- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-26
- Bylos Nr.
- e2-395-1120/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00073-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“ dėl skolos priteisimo regreso tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-150-372/2022 pagal ieškovo V. Š. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. Š., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Žvalguva“ dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Sprendimas neįsiteisėjęs.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2022 m. vasario 28 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės I. Š. nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius daiktus 190 470,18 Eur sumos apimtimi iki Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimo visiško įvykdymo dienos.
4. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu neturi darbo santykių, jos gaunamos pajamos yra nestabilios ir neprognozuojamos iš ūkininko veiklos; teismo priteista suma yra itin didelė, lyginant ją su šiuo metu atsakovės gaunamomis pajamomis; atsakovės turimo nekilnojamojo turto disponavimo teisės nėra suvaržytos, turtas neapsunkintas hipoteka ar kitais suvaržymais, galinčiais apsunkinti jo disponavimo galimybes. Ieškovas pažymėjo, kad atsižvelgiant į šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, vykusius teisminius procesus dėl skolos priteisimo, atsakovės bandymus išvengti jai priklausančių finansinių įsipareigojimų, galima daryti prielaidą, kad atsakovė yra linkusi vengti įsipareigojimų vykdymo. Be to, atsakovė neturi jokių kitų lėšų ar kito turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuriuo galėtų būti patenkinta ieškovui teismo priteista ieškinio suma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 21 d. sprendimu nuspręsta ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, t. y. teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendė, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti ir pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.
7. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien ieškinio sumos dydis savaime nepatvirtina, jog kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nusprendė, kad ieškovas nepateikė faktinių duomenų apie atsakovės veiksmus, liudijančius jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti, todėl nėra pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti atsakovei įgyvendinti jos turimo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei atsakovė iš tikrųjų nesiekia ir neketina elgtis nesąžiningai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovės interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jos teisių.
9.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra linkusi vengti įsipareigojimų vykdymo. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi buvo pakeistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimas iš dalies, nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas turtas. Santuoka buvo nutraukta atsakovės iniciatyva, tarp šalių buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovė minėto ginčo nebuvo linkusi spręsti taikiai, reiškė nepagrįstus reikalavimus, vieną tokių reikalavimų 500 000 Eur kompensacijai Šiaulių apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė. Teismui 2022 m. vasario 21 d. sprendimu tenkinus ieškovo ieškinį ir patikslintą ieškinį visiškai, atsakovė procese visomis įmanomomis priemonėmis stengėsi išvengti savo pareigos vykdyti skolinius įsipareigojimus, teigė, kad ieškinys nepagrįstas, siekė perkelti savo finansinių įsipareigojimų naštą ieškovui. Ieškovo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti apie jos nesąžiningumą.
9.3. Nurodo, kad pagal 2022 m. kovo 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovės valdomo nekilnojamojo turto dalis yra ženkliai sumažėjusi. Atsakovė pardavė už 397 500 Eur sumą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas teigia, jog iš 2021 m. skelbimų portalų nustatė, kad atsakovė pardavė kilnojamąjį turtą 330 000 Eur sumai (kombainų ir kitos ūkinės technikos).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė I. Š. prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nenurodė jokių objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovės nesąžiningumą, ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje iš šio turto įvykdyti atsakovo naudai priimtą teismo sprendimą. Tai, kad atsakovė naudojosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. reiškė prieštaravimus dėl ieškinio pagrįstumo, negali būti vertinama kaip atsakovės nesąžiningumas.
11. Patvirtina, kad pardavė atskirajame skunde minimą nekilnojamąjį turtą, t. y. kavinės pastatą su žemės sklypu. Pardavė, nes kavinė sudegė, joje nebebuvo galima vykdyti veiklos. Ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovės turimo turo vertė yra sumažėjusi. Pažymi, kad gauna pajamas iš ūkininkavimo veiklos, kreditorių neturi. Atsakovės turimo turto vertė kelis kartus viršija ieškovo reikalavimo sumą. Mano, jog nėra jokios grėsmės, kad teismo sprendimas nebūtų įvykdytas. Be to, kreditoriaus interesus saugo actio Pauliana ir priteistos procesinės palūkanos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).
14. Kadangi galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle pareiga įrodyti abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).
15. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindė ieškinį ir patikslintą ieškinį, bei pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta. Teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nusprendęs, kad ieškovas neįrodė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
16. Pirmoji teismo konstatuota laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas – nekvestionuojama. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys ir patikslintas ieškinys yra pagrįstas, todėl dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti daugiau nepasisako.
17. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovas neįrodė grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus ir įvertinus konkrečios faktinės situacijos aplinkybes.
19. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1348-302/2021 ir joje nurodyta praktika). Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, bei nusprendžiant dėl jų pakankamumo, išvadai, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, padaryti turi būti atsižvelgiama į tokių aplinkybių visumą.
20. Analizuojamu atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį ir paneigti pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsisakymo jas taikyti, nurodo, kad atsakovės elgesys santuokos nutraukimo procese ir neigiant ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo regreso tvarka bei byloje pateikti įrodymai, pagrindžiantys atsakovės turto mažėjimą, įrodo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą.
21. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais ieškovo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių santuokos nutraukimo procese, ar šalių santykiai dėl prievolių, dėl kurių vykdymo iš esmės buvo išnagrinėtas teisminis ginčas, o tik atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovės veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą) ir tokiu būdu apsunkinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl skolos priteisimo regreso tvarka, todėl aplinkybė, jog atsakovė reiškė prieštaravimą dėl ieškovo ieškinio, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo ir galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tas pats pasakytina ir dėl apelianto nurodomų aplinkybių dėl šalių elgesio santuokos nutraukimo byloje. Tokie klausimai sudarė bylos pagal šalių ginčą nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo jie nevertinami.
22. Ieškovas taip pat teigia, kad duomenys apie atsakovės turto mažėjimą sudaro pagrindą manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Su šiuo argumentu taip pat nėra pagrindo sutikti.
23. Teismų praktikoje išaiškinta, kad prašymą pareiškęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus nesąžiningus veiksmus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-370-516/2022 ir joje nurodyta praktika). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jį nuslėpti, apsunkinti ar pan.
24. Šiuo atveju ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad atsakovės turtas, o tuo pačiu ir jos galimybės atsiskaityti pagal pareikštą ieškinį mažėja, nesant duomenų, jog atsakovė sąmoningai turtą slepia, perleidžia ar imasi kitų veiksmų, kuriais siekiama išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, savaime nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, kadangi tokia situacija gali susiklostyti dėl įvairių, ne nuo atsakovės valios priklausančių aplinkybių (negalėjimo nekilnojamąjį turtą naudoti pagal paskirtį ir kitų objektyvaus turinio aplinkybių), nepatvirtinančių atsakovės nesąžiningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovo pateikto 2022 m. kovo 4 d. nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo matyti, jog atsakovė turi turto, o apeliantas neįrodinėja, kad likusio turto nepakanka įsipareigojimams padengti.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu ėmėsi aktyvių veiksmų turtui nuslėpti, perleisti ar kitaip sumažinti dėl ieškovo reiškiamų turtinių reikalavimų.
26. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovės konkretūs veiksmai patvirtina grėsmės ieškovui tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista.
27. Atsakovės atstovė advokatė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktas). Taigi tol, kol nėra priimtas baigiamasis teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžia.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.