Kauno apygardos teismo nutarimas

2015-06-17 · Byla Nr. ATP-569-530/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-06-17
Bylos Nr.
ATP-569-530/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01368-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-569-530/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01368-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi U. V. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo U. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

U. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 14.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę Audi 80, valst.nr.(duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti nebuvo atidus, manevruodamas namų kieme kliudė ir apgadino kitą stovėjusį automobilį Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam asmeniui, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tuo U. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 106; 231.1, 234 (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais U. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimu U. V. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jam skirta 40 Eur (keturiasdešimties eurų) bauda, bei padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., jam skirta 900 (devynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda 900 (devynių šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

U. V. atstovas advokatas M. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas nutarimą priėmė neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, todėl nutarimas turėtų būti naikinamas nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Volvo vairuotojas R. A. paaiškino, kad jo automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje jau buvo apgadintas prieš savaitę, o įvykio dieną neva buvo nubraukti dažai toje pačioje vietoje, kur bamperis buvo apgadintas prieš tai. Tikslaus apgadinimo aukščio išmatuoti nebuvo galimybės, nes neaišku, kurie sugadinimai kada atsirado. Akivaizdu, kad nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į teikiamus paaiškinimus, sprendimą priėmė nesant pakankamų motyvų ir pagrindo skirti administracinę nuobaudą. Liudytojas G. M. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad iš Vilniaus PK gavo pavedimą atlikti automobilio Audi 80 apžiūrą. Nurodė, kad atlikęs apžiūrą ant automobilio žymių apgadinimų nerado, šviežių remonto žymių taip pat nematė. Liudytojas V. G. nurodė, kad 2014-09-27 apie 14 val. jis su sutuoktine įsėdo į savo automobilį ir pamatė, kaip atbuline eiga važiuojantis automobilis Audi 80 galine kaire puse atsitrenkia į stovinčio automobilio Volvo dešinę pusę, kuris šiek tiek sujudėjo, pavažiuoja į priekį, pasitaiso ir vėl atbuline eiga išvažiuoja. Automobiliui važiuojant pro V. G. automobilį, V. G. prasidarė automobilio langą ir sušuko, kodėl jis nieko nedaro ir išvažiuoja, tačiau vairuotojas atsakė, kad nieko nebuvo ir išvažiavo. Vyr. Patrulio M. A. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad eismo įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis Volvo, tačiau iš aukščiau minimų administracinio teisės pažeidimo byloje teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad automobilis jau buvo apgadintas anksčiau, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą remtasi tik liudytojo paaiškinimu, jokios žalos apžiūrėjus automobilius nenustatyta, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl paties administracinio teisės pažeidimo įvykio buvimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pateikti įrodymai nėra pakankami ir nuoseklūs – priešingai, jie yra prieštaringi, o teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, prieštaravimų nepašalino, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Nesant objektyvių ir patikimų duomenų, kad pareiškėjas pažeidė KET 9; 106; 231,1; 234 punktų reikalavimus, negalimas yra ir nutarime nurodytų ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., taikymas. Byloje pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.

Kauno apskrities VKP Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašė apeliacinio skundo netenkinti, paliekant Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nurodė, jog surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad U. V. padarė KET pažeidimus, nulėmusius kito asmens turto sugadinimą. Tyrimo metu nustatyti kitos transporto priemonės techniniai defektai ir nesuinteresuoto nešališko liudytojo V. G. bei R. A. parodymai, kuriuos teismas pripažino patikimais įrodant apelianto kaltę dėl įvykio, yra pakankamas teisėtas pagrindas konstatuoti, kad U. V. padaręs eismo įvykį iš jo pasišalino tyčia, t.y. suvokdamas savo veiksmus, jų pasekmes ir tikslingai veikdamas siekiant išvengti atsakomybės. Mano, kad tyrimo metu surinktų, gautų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visuma patvirtina esant U. V. kaltę padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš U. V. atstovo skundo, jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad U. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Teigia, kad nėra pateikta konkrečių objektyvių įrodymų, liudijančių administracinio teisės pažeidimo faktą, įvykį ar sudėtį.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, spręsdamas U. V. administracinės atsakomybės pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai U. V. pripažino kaltu padarius šį pažeidimą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t.y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis materiali - atsakomybė taikoma tik tada, kai padaroma reali žala (jie apgadinami ar sugadinami) minimo straipsnio dispozicijoje išvardintam turtui ir šią žalą turi padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įrodinėjant ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tyčia. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

U. V. kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino. Byloje nustatyta, kad 2014-09-27, 14 val. 17 min. D. G. telefonu Vilniaus apskrities VPK informavo, jog kieme stovintį mėlynos spalvos automobilį Volvo v/n (duomenys neskelbtini) apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos baltos spalvos automobilis Audi v/n (duomenys neskelbtini) (b.l., 22). V. G. 2014-10-19 paaiškinime taip pat nurodė, jog 2014-09-27 dienos ryte įsėdo į automobilį, esantį kieme, prie .(duomenys neskelbtini),. Pastebėjo, jog automobilis Audi 80, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį Volvo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. G. taip pat parodė, jog pamatė, kad kitas automobilis priešais jį kieme važiuojant atbuline eiga atsitrenkia į automobilį, pavažiuoja į priekį ir lyg niekur nieko išvažinėja iš kiemo. Kontaktą matė, nežino, ar žala buvo, ar nebuvo (b.l. 58-59).Vyr. patrulis M. A. tarnybiniame pranešime nurodė, jog suradus Volvo šeimininką R. A., jis paaiškino, kad jo automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje jau buvo apgadintas prieš savaitę, o šiandien (t.y. įvykio metu) buvo tik nubraukti dažai toje pačioje vietoje, kur bamperis buvo apgadintas prieš tai. Tikslaus apgadinimo aukščio išmatuoti nebuvo galimybės, nes neaišku kurie sugadinimai kada atsirado (b.l. 4). R. A. 2014-09-27 paaiškinime nurodė, jog rado nubrauktus dažus, ko prieš tai nebuvo (b.l. 8). Tačiau 2015-03-23 rašte R. A. nurodė, jog automobilį Volvo 850, valst.nr.(duomenys neskelbtini) yra pardavęs, kadangi po eismo įvykio automobilio netaisė, finansinių nuostolių nepatyrė, todėl kaltinamajam jokių pretenzijų neturi. Taip pat pažymėtina, jog 2014-10-14 transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad Audi 80 automobilio valst.Nr.(duomenys neskelbtini) apgadinimų nesimato ir padaryta išvada, jog automobilis be išorinių apgadinimo žymių (b.l. 14). Teismo posėdyje tyrėjas G. M., apklaustas liudytoju, taip pat patvirtino, kad atliekant automobilio Audi apžiūrą, apgadinimų nepastebėjo, šviežių remonto žymių taip pat nebuvo (b.l.50).Nors byloje nėra duomenų, kokiame aukštyje buvo padarytas automobilio Volvo, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dažų nubraukimas, tačiau byloje esančios transporto priemonių fotonuotraukos ( b.l.12,13,10-11), bei liudytojo D. G. parodymai teisme, kad Audi automobilis atsitrenkė į Volvo automobilį galine transporto priemonės dalimi, leidžia vizualiai nustatyti, jog esant tokiam liudytojo nurodytam mechanizmui, U. V. vairuojamas automobilis Audi 80 išvažinėdamas atbuline eiga iš kiemo galėjo kliudyti Volvo automobilį galiniu bamperiu, kuris yra šiek tiek išsikišęs į išorę ir juodos spalvos. Tad, jeigu daryti išvadą buvus kontaktą tarp šių dviejų automobilių, turėjo likti ne baltos spalvos dažų ant „Volvo“ automobilio bamperio, o juodos ar tamsiai pilkos spalvos nubraukimo žymės. Liudytojas D. G. teisme teigė, jog kontakto metu automobilis Volvo, lyg ir sujudėjo, tai rodo, jo nevisišką įsitikinimą dėl tikslių įvykio aplinkybių. Taigi aukščiau nurodytų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad U. V. apgadino R. A. priklausančią transporto priemonę, R. A. jokia žala padaryta nebuvo ir jis jokių pretenzijų U. V. neturi. Nenustatyta aplinkybė, kodėl ant Volvo bamperio liko šviesios spalvos dažai, o ne tamsūs, o tai kelia pagrįstas abejones, kurių pašalinti jau nesant išsaugoto Volvo automobilio, galimybės nėra. Liudytojo D. G. parodymai yra labiau tikėtini, tačiau jų nepatvirtina rašytinė medžiaga, todėl pirmos instancijos teismas darydamas išvadas dėl kaltės buvimo U. V. veiksmuose, vienus įrodymus vertino labiau nei kitus, todėl padarė neteisingą išvadą. Byloje nesant objektyvių duomenų, kad U. V. apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, jam nekyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o tuo pačiu ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes atsakomybė pagal minimą straipsnį atsiranda tada, kai asmuo pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti U. V. kaltei padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dėl minėtų pažeidimų padarymo nutrauktina, nenustačius U. V. veikoje šių pažeidimų sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

U. V. atstovo advokato M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė