- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1002-673/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21231-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- T. J.
- Kaltinamasis
- M. M.
- Civilinis atsakovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Advokatai
- Jolanta Činčikienė, Rūta Mikšė, Jolanta Činčikienėsel
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.3; 1.1.8.6.2; 1.2.25.4.2.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2
2022 m. gegužės 6 d.
nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. birželio 28 d. apie 07.10 val., M. M., Šilainėlių kaimo ribose, Pelėdnagių sen., Kėdainių r., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 63,113 kilometre, kryptimi link Panevėžio, vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz Atego“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus tuo, kad kelyje lenkdamas kitą transporto priemonę, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, dėl ko priešpriešais važiavusio automobilio „Audi A4“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. J., vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo trajektoriją, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su vilkiku „Scania“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (lenkiška registracija), taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam T. J. - dėl muštinės galvos žaizdos, dešinės veido pusės sumušimo su skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio komplekso lūžiu, krūtinės sumušimo su dešinio raktikaulio ir daugybiniais dešinės pusės šonkaulių lūžiais, plaučių sumušimais, oro ir kraujo sankaupomis krūtinplėvės ertmėse abipuse, oro susikaupimu krūtinės paodėje, stuburo kaklinės dalies II ir III slankstelių lūžių, juosmeninės dalies III slankstelio lūžio, dubens kaulų dauginių lūžių, kepenų, dešinio inksto ir blužnies trauminių pažeidimų - buvo sunkiai sutrikdyta sveikata
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. M. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai. Patvirtino, kad įvykis įvyko 2021 m. birželio 28 d. apie 07.10 val., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 63,113 kilometre, jam važiuojant kryptimi link Panevėžio. Nurodė, kad jis vairavo sunkvežimį „Mercedes Benz Atego“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Vairavo darbo metu. Pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės. Pripažino, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus. Pripažino, kad lenkdamas kitą transporto priemonę, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Pripažino, kad tuo sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, dėl ko priešpriešais važiavusio automobilio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo trajektoriją, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su vilkiku. Žino, kad eismo įvykyje buvo sunkiai sužalotas žmogus. Su nukentėjusiuoju iki teismo nesusisiekė, neatsiprašė. Po pirmo posėdžio savo inciatyva nukentėjusiajam pervedė 1000 Eur. Sutinka papildomai sumokėti 500 Eur nukentėjusiojo išlaidas advokatui. Vis dar dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir eismo įvykio metu. Vedęs, turi mažametį vaiką. Jo pajamos per mėn. apie 1300 Eur. Sutuoktinė tik pradeda vykdyti individualią veiklą. Gailisi. Išvadas sau pasidarė, vairuos atsakingai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis T. J. parodė, kad apie 2021 m. birželio 28 d. eismo įvykį, kurio metu vairuodamas nuosavą automobilį „Audi A4“, susidūrė su sunkvežimiu, visiškai nieko neprisimena. Eismo įvykio metu patyrė labai stiprius kūno sužalojimus, 8 paras buvo komos būsenoje, todėl apie įvykį nieko negali papasakoti. Ilgą laiką buvo gydytas dėl patirtų traumų, iki šiol lankosi pas reabilitologus ir yra taikoma reabilitacija. Šiems metams yra numatytos 4 reabilitacijos. Patyrė difuzinį smegenų sutrenkimą, stuburo lūžį, vidaus organų įplyšimus, dubens kaulų lūžius ir kitus bendrus viso kūno sumušimus. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir sugadinto turto yra patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų liko 40 procentų nedarbingas ir neaišku ar bus pagerėjimas (1 t., b. l. 108-109).
L. S. R. parodė, kad jis su vilkiku „Scania N320“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir puspriekabe „Schmitz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 28 d. apie 00.05 val., pasikrovęs krovinį važiavo iš Lenkijos K. Š. miestelio į Latviją. Puspriekabėje buvo pakrautas krovinys - vynas, kurio bendra masė apie 20 tonų. Jis pasienyje su Lietuva sustojo pailsėti ir turėjo 15 minučių pertrauką. Dar apie 30 minučių pertrauką turėjo apie 5.30 val. Tuomet jau važiavo be pertraukų. Iš autostrados jis važiavo į „Viabaltikos“ kelią, kuriame jo eismo juostoje link Panevėžio buvo didelis eismas. Pravažiavus kelių sankryžą ir viaduką, važiavo vienoje kolonoje 4-5 transporto priemonės. Prieš jį važiavo vilkikai, o už jo sunkvežimis. Buvo po 7 val. kelios minutės. Jis važiavo apie 80 km/h greičiu ir visi vilkikai važiavo vienodu tempu. Pamatė pro galinį veidrodėlį, kad už jo važiuojantis sunkvežimis pradėjo lenkimo manevrą, rodė posūkio signalą ir išvažinėjo į priešingo eismo juostą. Kai sunkvežimis pradėjo jį lenkti, jis priešingoje juostoje jokių atvažiuojančių transporto priemonių nematė, tačiau po kelių sekundžių pamatė atvažiuojantį žalios spalvos lengvąjį automobilį „Audi“. Sunkvežimio vairuotojas lenkimo manevrą atlikinėjo apie 85-90 km/h greičiu, tačiau tiksliai negali pasakyti. Kai jis pamatė, kad atvažiuoja priešingoje eismo juostoje „Audi“, tai sunkvežimis buvo visiškai priešingo eismo juostoje, lenkimo manevre ir buvo ties jo viduriu. Jis iškart suprato, kad sunkvežimis nespės atlikti manevro ir pagalvojo, kad tuoj kažkas bus. Sunkvežimis nebandė pristabdyti ir grįžti į savo eismo juostą, o toliau lenkė jį. Jį pralenkė ir grįžo į savo eismo juostą ir tada vėl lenkė kitą vilkiką. Jis pats (liudytojas) jau pradėjo stabdyti savo vilkiką, nes suprato, kad kažkas gali atsitikti. Kai sunkvežimis atlikinėjo lenkimo manevrą ir jau grįžinėjo į savo eismo juostą (sunkvežimio galas buvo dar abipus vidurio juostos, dešinės pusės ratai buvo jau dešinėje juostoje), priešais atvažiuojantis žalios spalvos „Audi“ su sunkvežimiu prasilenkė labai minimaliu atstumu - iki 1 metro, ir prasilenkus „Audi“ automobilis staigiai metėsi į dešinę, pavažiavo kažkiek kelkraščiu, jį sumėtė ir jis išvažiavo į priešingo eismo juostą prieš jį. Sustabdyti vilkiko nebuvo galimybės. Prieš susidūrimą jis kažkiek stabdė, tačiau kokiu tiksliai greičiu važiavo prieš susidūrimą, negali pasakyti. „Audi“ automobilis trenkėsi į jo vilkiką dešine puse. Po susidūrimo jo vilkikas „Audi“ dar pastūmė apie 50 metrų. Sustojus, jis išlipo iš vilkiko. Taip pat sustojo už jo važiavęs vilkikas. Sunkvežimio vairuotojas, kuris lenkė vilkikus, irgi sustojo toliau ir atbėgo prie jų. Automobilyje „Audi“ buvo vienas vairuotojas, jaunas vyras. Ar jis buvo su saugos diržu, negali atsakyti, nes nepamena. Pagalbą kvietė iš paskos važiavusio vilkiko vairuotojas. „Audi“ vairuotojas buvo be sąmonės, jo veidas buvo kruvinas Atvykę gaisrininkai ištraukė vairuotoją ir perdavė medikams. Mano, kad dėl eismo įvykio kaltas yra sunkvežimio vairuotojas, kuris atliko lenkimo manevrus neatsižvelgdamas į kitus eismo dalyvius (1 t., b. l. 97-99).
Liudytojas A. A. parodė, kad 2021 m. birželio 28 d. ryte, apie 7.00 val., Kėdainių r. vairavo vilkiką „Scania“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) važiavo kryptimi link Panevėžio. Eismas nebuvo labai intensyvus, tačiau keliu važiavo keli kiti vilkikai vienas paskui kitą, tarp kurių važiavo ir jis. Pats važiavo paskui Lenkijos registracijos valstybiniais numeriais važiavusį vilkiką. Dar ankščiau, bevažiuojant keliu, dar prieš Kėdainius jį aplenkė „Mercedes Benz“ sunkvežimis, kuris gan pavojingai jį lenkė ir vos spėjo atlikti lenkimo manevrą bei sugrįžti į savo juostą prieš saugumo salelę. Jau tada atkreipė dėmesį į tą sunkvežimį. Kiek pavažiavus keliu, matė, kaip priekyje Lenkijos vilkiko tas pats „Mercedes Benz“ sunkvežimis pradėjo lenkimo manevrą ir lenkė dar vieną vilkiką, kuris važiavo visų jų priekyje. Ar toje vietoje „Mercedes Benz“ sunkvežimiui buvo laisva priešingo eismo juosta lenkimui, jis nematė, kadangi vaizdą užstojo priekyje važiavę kiti vilkikai. Vos tik prasidėjus lenkimo manevrui ir „Mercedes Benz“ sunkvežimiui susilyginus su lenkiamuoju vilkiku, pamatė kad priekyje „Mercedes Benz“ sunkvežimio į kelkraštį sukosi priešprieša važiavęs žalios spalvos „Audi“ automobilis. Automobilis „Audi“ matomai suko į tą kelkraštį, kad išvengtų susidūrimo su sunkvežimiu, tačiau kelkraštyje automobilį „Audi“ užmetė ir jis pradėjo slysti dešiniu šonu, išslydo į priešingą kelio pusę tiesiai prieš Lenkijos vilkiką. Dar kai pamatė, kad „Audi“ pradėjo slysti kelkraštyje, tiek jis, tiek Lenkijos vilkikas stabdė, tačiau atstumas tarp „Audi“ ir Lenkijos vilkiko buvo per mažas. Įvyko stiprus susidūrimas. Tuo tarpu tas „Mercedes Benz“ sunkvežimis nuvažiavo toliau, o kaip vėliau paaiškėjo, sustojo nuvažiavęs nemažą atstumą nuo įvykio vietos. Po eismo įvykio tiek jis, tiek Lenkijos pilietis išlipo iš savo sunkvežimių ir nuskubėjo prie „Audi“ vairuotojo. Vos pamatęs eismo įvykį iškart skambino greitajai pagalbai. „Audi“ vairuotojas buvo be sąmonės, matėsi, kad jis buvo sužalotas. Vėliau jis atgavo sąmonę, judėjo, tačiau sunkiai. Laukė medikų ir policijos. Kol laukė pagalbos priėjo ir „Mercedes Benz“ sunkvežimio vairuotojas, kuris teigė, kad lenkė vieną vilkiką, kad labai skubėjo. Nebuvo, kad jis neigtų kaltę, buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs. Vėliau jis pamąstydamas sakė, kodėl „Audi“ vairuotojas nevažiavo į griovį. Tada jam pats atsakė: „ko pats nevažiavai į griovį?“. Tuo diskusija ir baigėsi. Mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas „Mercedes Benz“ vairuotojas, kuris lenkdamas kitą vilkiką sukėlė pavojingą situaciją eisme, dėl ko „Audi“ vairuotojas buvo priverstas išvažiuoti į kelkraštį ir vengti susidūrimo, dėl ko jį sumėtė ir automobilis nevaldomai trenkėsi į priešprieša važiavusį kitą vilkiką. Prašo jo nekviesti liudytoju į teismą, kadangi dirba užsienio kompanijoje ir dažniausiai būna išvykęs į užsienį. Prie apklausos prideda nuotraukas, kurias padarė iškart po eismo įvykio (1 t., b. l. 102-103).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta eismo įvykio vieta - Kėdainių r., Šilainėlių kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 63 kilometras, užfiksuoti po eismo įvykio likę pėdsakai, nubraižytas eismo įvykio vietos planas (1 t., b. l. 21-42).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėtos transporto priemonės - vilkikas „Scania“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (registruota Lenkijoje), su puspriekabe „Schmitz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (registruota Lenkijoje), automobilis „Audi A4“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) sunkvežimis „Mercedes Benz“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) užfiksuoti transporto priemonių sugadinimai atsiradę po eismo įvykio (1 t., b. l. 43-60, 64-66, 75-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1580/2021(02) nurodyta, kad T. J. po 2021 m. birželio 28 d. eismo įvykio diagnozuota muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje, dešinės veido pusės sumušimas su skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio komplekso lūžiu, krūtinės sumušimas su dešinio raktikaulio ir dauginiais dešinės pusės šonkaulių lūžiais, plaučių sumušimais, oro ir kraujo sankaupomis krūtinplėvės ertmėse abipus; oro susikaupimu krūtinės paodėje, stuburo kaklinės dalies II ir III slankstelių lūžiai, juosmeninės dalies III slankstelio lūžis, dubens kaulų dauginiai lūžiai, kepenų, dešiniojo inksto ir blužnies trauminiai pažeidimai. Patirta politrauma, kaip sužalojimų visuma, vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dauginių šonkaulių lūžių ir nestabilios krūtinės ląstos, dauginių vidaus organų sumušimų, kraujo bei oro susikaupimo krūtinplėvės ertmėse buvo kilusi reali grėsmė gyvybei (1 t., b. l. 138-144).
Kaltinamasis M. M. ir liudytojas S. R. įvykio metu buvo blaivūs (1 t., b. l. 119-121).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta ir įrodyta, kad 2021 m. birželio 28 d. apie 07.10 val., M. M., Šilainėlių kaimo ribose, Pelėdnagių sen., Kėdainių r., kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 63,113 kilometre, kryptimi link Panevėžio, vairuodamas sunkvežimį „Mercedes Benz Atego“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.3 punkto reikalavimus tuo, kad kelyje lenkdamas kitą transporto priemonę, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, dėl ko priešpriešais važiavusio automobilio „Audi A4“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. J., vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo trajektoriją, dėl to nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su vilkiku „Scania“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (lenkiška registracija), taip įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam T. J. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, pripažino, kad vairuodamas transporto priemonę - sunkvežimį „Mercedes Benz Atego“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, lenkdamas kitą transporto priemonę neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms, sukėlė pavojingą situaciją eisme ir neišvengiamą kliūtį kelyje, dėl to priešpriešais važiavusio automobilio „Audi A4“ vairuotojas, vengdamas susidūrimo, buvo priverstas intensyviai stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo trajektoriją, dėl ko nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su vilkiku „Scania“, ko pasėkoje „Audi A4“ vairavusiam nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Be kaltinamojo prisipažino, jo kaltę patvirtina byloje ištirtų anksčiau aprašytų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiojo T. J., liudytojų S. R. ir A. A. aprašyti parodymai, teismo medicinos specialisto išvada dėl T. J. eismo įvykio metu patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo; įvykio vietos ir visų automobilių apžiūros duomenys.
Taigi byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė kaltinime nurodytą KET (Kelių eismo taisyklių) 136.3 punkto reikalavimą. Šiuo atveju kilusius padarinius – kaltinamojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas kitas žmogus, tiesiogiai sąlygojo kaltinamojo netinkamas vairavimas, tai yra neįsitikinimas lenkiant, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Kaltinamojo KET pažeidžianti veika buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, turi tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes - vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį esant geroms eismo sąlygoms, taip pat ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėdamas ir pareigą, ir realią galimybę vairuoti saugiai - turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.).
Nusikaltimas baigtas, nes dėl kaltinamojo sukelto eismo įvykio atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro kategorišką išvadą, kad M. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Teismas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir, teismo manymu – nuoširdžiai gailėjosi, bei savo noru atlygino nukentėjusiajam 2000 Eur žalą ir 500 Eur proceso išlaidas (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Proceso dalyvių pozicija dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamasis ir jo gynėja prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
To paties prašė ir prokuroras.
Nukentėjusysis, dalyvavęs 2022-04-05 posėdyje (2 t., b. l. 122), nurodė, kad jam bus ramiau, jei jis atleis kaltinamajam, neprieštaravo bylos nutraukimui, tai paliko spręsti teismui.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.
Kaltinamasis/jo gynėja pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sesers atsakomybei pagal laidavimą be užstato.
Laiduotoja J. J. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, neteista, nebausta, dirba, su kaltinamuoju gerai sutaria, mano, kad galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytos veikos nepateisina.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, duomenų, kad asmuo turėtų problemų dėl ydingų įpročių – nėra, sveikas, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą.
Kaltinamasis pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir savo elgesį kelyje vertino kritiškai.
Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Dėl laiduotojo.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, nebaustas, teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nepateisino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos.
Teismas, įvertinęs pretendentės tapti laiduotoja charakterizuojančią medžiagą, jos deklaruojamus ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį prašomos laiduotojos atsakomybei.
Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir daro išvadą, jog laidavimas vidutiniam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Dėl užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika neatsargi, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, turi šeimą ir pareigą išlaikyti mažametį vaiką, turi kreditinių įsipareigojimų, todėl jo turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, eismo įvykyje sunkiai sužalojęs žmogų, kaltu visiškai prisipažino tik teisiamojo posėdžio metu, į tai, kad jis tik teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau jo sveikata nepasidomėjo, atsižvelgiant į tai, kad praeityje ne vieną kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į iš bylos medžiagos nustatytą jo ypatingai atsainų vairavimą, nulėmusį eismo įvykį ir sunkias bei greičiausiai nebepataisomas pasekmės nukentėjusiam asmeniui, teismas mano, jog kaltinamajam yra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis turi mažametį vaiką, skiriant mažesnę, nei galimos skirti įmokos vidurkis (galima skirti įmoka nuo 10 iki 250 MGL, kai 1 MGL - 50 Eur) (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jokia kardomoji priemonė nepaskirta.
Civilinis ieškinys.
Nukentėjusysis T. J. byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna insurance group“ priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 2 572,08 Eur turtinės žalos - negautų pajamų, taip pat iš kaltinamojo M. M. priteisti 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
2022-04-05 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pateikė teismui su civiliniu atsakovu - draudimo bendrove sudarytą taikos sutartį (2 t., b. l. 118), kuria draudimo bendrovė įsipareigojo nukentėjusiajam išmokėti 28000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjęs likusių reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsisakė.
2022-04-05 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad kaltinamasis jam pervedė 1000 Eur (2 t., b. l. 121). 2022-04-15 nukentėjusiojo atstovė advokatė J. Činčikienė el. paštu teismui nurodė ir pateikė apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kad kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino 500 Eur advokato pagalbai apmokėti ir papildomai sumokėjo 1000 Eur, todėl nukentėjęs pretenzijų kaltinamajam neturi (2 t., b. l. 128, 156-157).
2022-04-19 civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna insurance group“ atstovas teismui el. paštu atsiuntė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad draudimo įmonė nukentėjusiajam sumokėjo taikos sutartimi sutartus 28 000 Eur (2 t., b. l. 138-139).
2022-05-02 teisme buvo gautas nukentėjusiojo atstovės advokatės Jolantos Činčikienės el. laiškas, kad nukentėjusysis atsisako civilinio ieškinio tiek civilinio atsakovo, tiek ir kaltinamojo atžvilgiu, jokių turtinių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 164).
Esant tokiai situacijai, priimtinas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. J., atstovaujamo advokatės Jolantos Činčikienės, atsisakymas nuo civilinio ieškinio sudarius taikos sutartį su civiliniu atsakovu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialu, bei gavus sutartos žalos atlyginimą, ir procesas dėl T. J. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
Daiktiniai įrodymai.
Transporto priemonės, ikiteisminio tyrimo metu grąžintos savininkams ir/ar jų įgaliotiems atstovams, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos savininkams disponuoti savo nuožiūra.
Proceso išlaidos.
Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 26,88 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Proceso išlaidas nukentėjusiajam (500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti) kaltinamasis atlygino.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) - Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant kaltinamojo seserį J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą M. M. atžvilgiu nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant kaltinamąjį M. M. iki 2022 m. gruodžio 31 d. į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą įmokėti 16 (šešiolikos) MGL, tai yra 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio įmoką (kuri turi būti sumokėta į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor bankas, gavėjas - LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas - 188604955, mokėjimo paskirtis - asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardas, pavardė bei asmens kodas. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nuteisimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).
Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. J. atsisakymą nuo civilinio ieškinio sudarius taikos sutartį su civiliniu atsakovu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialu bei gavus sutartos žalos atlyginimą, ir procesą dėl T. J. civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.
Daiktinius įrodymus - transporto priemones, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkams ir/ar jų įgaliotiems atstovams, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti savininkams disponuoti savo nuožiūra.
Priteisti iš kaltinamojo M. M. 26,88 Eur (dvidešimt šešių eurų 88 ct) pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus - išieškojimas yra perduodamas vykdyti antstoliui).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).