Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. ieškinį atsakovams D. S. ir A. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis A. S. šeima, kurioje auga nepilnamečiai vaikai D. S. (S.), gimęs (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimęs (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2018 m. liepos 1 d., informacijos apie galimus vaikų teisių pažeidimus šių vaikų atžvilgiu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nėra gauta. Pažymėjo, kad rengiant išvadą teismui buvo apsilankyta atsakovės gyvenamojoje vietoje, apsilankymo metu nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais D. S., kurio tėvas yra D. S. ir E. S. bei sugyventiniu M. V.. Pažymėjo, kad nepilnamečio vaiko E. S. biologinis tėvas yra ieškovas M. V., tačiau kadangi vaikas gimė santuokos su D. S. metu, pastarasis įrašytas vaiko tėvu. Pabrėžė, kad santuoka su D. S. dar nėra nutraukta, tačiau atsakovai kartu negyvena ir neveda bendro ūkio. Nurodė, kad buvo atliktas DNR ekspertizės testas, nustatyta, kad D. S. nėra E. S. tėvas. Paaiškino, kad atsakovas D. S. nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai, kadangi atliktas DNR ekspertizės testas patvirtino, jog jis nėra E. S. tėvas, taip pat paaiškino, kad su atsakove susilaukė dar vieno vaiko D. S., kuris nuolat gyvena su atsakove, jis (atsakovas) šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad tokiu būdu ginčo dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo byloje nėra, ieškovas prašo nustatyti, kad jis yra vaiko E. S. tėvas, atsakovas D. S. sutinka, kad būtų nuginčyta jo tėvystė nepilnamečio vaiko E. S. atžvilgiu, atsakovė A. S. taip pat prašo ieškinį patenkinti, kadangi biologinis nepilnamečio vaiko E. S. tėvas yra M. V.. Tarnyba pritaria ieškinio reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su A. S. pradėjo bendrauti 2021 metų sausio mėnesio, A. S. sutuoktinis atsakovas D. S. apie tai nežinojo, susitikinėjo (duomenys neskelbtini) hostelyje, atsakovas D. S. išsikraustė iš bendrų su A. S. namų 2021 metų rugsėjo mėnesį, pats ieškovas su A. S. kartu pradėjo gyventi 2021 metais, prieš naujuosius metus.

Atsakovė A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad būdama santuokoje nuo 2021 metų sausio mėnesio susitikinėjo su ieškovu, sužinojo, kad laukiasi 2021 metų birželio mėnesį, apie tai pranešė susuoktiniui, žinojo, kad vaikas yra ieškovo, tačiau nedrįso pasakyti apie tai sutuoktiniui, sutuoktinis D. S. išsikėlė iš bendrų namų 2021 metų rugsėjo mėnesį.

A. D. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 metais su atsakove A. S. gyveno kaip vyras ir žmona, planavo susilaukti dar vieno vaiko, 2021 m. gegužės 31 d. jam žmona atsiuntė žinutę, kad yra nėščia, įtarimų sukėlė žmonos kalbos, kad kas bus, jei gims tamsus vaikas, 2021 m. rugsėjo 23 d. grįžęs po darbo ir ruošdamasis valgyti pamatė, kad žmona gavo žinutę telefonu, kurioje matėsi širdelės, žmona ištrynė žinutes, po to vėl paėmė žmonos telefoną ir rado ieškovo žinutę, kurioje ieškovas prašė palikti D. S., sakė, kad išlaikys, todėl tą patį vakarą atsakovas išsikėlė iš bendrų namų. 2021 m. rugsėjo 23 d. atsakovė A. S. pasakė, kad tiksliai nežino, kurio vyro būsimasis vaikas. D. S. paaiškino, kad nesutiko skirtis su atsakove bendru sutarimu, nes dar tikėjosi, kad galbūt vaikas vis dėlto bus jo, o tai galėjo sužinoti tik po vaiko gimimo ir turėjo viltį susitaikyti. Taip pat santuokos nutraukimo sutarties projekte nebuvo įrašytas bendras dalintinas turtas. Atsakovas pabrėžė, kad jis sutiko, jog būtų daroma ekspertizė dėl tėvystės nustatymo, tam neprieštaravo ir niekaip netrukdė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, o pagal CK 3.146 straipsnio 2 dalį, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas bei kiti įrodymai.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovų D. S. ir A. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) apskaityta Šalčininkų rajono CM skyriuje, šiuo metu santuoka nėra nutraukta. Atsakovų santuokos metu (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus E. S., kurio gimimo įraše kaip vaiko tėvas įrašytas atsakovas D. S..

Taigi, vaiko gimimo metu egzistavo įstatyme įtvirtintas pagrindas, kad jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), kuriuo remiantis atsakovas D. S. buvo įrašytas E. S. gimimo liudijime jo tėvu. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas yra biologinis E. S. tėvas ir atsakovai šią aplinkybę pripažino atsiliepimuose į ieškinį bei teismo posėdžio metu.

Be to, teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis šalių prašymu ir sutikimu 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi skyrė DNR ekspertizę, pavedė ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai. Ekspertui buvo užduotas klausimas, ar M. V. yra E. S. biologinis tėvas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad M. V. yra vaiko E. S. biologinis tėvas su 99,999999997 procentų tikimybe.

Civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie tai, jog yra vaiko E. S. tėvas, žinojo nuo jo gimimo (duomenys neskelbtini), į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas kreipėsi 2022 m. kovo 15 d., taigi ieškovas nėra nepraleidęs įstatymo nustatyto termino tėvystei nuginčyti.

Tokiu būdu, nustatyta, kad atsakovų santuoka nėra nutraukta, vaikas E. S. gimė atsakovų santuokos metu, todėl vaiko tėvu gimimo įraše įrašytas atsakovės sutuoktinis – D. S.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės aktas patvirtina, kad ieškovas yra biologinis vaiko tėvas, tai pripažįsta tiek ieškovas, tiek atsakovai, taip pat šalys nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad atsakovą ir vaiką sieja socialinis ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas nuginčyti tėvystę yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Pripažintina, kad atsakovas D. S. nėra E. S. biologinis tėvas, o E. S. nėra jo sūnus bei tuo pagrindu E. S. gimimo įrašo grafoje „tėvas“ panaikintinas įrašas, kuriame nurodyta, jog vaiko tėvas yra D. S.. Taip pat nustatytina, kad ieškovas M. V. yra E. S. tėvas, o E. S. yra jo sūnus (CK 3.148, 3.149, 3.150 straipsniai).

Ieškovui M. V. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, o likusios 38 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas buvo teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, taip pat į bylos pobūdį, šalių procesinį elgesį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, 38 Eur sumą priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovo. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovų procesinį elgesį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų byloje dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tik atsakovų, bet ir paties ieškovo elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaiko gimimo dokumentuose atsiradimu, o atsakovas gimimo liudijime buvo įrašytas tėvu ne dėl jo kaltės. Dėl analogiškų aukščiau išdėstytų motyvų nėra priteisiamos ir ekspertizės išlaidos.

A. D. S. prašo priteisti jam solidariai iš ieškovo ir atsakovės 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos atsakovo naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 375-380, 392, 394-399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad D. S. (D. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko E. S. (E. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, išbraukiant duomenis, kad D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu.

Nustatyti, kad M. V. (M. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Priteisti iš ieškovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 38 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos privalo šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą ir įregistruotų tėvystę.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.