Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimo J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

J. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog ji, veikdama pagal verslo liudijimą, savo sodyboje leido dirbti virėja ir padavėja T. U. ir I. B., nesudarius su jomis rašytinių darbo sutarčių bei apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui.

Protokole nurodyta, jog tokiais savo veiksmais J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 98 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą (žr., pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Viena iš tinkamo teisinio proceso sąlygų – tam tikrų terminų, per kuriuos turi būti išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, nustatymas. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas (nelegalus darbas) yra trunkamasis. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuobauda už šį pažeidimą turi būti skiriama per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes, priešingu atveju, nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį – tai priklausytų nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Toks termino administracinei nuobaudai skirti taikymas prieštarautų teisės principams: pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, o tai būtų aiškiai neteisinga. Dėl nurodytų priežasčių nelegalaus darbo ar kito trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai 6 mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – 6 mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010).

Iš Protokolo teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantė yra traukiama administracinėn atsakomybėn dėl I. B. ir T. U. nelegalaus darbo, kuris atitinkamai truko iki 2010 m. balandžio pabaigos ir 2010 m. rugpjūčio 2 d. (b. l. 4). Dėl nurodytų aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinė nuobauda turėjo būti skirta, atitinkamai, vėliausiai iki 2010 m. spalio pab. bei 2011 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).

2011 m. sausio 27 d. nutarimu pirmosios instancijos teismas apeliantei paskyrė administracinę nuobaudą dėl abiejų asmenų nelegalaus darbo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė nuobaudos skyrimo termino dėl I. B. nelegalaus darbo iki jam pasibaigiant 2010 m. spalio pab. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną apeliantės atžvilgiu dėl I. B. nelegalaus darbo, todėl ši administracinio teisės pažeidimo teisenos dalis nutrauktina.

Dėl T. U. nelegalaus darbo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. U. 2010 m. spalio 4 d. kreipėsi į VDI, prašydama padėti iš apeliantės atgauti uždirbtus pinigus (b. l. 7-9). T. U. paaiškino, kad virėjos darbą apeliantės sodyboje pradėjo 2010 m. sausio 18 d. ir dirbo iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. Ji susitarė su sodybos savininke, kad už darbą bus apmokėta natūra, t. y. bus nupirktos 58 m² grindys ir šaldytuvas. 2010 m. liepos 21 d. T. U. buvo nupirktos grindys už 800 Lt. Daugiau už darbą jai sumokėta nebuvo (b. l. 27). Analogiškus parodymus T. U. davė ir VDI Alytaus skyriaus darbo inspektoriui 2010 m. spalio 26 d. (b. l. 10).

Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0059-0016 pažymėta, kad 2010 m. spalio 26 d. tikrinimo metu apeliantės sodyboje buvo rasti trys dirbantys asmenys, iš jų du dirbantys nelegaliai – T. U. ir I. B. (b. l. 5-6). I. B. 2010 m. spalio 26 d. paaiškinime nurodė, kad apeliantės sodyboje su ja kartu dirbdavo ir T. U. (b. l. 11).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. R. nesutiko su jai pateiktu kaltinimu. Ji paaiškino, kad T. U. yra jos giminaitė, mamos sesuo, kuri jau septynis mėnesius gyveno jos namuose. Ji patvirtino, kad T. U. kartais jai padėdavo, tačiau tai buvo pagalba kaip artimo šeimos giminaičio, šeimos nario. Tai, kad ji pažadėjo nupirkti grindis ir šaldytuvą nebuvo atlyginimas už darbą, bet buvo pagalba artimam giminaičiui. Patvirtino, kad turi pobūvių salę maždaug 40 žmonių, viršuje yra miegamieji kambariai, pirtis. J. R. paaiškino, kad konfliktas prasidėjo, kai ji T. U. išprašė iš savo namų (b. l. 12, 26).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis byloje įrodyta. Iš bylą pateiktų fotonuotraukų (b. l. 32-36) matyti, kad apeliantės sodyba buvo pritaikyta kaimo turizmo paslaugoms teikti. Šios aplinkybės apeliantė neginčija. Iš T. U., I. B. parodymų, Protokolo ir Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0059-0016 nustatyta, kad T. U. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. realiai dirbo apeliantės naudai nuolatinio pobūdžio virėjos darbus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti I. B. parodymais, kad T. U. dirbo apeliantės sodybos virtuvėje, šie jos parodymai iš esmės sutampa su T. U. teiktais nuosekliais bei neprieštaringais paaiškinimais (b. l. 11), o I. B. suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.

T. U. atliekamas virėjos darbas buvo skirtas padėti apeliantės kaimo turizmo veiklai plėtoti, t. y. apeliantės veikla buvo komercinio pobūdžio bei iš šios veiklos apeliantė gaudavo ekonominės naudos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiu, jog T. U. apeliantei padėjo draugiškai, kaip artimam šeimos nariui. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad tokios nuolatinės T. U. virėjos funkcijos, atliekamos apeliantei vadovaujant, t. y. jai nustatant darbų atlikimo tvarką, bei skirtos padėti plėtoti apeliantės komercinę veiklą, dėl savo pobūdžio negali būti laikomos pagalba artimam asmeniui, taip siekiant išvengti teisės aktų nustatytų reikalavimų darbo teisiniams santykiams vykdymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, bet pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-3202/2011). Todėl netgi tokiu atveju, jei apeliantė ir T. U. dėl piniginio atlyginimo nebuvo susitarusios, aplinkybė, jog T. U. buvo sudėtos grindys bei, T. U. teigimu, pažadėtas nupirkti šaldytuvas (b. l. 12, 26), laikytina susitarimu dėl darbo atlyginimo. Pažymėtina, kad T. U. grindų sudėjimą bei šaldytuvo nupirkimą suprato kaip atlyginimą už jos dirbtą virėjos darbą, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad grindis sudėjo, norėdama padėti artimam giminaičiui, teisėjų kolegijos nuomone, laikytina bandymu išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis dėl T. U. nelegalaus darbo byloje įrodyta. Tačiau pirmosios instancijos nepagrįstai pradėjo administracinio teisės pažeidimo teiseną apeliantės atžvilgiu dėl I. B. nelegalaus darbo, suėjus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui administracinei nuobaudai paskirti, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena apeliantės atžvilgiu dėl I. B. nelegalaus darbo nutrauktina, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimo rezoliucinė dalis atitinkamai keistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„J. R. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl I. B. nelegalaus darbo nutraukti, suėjus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

J. R. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti 3 000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą už T. U. nelegalų darbą.“

Nutartis neskundžiama.