Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovei R. P. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei R. P. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. vasario 20 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi – atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2014 metais atsakovė R. P. savo sodo sklype pradėjo vandens gręžinio kasimo darbus. Atsakovė pasiūlė ieškovei investuoti į gręžinio kasimo darbus lygiomis dalimis. Pilna gręžinio kaina su vandens pajungimo sistema sudarė 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt). Šalys investavo lygiomis dalimis – po 724,05 Eur (2 500 Lt). Susitarė, jog vandens pajungimo sistema bus sumontuota atsakovės namo rūsyje, nes ieškovės sodo namelis rūsio neturi. Buvo sutarta, jog vanduo nuo pavasario iki žiemos bus atsuktas, kad šalys nekliudomai galėtų naudotis vandeniu. Pinigų perdavimo laikotarpiu nebuvo sudaryta sutartis dėl gręžinio nuosavybės / naudojimo. Šią sutartį ieškovė M. P. ir atsakovė R. P. sudarė 2015 m. birželio 26 d., kuria šalys susitarė dėl bendros vandens gręžinio nuosavybės, kurį iškasė bendromis lėšomis (duomenys neskelbtini) sklype. Taip pat sutartyje nurodoma, kad atsiskaitymą už sunaudotą vandenį ir tam sunaudotą elektrą atliks pagal skaitiklio parodymus, bei susitarė, kad nuotekų vandenį leisti į šulinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo namelis, esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovė nuo sutarties sudarymo gręžiniu pasinaudojo tik viena mėnesį, vėliau vanduo buvo užsuktas, nors ieškovė bandė susiekti su atsakove, tačiau vis tiek vanduo nebuvo įjungtas. Todėl ieškovė 2019 m. spalio 30 d. pranešimu informavo atsakovę dėl 2015 m. birželio 26 d. sutarties nutraukimo, dėl netinkamo sutarties vykdymo, ir pareikalavo grąžinti 724,00 Eur sumą investuotą į vandens gręžinį. Tačiau atsakovė pareikalautos sumos negrąžino.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato. CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Paminėtina, kad CK 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip pranešimo įteikimas asmeniškai. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi, t. y. taikoma restitucija (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.

Ieškovė 2019 m. spalio 30 d. išsiuntė pranešimą dėl sutarties nutraukimo, šis pranešimas išsiųstas atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, bei atsakovės sodo namelio, kur iš esmės yra sutarties vykdymo vieta, adresu, tačiau pranešimas buvo neįteiktas. Nors ieškovei nepavyko įteikti pranešimo dėl sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė savo pareigą pranešti apie sutarties nutraukimą įvykdė, todėl laikytina, kad šalių 2015 m. birželio 26 d. sutartis buvo nutraukta. Ieškovė atsakovei prieš 2015 m. birželio 26 d. sutarties sudarymą perdavė 724,00 Eur sumą dėl vandens gręžinio įrengimo, o sutartimi nusistatė, kad vandens gręžinys yra bendra nuosavybė ir jis iškastas bendromis lėšomis, tačiau ieškovė vandens gręžiniu negalėjo naudotis, taip kaip ji tikėjosi, t. y. nuo pavasario iki žiemos, todėl esant esminiam sutarties pažeidimui, kai šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, nutraukus sutartį įgijo teisę reikalauti iš atsakovės, jai sumokėtos 724,00 Eur sumos, taikant vienašalę restituciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y. taikytina vienašalė restitucija įpareigojant atsakovę R. P. grąžinti ieškovei 724,00 Eur sumą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė žyminio mokesčio sumokėjo 16,29 Eur, t. y. 0,29 Eur per daug, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Taikyti vienašalę restituciją ir įpareigoti atsakovę R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 724,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 00 ct) sumą.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 16,00 Eur (šešiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės R. P., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,37 Eur (penkių eurų 37 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 0,29 Eur (nulis eurų 29 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 per kredito įstaigą „Swedbank“, AB.

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiems Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.