Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas, civilinėje byloje Nr. 2-770-431/2014, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. G. (A. G.) skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Bendra idėja“ 2013-08-27 pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo trečiuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai teismas atmetė skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

Vilniaus apygardos teismas 2009-07-13 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Bendra idėja“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“.

Vilniaus apygardos teismas 2009-10-16 nutartimi bankroto byloje patvirtino kreditoriaus A. G. 435 953,50 Lt finansinį reikalavimą.

Pareiškėjas (kreditorius) A. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti BUAB „Bendra idėja“ 2013 m. rugpjūčio 27 pakartotinio kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus trečiuoju darbotvarkės klausimu dėl AB DNB bankui įkeisto turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo.

Nurodė, kad 2013-08-29 atsitiktinai sužinojo, jog 2013-08-27 įvyko pakartotinis BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimas, jame trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta parduoti visą AB DNB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą varžytynėse kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, kartu su nekilnojamuoju turtu parduodant visas BUAB „Bendra idėja“ kaip statytojo teises į projektą už bendrą 872 100 Lt sumą. Jo teigimu, minėtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) normas, reglamentuojančias pranešimą apie kreditorių susirinkimus ir sprendimų juose priėmimo tvarką bei susiklosčiusią BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarką. Nors minėtame susirinkime buvo priimti net trys nutarimai, tačiau pirmieji du yra procedūrinio pobūdžio, todėl jų pripažinti negaliojančias neprašoma. Kreditoriaus teisėms įgyvendinti jis turi būti tinkamai informuojamas apie numatomą kreditorių susirinkimą, tai užtikrintų kreditoriaus teisę gauti informaciją apie šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę. Tačiau minimu atveju tai padaryta nebuvo, nors pirmajame kreditorių susirinkime, 2009-12-28 vykusiame pagal ĮBĮ 22 str. reikalavimus, buvo patvirtinta pranešimų apie kreditorių susirinkimo tvarka. Buvo nustatyta, kad pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai patvirtinti teisme; pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą administratorius įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu paštu likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos; apie dokumentus, įrodančius, kad kreditoriams buvo pranešta, jog šaukiamas kreditorių susirinkimas, administratorius privalo informuoti kreditorių susirinkimo pradžioje; jeigu šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, tokia pačia tvarka turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki šio susirinkimo bei kt. Tai yra buvo nutarta patvirtinti tokią tvarką, kad kreditorių susirinkimas galėtų įvykti tik tuo atveju, jeigu visiems kreditoriams pranešimai apie šaukiamą kreditorių susirinkimą būtų ne tik išsiųsti, bet ir įteikti. Taip pat buvo susitarę, kad papildomai kreditoriai bus informuojami elektroniniu paštu, todėl buvo susiklosčiusi praktika, kad registruotu paštu pranešimai jau nebebuvo siunčiami, siekiant taupyti lėšas ir užtikrinti operatyvų informavimą tiek apie šaukiamus susirinkimus, tiek apie juose priimtus nutarimus. Šiuo atveju nei pareiškėjas, nei jo atstovas nebuvo tinkamai informuoti nei apie 2013-08-20 kreditorių susirinkimą, nei apie 2013-08-27 pakartotinį susirinkimą, nors administratorius turėjo visus pareiškėjo atstovo (šis atstovavo dar ir kreditorių susirinkimo pirmininkui) kontaktinius duomenis. Administratorius pripažįsta, kad kreditoriai buvo informuojami elektroniniais laiškais, tačiau faktiškai to nebuvo padaryta. Be to, pareiškėjo nuomone, pakartotiniame kreditorių susirinkime (raštu balsavo) negalėjo balsuoti AB Šiaulių bankas, nes, nors jo 999 801,62 Lt finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2013-07-19 nutartimi, ji buvo neįsiteisėjusi. Todėl neaišku, kaip buvo priimti nutarimai trečiuoju darbotvarkės klausimu. Tai pat nepagrįstas nutarimas dėl nekilnojamojo turto (bankui įkeistų žemės sklypų) kainos nustatymo, kartu nutariant parduoti už 100 Lt visas statytojo teises į projektą, nors minėtos teisės bendrovei kainavo apie 2 055 860,18 Lt, t. y. už sumą, kurią bendrovė skolinga projektuotojui, bendrovės kreditoriui UAB „Amitis“ (toks patvirtintas finansinis reikalavimas). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas nutarimas pažeidžia visų kreditorių teises, nes žemės sklypai, kuriuos buvo nutarta parduoti už 872 000 Lt, yra įkeisti bankui, o bendrovės kaip statytojo teisės yra neįkeistos, ir visos lėšos, gautinos už šio turto pradavimą, turėtų atitekti proporcingai visiems kreditoriams.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Bendra idėja“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Admivita“ įgalioto asmens E. D., su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad visi BUAB „Bendra idėja“ kreditoriai apie planuojamą 2013-08-27 pakartotinį susirinkimą buvo informuoti 2013-08-07 pranešimais, kurie, vadovaujantis patvirtinta kreditorių susirinkimų / komitetų posėdžių sušaukimo tvarka, buvo išsiųsti registruotais laiškais, ši aplinkybė buvo pažymėta protokole, todėl pareiškėjo argumentai apie nepranešimą apie šaukiamą susirinkimą yra nepagrįsti. AB Šiaulių bankas turėjo teisę balsuoti, nes Lietuvos apeliacinis teismas 2013-06-21 nutartimi šį banką pripažino AB Ūkio banko procesinių teisių perėmėju, o 2013-07-09 patikslino finansinio reikalavimo dydį. Pakartotiniame susirinkime nutarimas buvo priimtas balsų dauguma, nepažeidžiant ĮBĮ 24 str. 3 d. nuostatų. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ginčijama žemės sklypų, kartu ir statytojo teisių pardavimo kaina yra per maža. Be to, vykdant ginčijamą nutarimą 2013-09-24 buvo paskelbta apie planuojamas 2013-10-24 turto varžytynes, tačiau varžytynės neįvyko, nes jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Tai patvirtina, kad parduodamo turto kaina nėra per maža.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. nutartimi skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad nėra pagrindo skundžiamo nutarimo pripažinti negaliojančiais skunde nurodytais argumentais.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl tinkamo nepranešimo apie šaukiamą pakartotinį susirinkimą, nes konstatavo, jog nebuvo pažeista pirmajame BUAB „Bendra idėja“ kreditorių susirinkime, vykusame 2009-12-28, priimta pranešimų apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka, nes ji nenumatė, kad apie susirinkimą laikoma tinkamai pranešta, kai yra atitinkami patvirtinimai apie pranešimo įteikimą. Teismo vertinimu, pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą buvo nurodyta visa informacija, kartu ir apie ginčo pakartotinį susirinkimą, jo datą ir laiką, o pašto duomenys patvirtina, kad pareiškėjui pranešimas buvo išsiųstas registruotu laišku, kaip ir numatyta patvirtintoje tvarkoje.

Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad priimant ginčo nutarimą AB Šiaulių bankas neturėjo teisės balsuoti, nes minėto kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo ir jo patikslinimo nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-07-09 nutarties pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2013-07-19 nutartimi buvo tikslinamas kreditorių sąrašas, tačiau šio kreditoriaus finansinis reikalavimas nebesprendžiamas, tai konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2013-10-18 nutartimi, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-07-19 nutarties.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl nutarimo parduoti AB DNB bankui įkeistą visą nekilnojamąjį turtą su neįkeistomis turtinėmis statytojo teisėmis, taip pat konstatavo, jog jie nepagrįsti. Teismo vertinimu, statinių projektai ir darbo projektai nėra besąlyginis žemės sklypo priklausinys ir gali būti realizuojami kaip atskiras turtas, nes jis nebuvo bankui įkeistas kartu su žemė sklypais, tačiau statybos leidimai yra susiję su konkrečiu žemės sklypu, jo paskirtimi ir nustatyta naudojimo tvarka, todėl nagrinėjamu atveju sprendimas parduoti visą nekilnojamąjį turtą, kaip vieną nekilnojamojo turto objektą, yra racionalus ir sudarantis galimybę gauti maksimaliai didelę kainą, nes projektai paruošti ir statybos leidimai išduoti būtent parduodamiems sklypams ir naudojami pagal paskirtį. Parduodant žemės sklypus ir projektą atskirai, tiek vieno, tiek kito objekto kainos būtų žemesnės negu parduodant kartu, leidimai statybai šiuo atveju netektų prasmės. Taip pat teismas konstatavo, jog ginčijamas nutarimas nebegali sukelti jokių teisinių pasekmių pareiškėjui ir kitiems BUAB „Bendra idėja“ kreditoriams, nes nutarimas buvo įvykdytas, t. y. buvo paskelbtos 2013-10-24 įkeisto turto varžytynės, tačiau jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, turtas neparduotas, o pagal to paties susirinkimo nutarimo trečiuoju klausimu šeštąjį punktą, nepardavus AB DNB bankui įkeisto turto varžytynėse, nutarta šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnio pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, spręsdamas dėl apelianto neinformavimo apie ginčo kreditorių susirinkimą, neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl pranešimo apie pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą, nes šiuo atveju nebuvo duomenų ne tik apie pranešimo įteikimą, bet ir pranešimo siuntimą laikantis 5 dienų termino pranešti apie pakartotinį susirinkimą neįvykus šauktam kreditorių susirinkimui.

Taip pat atskirasis skundas grindžiamas ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įkeisto ir neįkeisto turto santykį bendroje parduodamo objekto kainoje, nes apeliantas siekia apginti savo, kaip ne hipotekos kreditoriaus, teises. Apelianto nuomone, nekilnojamąjį turtą kaip vieną turto objektą (žemės sklypus) buvo nutarta parduoti už 872 000 Lt, o turtines teises, t. y. kaip statytojo teises į projektą, kurių pagrindu buvo išduoti leidimai, už 100 Lt. Mano, kad tokios kainos turtinėms teisėms nustatymas nepagrįstas, nes jų įsigijimas bendrovei sudaro ne tik 2 055 860,18 Lt įsiskolinimą projektuotojui UAB „Amitis“, bet ir išlaidos už vykdant projektinius darbus ir gaunant statybos leidimus atliktus žemės sklypuose archeologinius kasinėjimus ir tyrinėjimus, už kuriuos taip pat nebuvo iki galo atsiskaityta, ir dėl šios priežasties kreditorių sąraše yra UAB „Archeologiniai tyrimai“ su 31 355,10 Lt finansiniu reikalavimu. Turto vertės pažymoje bei Nekilnojamojo turto vertinimo atskaitoje (2011-09-20, 2011-12-07) nustatant įkeistų bankui žemės sklypų kainą buvo atsižvelgta į tai, kad jau išduoti statybos leidimai gyvenamųjų namų statybai, o projektavimo ir tyrimo išlaidos galėtų būti 160 462 Lt plius pridėtinės vertės mokestis. Todėl toks kreditorių susirinkimo nutarimas pažeidžia kreditorių teises gauti lėšas proporcingai iš šio turto pardavimo. Be to, teisingas įkeisto ir neįkeisto turto santykio bendrai parduodamame komplekse nustatymas yra svarbus ir tinkamai paskirstant administravimo išlaidas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „Bendra“ prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino kreditoriaus informavimo aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad kreditorius informuotas apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, kartu ir pakartotinį, nustatyta tvarka ir pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl turto vertės nustatymo duomenų vertinimo, nes minėtuose dokumentuose minimas turto geriausio panaudojimo numanymas, atsižvelgus į išduotus statybos leidimus, bei tikėtina projektavimo ir tyrimo išlaidų suma, papildomai investuotina įsigijus minėtą turtą. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ginčo turtas nėra parduotas, neįvykus varžytynėms, pareiškėjui nebus sukelta jokių teisinių pasekmių, teikdamas atskirąjį skundą, tik vilkina ginčo ir bankroto bylos procesą, todėl apeliantui prašo skirti 5 000 Lt baudą, kurios 50 procentų skirti atsakovui (suinteresuotam asmeniui).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, susijusių su bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymu, procedūriniais klausimais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 13 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Bendra idėja“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. 2009 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino pareiškėjo (apelianto) 435 953, 50 Lt finansinį reikalavimą. BUAB „Bendra idėja“ pakartotinis kreditorių susirinkimas 2009 m. gruodžio 22 d. priėmė Nutarimą Nr. 8, juo patvirtino kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto posėdžių) sušaukimo tvarką (b. l. 28), ja be kitų nuostatų buvo nustatyta, kad pranešimai apie kreditorių susirinkimo sušaukimą teikiami kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti teisme; pranešimą apie kreditorių susirinkimo sušaukimą administratorius įteikia pasirašytinai arba išsiunčia registruotu laišku likus ne mažiau kaip 10 dienų iki susirinkimo dienos; apie dokumentus, įrodančius, kad kreditoriams buvo pranešta, jog šaukiamas kreditorių susirinkimas, administratorius privalo informuoti kreditorių susirinkimo pradžioje; jeigu šaukiamas pakartotinis kreditorių susirinkimas, tokia pačia tvarka turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 5 dienom iki šio susirinkimo; pranešime apie kreditorių susirinkimo sušaukimą turi būti nurodyta: bendrovės pavadinimas, kreditorių susirinkimo data, tvarka ir vieta, kreditorių susirinkimo darbotvarkė, kreditorių susirinkimo sušaukimo iniciatoriai.

2013 m. rugpjūčio 27 įvyko BUAB „Bendra idėja“ pakartotinis kreditorių susirinkimas (protokolas Nr. 10, b. l. 7-10).

Apeliantas pirmosios instancijos teismui skundė minėto susirinkimo 3 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą motyvuodamas tuo, kad jam nebuvo tinkamai pranešta tiek apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, tiek apie pakartotinį kreditorių susirinkimą, nes nebuvo laikytasi kreditorių susirinkimo sušaukimo patvirtintos tvarkos, pakartotiniame kreditorių susirinkime balsavo kreditorius neturintis balsavimo teisės, nutarimas dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo pažeidžia jo ir kitų kreditorių teises, nes netinkamai įvertinta turto bendra pardavimo kaina, kai įkeisto turto vertės ir neįkeisto turto (turtinių teisių) vertės santykis nėra nustatytas.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino skundo, nes neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su pranešimais apie kreditorių susirinkimo ir pakartotinio kreditorių susirinkimo sušaukimą, bei neteisingai vertino parduotino turto nustatymo kainą, kai neįvertinamos neįkeistos turtinės teisės, kurias pardavus, gautos lėšos galėtų būti skirstomos visiems kreditoriams proporcingai.

Dėl procedūrinių pažeidimų / tinkamo pranešimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą

Teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto nutarimų būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymo nustatytos jų priėmimo tvarkos. Nenustatyta, kad skundžiami nutarimai būtų priimti pažeidžiant ĮBĮ 24 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti jame priimamais klausimais, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 straipsnis). Prielaidas šių kreditorių teisių tinkamam įgyvendinimui sudaro tinkamas kreditorių informavimas apie numatomą kreditorių susirinkimą. Vadovaujantis ĮBĮ 22 straipsnio 4 dalimi, kreditorių susirinkimo šaukimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo nustatyta kreditorių informavimo apie šaukiamą kreditorių susirinkimą tvarka turi užtikrinti kreditorių teisės gauti informaciją apie šaukiamą kreditorių susirinkimą ir jo darbotvarkę realų įgyvendinimą kreditorių susirinkimo nustatytais būdais. Įmonėje nustatyta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka yra privaloma tiek bankroto administratoriui, tiek ir įmonės kreditoriams. Tuo atveju, kai šioje tvarkoje nustatyti reikalavimai nepažeisti ir visi kreditoriai, kurių kreditorinius reikalavimus patvirtino teismas, laikantis šios tvarkos informuoti apie šaukiamą kreditorių susirinkimą, šiame susirinkime priimti nutarimai, tuo argumentu, kad kreditorius nežinojo apie susirinkimą, neturi būti naikinami.

Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pranešimas apie numatomą BUAB „Bendra idėja“ 2013 m. rugpjūčio 20 d. susirinkimą bei 2013 m. rugpjūčio 27 d. pakartotinį susirinkimą pareiškėjui nebuvo tinkamai išsiųstas. Pažymėtina, kad apeliantas, skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, neginčija teismo motyvo, jog pašto duomenys patvirtina, jog pareiškėjui 2013 m. rugpjūčio 7 d. bankroto administratoriaus atitinkamo turinio pranešimas buvo išsiųstas registruotu paštu (b. l. 31–35). Apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė tos aplinkybės, kad dokumentai jam nebuvo išsiųsti jo paties bankroto administratoriui nurodytu adresu, todėl atmestinas. Minėtame pranešime aiškiai nurodytos 2013-08-20 ir 2013-08-27 šaukiamų susirinkimų ne tik datos, bet ir pakankamai išsami informacija. Apelianto teiginys, jog registruotas laiškas turėtų būti įteikiamas pasirašytinai ir tik turint šiuos duomenis, galėtų vykti kreditorių susirinkimas, nepagrįstas, nes tokios nuostatos nėra kreditorių susirinkimo sušaukimo patvirtintoje tvarkoje, tai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo aspektu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Pažymėtina, kad pats apeliantas net neginčijo viso susirinkimo bei jo priimtų nutarimų teisėtumo. Dėl nurodyto pripažintinas nepagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie numatomą susirinkimą ir dėl to negalėjo tinkamai įvertinti dalyvavimo tokiame susirinkime svarbos ir pasekmių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas kaip vienas kreditorius turi pareigą domėtis bankroto proceso eiga, kreiptis į administratorių dėl informacijos suteikimo, tuo labiau, kad pats administratorius kreditoriams adresuotame pranešime nurodė, kad su kreditorių susirinkimo darbotvarke susijusią informaciją ir dokumentus jis pateikia kreditoriui gavęs bet kokia forma pateiktą prašymą. Byloje nenustatyta, kad kreditorius šia savo teise naudojosi.

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, susijusio su turto pardavimo kaina ir tvarka

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentą, kad nepagrįstai nustatytas įkeisto ir neįkeisto turto santykis, nes neatsižvelgta iš esmės į tai, kokia buvo turtinių teisių įgijimo kaina. Nesutiktina su šiuo apelianto argumentu.

Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kokio pobūdžio yra neįkeistas turtas, kurį kreditoriai nutarė parduoti kartu su įkeistu turtu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad neįkeistas turtas, kurį nutarta parduoti kartu su įkeistu turtu, iš esmės yra neatsiejamai susijęs su įkeistu turtu, nes priešingu atveju leidimai statybai ir projektinė medžiaga netektų prasmės (vertės), todėl atsižvelgiant į tokio turto būseną, jo priklausomybę nuo įkeisto turto, toks turto pardavimas kartu negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis teisingumo, protingumo principus ar kreditorių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog kiti kreditoriai būtų apskundę šį nutarimą įstatymo nustatyta tvarka. Atskirai išskirti pardavimo kainą nėra pagrindo, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog tokios turtinės teisės vertine išraiška iš viso yra apskaitomos įmonės balanse, o apelianto nurodytuose rašytiniuose įrodymuose dėl turto vertės nustatymo yra vertinamas tik nekilnojamasis turtas bei nurodomos aplinkybės, galinčios turėti įtakos kainai, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto skundo šiuo pagrindu.

Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo būdo, tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatytas toks turto pardavimo būdas, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus (pvz., 2011-07-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2053/2011, 2011-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2281/2011, 2011-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011 ir pan.). Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo yra nepagrįstos. Be to, pažymėtina, kad, kaip ir nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek BUAB „Bendra idėja“ bankroto administratorius, minėtas nutarimas yra įvykdytas, turtas nustatyta kaina neparduotas, pagal nutarimo nuostatas turi būti šaukiamas kitas kreditorių susirinkimas. Vadinasi, jokių neigiamų pasekmių pareiškėjui nesukėlė ginčo nutarimas, taip pat nėra jokių duomenų, kad kiti kreditoriai skundė kreditorių susirinkimo ir priimtų nutarimų teisėtumą.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliantui skirtinos baudos už piktnaudžiavimą procesu

Atsižvelgus į bylos duomenis, darytina išvada, jog nepakanka duomenų konstatuoti, jog apeliantas, naudodamasis teise į apeliaciją, piktnaudžiauja teise, todėl nėra pagrindo skirti baudą (CPK 95 str., 185 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.