Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis A. G. IĮ medkirčiu, nevedęs, teistas 2015-11-03 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2016 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.03 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 2-ame kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,88 promilės), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį H. S., pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių kitų eismo dalyvių saugumui, 14 punkto reikalavimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, 125 punkto reikalavimą – nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto, ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, v. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu P. S., kurį vairavo Ž. S., ko pasėkoje nukentėjusiajai Ž. S. dėl dešinio šokikaulio lūžimo, kairio blauzdikalio apatinio galo ir kairių padikaulių lūžimų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam keleiviui P. S. dėl dešinio riešo sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 5886/2016(01) matyti, kad D. S. kraujyje rasta 1,71 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 68).

Teismo medicinos specialisto 2016-09-19 išvadoje Nr. G 110/2016(08) nurodyta, kad P. S. padarytas dešinio riešo sumušimas, jam padarytas sužalojimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrukdymo (1 t., b. l. 97).

Teismo medicinos specialisto 2016-10-14 išvadoje Nr. G 130/2016(08) Ž. S. konstatuoti sužalojimai: dešinio šonkikaulio lūžimas su poslinkiu ir panirimu; kairio blauzdikaulio apatinio galo ir kairės pėdos padikaulių lūžimai. Ž. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas ir dėl dešinio šokikaulio lūžimo, ir dėl kairio blauzdikaulio apatinio galo, ir dėl kairių padikaulių lūžimų, nes sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 77).

Teismo medicinos specialisto 2016-09-19 išvadoje Nr. G 111/2016(08) nurodyta, kad L. S. kūno sužalojimų neatžymėta (1 t., b. l. 113).

2017-11-13 teismo medicinos ekspertizės akte Nr. PEKG 120/2017(01) nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad Ž. S. būtų nustatytas daugiavaisis (dviejų ar daugiau vaisių) nėštumas ir būtų įvykusi vieno vaisiaus žūtis. Ž. S. gimdymas 2017-05-23 nebuvo priešlaikinis. Ž. S. padarytas dešiniojo šokikaulio skeveldrinis lūžimas su panirimu, kairiųjų abiejų kulkšnių lūžimai, kairiojo blauzdikaulio apatinio galo intrasąnarinis lūžimas, kairiųjų I-V padikaulių lūžimai su panirimu, kairiojo vidinio čiurnikaulio pleištuko lūžimas. Jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kojų kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (3 t., b. l. 190-194).

Tokiu būdu, byloje surinktais įrodymais įrodyta, kad D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių kitų eismo dalyvių saugumui, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo krašto ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, ko pasėkoje nukentėjusiajai Ž. S. dėl dešinio šokikaulio lūžimo, kairio blauzdikalio apatinio galo ir kairių padikaulių lūžimų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam P. S. dėl dešinio riešo sumušimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, parodymų nekeitė, ikiteisminio tyrimo neapsunkino, nuo pirmos apklausos jis pareiškė, kad dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Teismui nėra pagrindo abejoti tokiais kaltinamojo parodymais. Teismo manymu, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepaneigia tai, kad kaltinamasis nepaaiškino visų įvykio aplinkybių ir nurodė, kad jų nepamena. Kaltinamasis įvykio metu buvo girtas (1,88 promilės etilo alkoholio), todėl jis dėl objektyvių priežasčių gali neprisiminti visų įvykio aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų netyčinį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, anksčiau vieną kartą teistas tačiau, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, jo veiksmai pasireiškė dideliu neatsargumu ir sukėlė gana sunkias pasekmes, padarytos žalos neatlygino, baustas administracine tvarka, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus kaltinamajam bausmę – baudą (LR BK 47 str.), artimą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 66 str., BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaitytinas D. S. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-08-12, 20.45 val. iki 2016-08-13, 16.40 val. (viena diena).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 2 217,02 Eur gydymo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. S. (1 t., b. l. 118-126) tenkintinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji Ž. S. ir P. S. patyrė sužalojimų, jie, taip pat jų dukra L. S. 2016-08-12 buvo konsultuoti VšĮ Utenos ligoninė gydytojų, Ž. S. nuo 2016-08-13 iki 2016-08-18 buvo gydoma VšĮ Utenos ligoninė, nuo 2016-08-30 iki 2016-09-05 ir nuo 2016-09-23 iki 2016-09-28 VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, o nuo 2016-12-05 iki 2016-12-25 buvo gydoma UAB „Draugystės sanatorija“. Viso gydymas kainavo 2 217,02. Kadangi žala Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų ir jo kaltės, iš jo Privalomajam sveikatos draudimo fondo biudžetui priteistina 2 217,02 Eur žalos (CK 6.276 str.).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios Ž. S. civilinis ieškinys dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 157-160).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Sprendžiant ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Kartu teismas pažymi, kad jeigu prievolė atlyginti turtinę ir/ar neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalą atlyginti. Tai reiškia, kad eismo įvykio metu sukeltos žalos atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą: žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Tai yra, žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas.

Civilinė ieškovė ieškinyje ir teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl kaltinamojo D. S. priešingų teisei veiksmų jai buvo smarkiai sužalotos abi kojos, buvo įvykę daugybiniai kojų lūžiai, todėl ji ilgą laiką negalėjo vaikščioti, sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje, vėliau ilgą laiką vaikščiojo tik su ramentais. Ji kelis kartus gulėjo ligoninėse, yra patyrusi ne vieną operaciją, dar operacinį gydymą reikės taikyti ir ateityje, būklė iki šios dienos nėra gera, ji nėra visiškai pasveikusi. Ji turi mažametę dukterį, tačiau dėl savo riboto judėjimo ji negalėjo tinkamai ja pasirūpinti. Patirti sužalojimai jai sukėlė begalę nepatogumų, sumažėjo jos galimybės judėti, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, ko pasėkoje nepatogumus patyrė ir jos artimieji. Jos gyvenimas po eismo įvykio pasikeitė, ji negali dirbti, negali tinkamai iki šiol vaikščioti, t. y. eismo įvykis paliko liekamųjų reiškinių, kurie tęsis visą jos gyvenimą. Visos nurodytos aplinkybės jai sukėlė dideles emocines kančias, dėl jai padarytų sužalojimų šiuo metu negali dirbti ir užsidirbti, nors turi išsilavinimą. Jai buvo siūlomas darbas, tačiau ji jo atsisakė, kadangi šiuo metu ji negali tinkamai jo atlikti dėl savo sveikatos būklės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ji patyrė dideles dvasines kančias, dėl patirtų sužalojimų ji negali judėti, nuolat patiria fizinį skausmą, negali tinkamai pasirūpinti savo šeima, negali dirbti, sumažėjo jos socialiniai ryšiai su kitais asmenimis, bendravimo galimybės. Po įvykio labai daug pergyveno, prasidėjo depresija. Galėjo tik gulėti arba sėdėti lovoje, negalėjo kurį laiką pasirūpinti savimi, nuolat reikėjo kito pagalbos. Yra likę randų, turėti batai nebetinka, kompleksuoja pasirodyti pliaže, nes nenori rodytis dėl randų, greičiau pavargsta, paskausta kojos, jai yra reikalinga nuolatinė pagalba. Pasikeitė ne tik jos, bet ir visos šeimos gyvenimas, todėl prašė priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir į jau suformuotą teismų praktiką. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Todėl būtina atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu. Pagal teismų praktiką nesunkių sveikatos sutrikdymų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose paprastai priteisiama nuo 2000 iki 7000 Eur. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti kriterijų visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltos gana sunkios pasekmės – dešiniojo šokikaulio skeveldrinis lūžimas su panirimu, kairiųjų abiejų kulkšnių lūžimai, kairiojo blauzdikaulio apatinio galo intrasąnarinis lūžimas, kairiųjų I-V padikaulių lūžimai su panirimu, kairiojo vidinio čiurnikaulio pleištuko lūžimas. Nors sužalojimai kvalifikuojami kaip nesukus sveikatos sutrikdymas, tačiau ji ilgai juto fizinį skausmą, daug kartų gydėsi ligoninėse, ne kartą buvo operuota, ilgą laiką visai negalėjo vaikščioti, po to ilgą laiką naudojosi invalido vežimėliu, ramentais. Ji iki šiol jaučia nusikalstamos veikos padarinius, negali tinkamai judėti, įsidarbinti, numatomas tolimesnis jos gydymas. Dėl nurodyto ji patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo bendravimo galimybės ir kita. Kita vertus, vien neigiami emociniai išgyvenimai ir ilgas gydymas savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad nukentėjusiajai padaryta labai didelė neturtinė žala, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl neatsargumo (BK 16 straipsnis), nenorėjo kilusių padarinių ir nesiekė jų, nenorėjo sukelti ir dvasinių išgyvenimų nukentėjusiajai. Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant teisme nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, prisipažino kaltu ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi, sutinka ateityje atlyginti neturtinę žalą. Jis yra jaunas ir sveikas, darbingo amžiaus, šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, todėl realiai turės galimybę atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą.

Nukentėjusioji Ž. S. civiliniame ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu ji laukėsi dvynukų, o po eismo įvykio jai įvyko persileidimas ir ji neteko vieno kūdikio. Tačiau teismo medicinos ekspertai ekspertizės akte konstatavo, kad pateiktuose medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad Ž. S. būtų nustatytas daugiavaisis (dviejų ar daugiau vaisių) nėštumas ir būtų įvykusi vieno vaisiaus žūtis. Kitų įrodymų, patvirtinančių nurodytą aplinkybę, byloje nėra, jų nepateikė ir nukentėjusioji, todėl teismas laiko ją neįrodyta.

Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo konkrečiu atveju teismas laiko, jog nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos yra aiškiai neadekvatus, nepagrįstas ir neprotingas, todėl mažintinas iki 10 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija nukentėjusiajai atitinka padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes ir atsiradusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė Ž. S. išmokėjo 5 000 Eur neturinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 10, 12), t. y. maksimalią sumą neturtinei žalai atlyginti pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, iš kaltinamojo jai priteistina 5 000 Eur neturtinės žalos.

Nukentėjusioji Ž. S. turėjo 1 210 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Pripažinus D. S. kaltu, iš jo šios išlaidos išieškotinos nukentėjusiajai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 2 dalį ir nuteisti 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis LR BK 66 str., LR BPK 140 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-08-12, 20.45 val. iki 2016-08-13, 16.40 val. (vieną dieną), skaičiuojant vieną sulaikymo dieną už 2 MGL baudos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d. ir 68 str., paskirti D. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams ar ją įgyti.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš D. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2 217,02 Eur (du tūstančius du šimtus septyniolika eurų 2 ct) žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buveinės adresas Europos aikštė 1, Vilnius), į. k. 191351679, a. s. Nr. LT 217300010002484333, esančią AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Priteisti iš D. S. Ž. S. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. S. Ž. S. 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.