- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-13
- Bylos Nr.
- 1-686-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58996-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- E. K.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, našlys, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. gruodžio 14 d., apie 02.28 val., Vilniuje, Gedimino pr. 11, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Jaguar X - Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,76 promilės etilo alkoholio).
Nurodytais veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu E. K. savo kaltę visiškai pripažino, gailėjosi. Paaiškino, kad tą dieną buvo Vilniaus senamiestyje. Buvo nemalonus pokalbis telefonu, todėl norėdamas atsipalaiduoti, užėjo į barą ir išgėrė 3 alkoholinius kokteilius. Buvo vėlus metas, teko mąstyti apie nakvynę, nutarė važiuoti ieškoti viešbučio. Ar dėl streso, ar dėl ko, bet priėmė sprendimą važiuoti iki viešbučio automobiliu, ne ten pasukęs atsidūrė prie Vyriausybės, nes yra kaunietis. Kameros užfiksavo, apsaugos darbuotojai išėjo patikslinti aplinkybių, jis išlipo iš automobilio. Apsaugos darbuotojai užuodė alkoholio kvapą, iškvietė pareigūnus, kurie pamatavo girtumą, jis dėl rezultatų nustebo. Po to važiavo duoti kraujo, buvo nustatyta panaši alkoholio koncentracija, kaip ir alkotesteriu. Paaiškino, kad automobilis yra jo nuosavybė, neseniai pirko, nespėjo perregistruoti. Vertina labai blogai savo veiksmus, suvokė, sėsdamasis vairuoti, kad yra neblaivus, bet nesuvokė, kad buvo tiek neblaivus.
Laiduotoja siekianti tapti V. B. paaiškino, kad gyvena kartu su E. K., veda bendrą šeimos ūkį jau trejus metus, ji yra našlė, turi suaugusį sūnų ir anūką, sūnus irgi bendrauja su E. K.. Dirba Onkologijos ligoninėje, yra aukštesniojo išsilavinimo. Su E. K. sieja ir bendri interesai – medicina, filmai. Dėl įvykio nurodė, kad po to, kai įvyko ta nelaimė, stengiasi daugiau laiko leisti kartu, dažnai savaitgaliais keliauja, daug važinėja po Lietuvą. Apie įvykį papasakojo jis pats, kai grįžo, apie 22 val., atsiprašė, išgyvena dėl to, pats prisiekė, kad daugiau to nebus, ji irgi užtikrina, kad leis daugiau laiko kartu. Paaiškino, kad kiek ji mato, E. K. alkoholio nevartoja, namuose alkoholio pas juos nėra, darbas neleidžia. Nurodė, kad jos atlyginimas 600 eurų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant, gynėjui bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. irgi visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 13 d., d., apie 23.00 val. atvažiavo į kavinę, Vilniaus senamiestyje, tikslaus adreso nurodyti negali, jam priklausančiu automobiliu Jaguar X - Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tą vakarą kavinėje jis vartojo alkoholį, nes buvo patyręs asmeninį stresą. Per visą vakarą jis išgėrė apie 4 alkoholinius kokteilius. Namo tikėjosi važiuoti taksi automobiliu, tačiau išėjęs iš kavinės nesijautė apsvaigęs, nes alkoholį vartojo per ilgą laiko tarpą, todėl nusprendė į viešbutį važiuoti pats jam priklausančiu automobiliu. Atsisėdęs už automobilio vairo, pajudėjo viešbučio link, tačiau pasiklydo ir įvažiavo į kažkokią teritoriją. Jam įvažiavus į teritoriją Vilniaus senamiestyje, prie jo priėjo uniformuotas vyras, kuris paklausė, kokiu tikslu jis čia įvažiavo. Jiems besiaiškinant minėtas vyras paklausė jo, ar jis šiandien yra vartojęs alkoholinius gėrimus, jis atsakė, jog vartojo. Po maždaug 5 minučių į teritoriją atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,97 promilių girtumą, jis nustebo, nes nesijautė apsvaigęs. Po patikros jis buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Automobilis Jaguar X - Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam, jis jį nusipirko 2018-12-07, tačiau dar neužregistravo (b. l. 33).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Z. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d., apie 02.20 val. dirbo Vyriausybės pastate Gedimino pr. 11, Vilniuje, kai jam pamainos vyresnysis pranešė, jog į teritoriją be leidimo įvažiavo automobilis. Jam buvo nurodyta nedelsiant patikrinti, nurodymus gavo išeidamas iš pastato. Išėjęs iš pastato, matė judantį automobilį Jaguar valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis pavažiavęs apie 30 metrų sustojo ir išjungė variklį. Jam priėjus prie stovinčio automobilio, iš vairuotojo vietos išlipo vyras, automobilyje jis buvo vienas. Priėjęs prisistatė ir paklausė, ar žino, jog įvažiavo į Vyriausybės teritoriją, vairuotojas atsakė, jog žino, kur jis yra. Bendraujant su Jaguar vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausė, ar jis šiandien yra vartojęs alkoholį, vairuotojas neneigė tą dieną vartojęs. Paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau jis jo neradęs pateikė jam pasą, iš kurio nustatė, jog automobilį vairuoja E. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Jam bendraujant su vairuotoju, prie jų priėjo pamainos viršininkas E. G., kuriam jis nurodė visas aplinkybes. E. G. iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie neblaivų vairuotoją. Į įvykio vietą maždaug po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis perdavė Jaguar vairuotoją. Pareigūnai jo akivaizdoje patikrino Jaguar valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo E. K. blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,97 promilių girtumą. Nuo vairavimo fakto iki atvykstant policijos pareigūnams jis Jaguar vairuotojo iš akiračio pametęs nebuvo, jis jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, paviršutiniškai apžiūrint automobilio saloną, jame jokios alkoholio taros nematė (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. Z., apie 02 val. 30 min. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Gedimino pr. 11, Vilniuje, vadovybės apsauga sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus į vietą, teritorijoje skersai įvažiavimo stovėjo automobilis ,,JAGUAR“ valstybiniai Šveicarijos Nr. (duomenys neskelbtini), šalia kurio stovėjo Vadovybės apsaugos pareigūnai ir vairuotojas, kuris pateikė jiems asmens dokumentą - pasą priklausantį E. K., gim. (duomenys neskelbtini) d.. Vairuotojas prisipažino vairavęs automobilį, jam buvo nustatytas 1.97 promilių girtumas. Transporto priemonė buvo uždaryta į saugomą aikštelę Minsko plentas 21, Vilniuje (b. l. 20).
2018 m. vasario 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 12293/2018(01) konstatuota, kad E. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,76 promilės etilo alkoholio (b. l. 41).
Alkotesterio duomenyse užfiksuota, kad patikrinus E. K. 2018 m. lapkričio 13 d., 02:41:56 val., nustatyta alkoholio koncentracija – 1,97 promilių (b. l. 38-39).
VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, kad automobilio Jaguar X-Type (2001-2008) i4 CL vertė 3,500 EUR (b.l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiškai sutampa tarpusavyje ir sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šių įrodymų pagrindu nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. gruodžio 14 d., apie 02.28 val., Vilniuje, Gedimino pr. 11, E. K. vairavo automobilį Jaguar X - Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio – kraujyje nustatyta 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, kuriais jis pripažino kaltę bei paaiškino tiek alkoholio vartojimo, tiek ir vairavimo aplinkybes. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tek ir teisiamojo posėdžio metu jos parodymas iš esmės sutapo. Be to, minėtas aplinkybes patvirtina ir kiti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti įrodymai, o būtent - liudytojų parodymai. Konkretų neblaivumo laipsnį - 1,76 promilės etilo alkoholio kraujyje, patvirtina specialisto išvada.
Taigi iš šių nustatytų faktinių aplinkybių konstatuotina, jog minėtu laiku ir vietoje E. K. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent – jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,76 promilės etilo alkoholio. Nurodyta veika visiškai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl E. K. pripažintinas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl E. K. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 42), administracine tvarka baustas (b. l. 42-44), dirba, tai, kad duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu teismui pateiktas tiek E. K. (b. l. 58-66), tiek ir V. B. prašymas (b. l. 67-68)atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį V. B. atsakomybei pagal laidavimą. E. K. prašyme nurodoma, kad su V. B. gyvena kartu apie 3 metus, ji niekada neteista, nebausta administracine tvarka, turi su ja bendrų pomėgių, veda sveiką gyvenimo būdą, juos sieja draugiški ir vienas kitam pagarbūs santykiai, jis atsižvelgia į jos nuomonę. Yra visos įstatyme numatytos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – jis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, nėra teistas, savo elgesį vertina kritiškai.
V. B. prašyme nurodoma, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, nuo 1998 metų iki dabar dirba Kauno klinikų filiale Onkologijos ligoninėje. Darbdavys ją teigiamai charakterizuoja. Nurodo, kad beveik trejus metus gyvena kartu su kaltinamuoju, turi su juo bendrų pomėgi, juos sieja draugiški ir pagarbūs santykiai. Ji gali E. K. apibūdinti kaip atsakingą, iniciatyvų, geranorišką žmogų, kuris kiekvieną darbą arba pažadą atlieka iki galo, moka daryti išvadas bei kartais moralizuoja kitus. Todėl garantuoja, kad jis, kuris mokantis daryti išvadas ir mokytis - senų klaidų nekartos. Iš pokalbių su E. K. ji supranta, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia gyvenimo klaida ir toks atvejis nepasikartos, ji irgi maksimaliai dės pastangų tam. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir kad daro bei gali ateityje daryti teigiamą įtaką E. K.. Kadangi jų pajamos nedidelės, prašo netaikyti užstato.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, numatytos keturios privalomos sąlygos nurodyto instituto taikymui, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir
3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi kad, kaip minėta, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi. Taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei sąlygos, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga šiuo atveju neaktuali.
Vertinant kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą, būtina įvertinti, ar yra pakankamai duomenų manyti, jog atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, bus užtikrinta, kad jis ir be paskirtos bausmės laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), taip pat būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Kaip minėta, E. K. neteistas, dirba. Nors administracine tvarka E. K. yra baustas, vis dėlto įvertinus aplinkybę, kad atitinkamos dvi nuobaudos, susijusios su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (pastebėtina, nepripažintinais itin šiurkščiais) nebegalioja, taigi galiojanti yra viena administracinė nuobauda, teismas sprendžia, kad minėta aplinkybė nėra pakankama daryti išvadą apie sistemingą atitinkamų reikalavimų ir taisyklių nepaisymą. Taip pat teismui pateiktos charakteristikos apie E. K. (b. l. 71, 72), kuriose jis apibūdinamas išskirtinai teigiamai. Be to, teismas, spręsdamas nurodytą klausimą, itin atsižvelgia į kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu – kaip į duomenis, atskleidžiančius kaltinamojo požiūrį tiek į konkrečią nusikalstamą veiką, tiek ir į savo veiksmus. O būtent šiuo atveju, įvertinęs kaltinamojo parodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis itin neigiamai vertina savo veiksmus bei suvokia tokių savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes. Todėl visuma nurodytų aplinkybių leidžia spręsti, kad nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Savo ruožtu įvertinęs V. B. charakterizuojančius duomenis – neteista, nebausta administracine tvarka (b. l. 69), dirba, apibūdinama išimtinai teigiamai, be to, iš paaiškinimų yra pagrindo manyti, kad ją su kaltinamuoju sieja tvirtas ir artimas ryšys, teismas sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką E. K. ir ją galima skirti laiduotoja.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytus argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma, ir kadangi V. B. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, E. K. taikytinas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant pagrindo manyti, jog tai atitiks baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas itin šiurkštus ir pavojingas KET pažeidimas, iš kitos pusės - nustatytas 1,76 promilės neblaivumas, sąlyginai nedaug viršijantis neblaivumo ribą, nuo kurios, tuo atveju, jei vairuojama, taikoma baudžiamoji atsakomybė), kaltinamąjį bei laiduotoja skirtinos V. B. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi E. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių BK 68 straipsnyje numatytas uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų – ir teise vairuoti transporto priemones). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų.
E. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, t. y. jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,76 promilės neblaivumas. Taigi, kaip ne kartą minėta, kaltinamasis padarė itin šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Kita vertus, neblaivumo riba, nuo kurios galima baudžiamojo atsakomybė, viršyta sąlyginai nežymiai. Todėl tiek įvertinus nurodytas aplinkybes, tiek ir nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trumpesniam nei galimas vidurkis terminui – t. y. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, kas, teismo vertinimu, laikytina proporcinga priemone. Pastebėtina, jog nors kaltinamasis prašė minėtos baudžiamojo poveikio priemonės neskirti ar skirti ją kuo trumpesniam terminui, vis dėlto teismas šiuo atveju nemato galimybės visai neskirti šios priemonės ar skirti ją mažesniam (minimaliam) terminui, įvertinus tai, jog vis dėlto padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, taip pat – už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nors ir nešiurkščius bei nuobaudos šiuo metu nebegalioja). Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad kaltinamasis būtų išskirtinai ir išimtinai teigiamai charakterizuojamas.
Be to, teismas, siekdamas, kad asmens, kurį nuspręsta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, atžvilgiu būtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai – be kita ko, padarytas auklėjamasis poveikis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (BK 71 str.) numatyta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant šios įmokos dydį, mažesnį nei galimos skirti įmokos vidurkis, artimesnį minimaliai ribai, t. y. skirtina 20 MGL dydžio įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.), kurią prašė taikyti prokurorė. Pažymėtina, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad E. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteistas, jau ne kartą nurodytus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, aplinkybę, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažinta, vertas pasitikėjimo asmuo, be to, duomenis apie konkrečios padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (konkretų neblaivumo laipsnį), teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Be to, toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į teismo įvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis daugiau nenusikals – dėl ko taikytas laidavimas, savo ruožtu turto (atitinkamos veikos priemonės) konfiskavimo paskirtis yra, be kita ko, užkirsti kelią tam, kad tokia priemone vėl nebūtų naudojamasi darant nusikalstamas veikas. Taigi dėl minėtų argumentų visumos teismas sprendžia, kad pastarosios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebūtų tikslingas, be to, kaltinamajam, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuspręsta skirti dvi baudžiamojo poveikio priemones, kas, teismo nuomone, konkrečiu atveju laikytina pakankamomis priemonėmis siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų.
E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 36), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
E. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. K. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti E. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL dydžio, t. y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant jos sumokėjimo terminą – 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.
1) Vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
2) Tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
V. B. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.