuo pačiu, teismas įvertina tą aplinkybę, kad velionio ir nukentėjusiosios – sesers nesiejo labai artimi ryšiai, velionis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, kas nors ir netiesiogiai, bet taip pat įtakojo pasekmių, dėl kurių nagrinėjama byla, atsiradimą. Todėl neturtinės žalos suma mažinama iki 7000 eurų.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinimą palaikantis prokuroras išsakė nuomonę, kad kaltinamasis turi būti pripažintas pavojingu recidyvistu. O. P. praeityje buvo teistas 2008-02-08 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 129 str. 1 d.- laisvės atėmimu 10 metų, t.y. buvo teistas už labai sunkų nusikaltimą ir vėl padarė naują labai sunkų nusikaltimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, O. P. turimų teistumų skaičių, teismas daro išvadą, jog prokuroro prašymas yra pagrįstas ir, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 2d.1p. , kaltinamasis pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 str.str., 308 str., teismas

nusprendė:

Pripažinti O. P. kaltu :

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str.2d.2p. ir skirti penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1d. ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str.1d. ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 tr.1d, ir skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 str.1d. ir skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę;

-pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str.1d. ir skirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.5d.1p., 2p., 3d., 6d., teismas bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu ir paskiria penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, pirmus penkis metus ją atliekant kalėjime, o likusią bausmės dalį atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaičiuoti kardomojo kalinimo laiką ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 12 14.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir iš O. P. priteisti septynis tūkstančius eurų (7000) neturtinei žalai atlyginti ir du tūkstančius šimtą keturiasdešimt eurų turtinei žalai atlyginti D. J. naudai, viso 9140 eurų.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirti kardomąją priemonę suėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str.2d.1p. pripažinti O. P. pavojingu recidyvistu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjai Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta Ulbienė