Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-17 · Administracinė byla Nr. I-1517-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-17
Bylos Nr.
I-1517-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00481-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1517-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00481-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 17 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui E. V.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. V. skunde ir teismo posėdžio metu Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra sudaromos sąlygos išsiskalbti ir džiovinti rūbus, yra verčiama naudotis mokamomis skalbyklos paslaugomis, tokiu būdu sudaromos sąlygos priverstinai nesilaikyti higienos, būti purvinam, smirdančiam, kas sukelia didelį diskomfortą prieš kitus kameroje esančius asmenis, priverčia žlugdyti savo autoritetą. Tai žlugdo pareiškėjo, kaip tvarkingo žmogaus, psichiką, kelia trintį kameroje. Prie nemalonaus rūbų kvapo prisideda ir išduodamos patalynės aitrus, nemalonus kvapas, gyvenamojoje patalpoje esančio tualeto nemalonus kvapas. Nurodė, kad nors ir turėjo pinigų asmeninėje sąskaitoje, tačiau jie buvo skiriami svarbesniems reikalams – higienos priemonėms, maistui, rūkalams, o ne skalbimui. Dėl šių išvardintų faktų prašo už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2015-02-10 priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (8–13 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodo, kad prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš jo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-02-10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieškinio senatis netaikoma iš asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimas, kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K.-7-2/2008. reiškia, kad ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies. 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. nuo 2015-02-11.

Suimtųjų patalynės ir apatinių rūbų skalbimo dažnumas reglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 punktas nustato, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Skalbimo organizavimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje reglamentuoja 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas, kurio 4 punktas numato, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), išduodama patalynė ir rankšluosčiai bei darbo rūbai) skalbiami ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2015-03-09 pažymoje Nr. 62/08-239 pažymėta, kad iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji ir nuteistieji skalbėsi patys kamerose patys. Tam tikslui kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Atsakovas pažymi, kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei, dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nutiestųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai (Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas). Nuo 2011 m. spalio mėn. įstaigoje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančias lėšas. Viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugas teikia UAB „Juvidė“ (Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas).

Atkreipė dėmesį, kad naudojimasis tokia paslauga – suimtųjų (nuteistųjų) asmenų teisė, bet ne pareiga už, negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Atsakovas pažymi, kad apatinių ir viršutinių drabužių bei patalynės priežiūra pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir vidaus tvarkos aprašais, pareiškėjui nebuvo sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems kalinamiesiems, todėl E. V. pretenzijos dėl to, kad nebuvo sudarytos sąlygos jam skalbtis ir džiovintis rūbų kameroje yra subjektyvios, neturi jokio teisinio pagrindo, todėl turi būti atmestos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji viela ir patalynė. Vadovaujantis to paties teisės akto 44 straipsnio 2 dalimi, suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 63 punktas nustato: laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius 2013 m. liepos 1 d. pasirašė įsakymą Nr. 1/01-154 „Dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame numatyta patalynės, aprangos ir asmens higienos priemonių išdavimo suimtiesiems ir nutiestiesiems išdavimo tvarka. Minėtos tvarkos 4 p. nurodyta, kad suimtieji ir nuteistieji, priimti į Šiaulių tardymo izoliatorių, nemokami aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, apranga, indais ir asmens higienos priemonėmis vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. I R-139 patvirtintomis normomis.

Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, jog tariamai jam būdavo išduodama higienos normų neatitinkanti patalynė. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad jam nebūdavo išduodama patalynė, jis tik skundžiasi jos neatitikimu higienos normos reikalavimams. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, kuriam netaikoma ieškinio senatis, t. y. periodiškai nuo 2012-02-11 iki 2015-02-11, buvo išduodama patalynė pagal nustatytas higienos normas. Pareiškėjo aprūpinimas patalyne visuomet fiksuojamas jo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninėje sąskaitoje, iš kurios matyt, kad E. V. aprūpinimas patalyne jam būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo vykdomas vadovaujantis teisės aktais ir pareiškėjo prašymais.

Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2013-01-14 atliko patikrinimą (išvados surašytos 2013-01-17 patikrinimo akte Nr. EP-3). Kontrolės metu nustatyta, kad lovos skalbinių sandėlyje švarių paklodžių, pagalvės užvalkalų, dezinfekuotų antklodžių, pagalvių, čiužinių yra. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi, įvertinami ir pagal nusidėvėjimų nurašomi kartą per mėnesį. Sandėlyje, paruoštų išdavimui suplėšytų, netinkamų naudojimui lovos skalbinių nerasta. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami suimtiesiems pagal pateiktą prašymą, pasinaudojus dušu. Atžymos apie skalbinių keitimą yra asmenų kortelėse. Antklodėms užvalkalų sandėlyje nėra bei tikrintose apgyvendinimo kamerose suimtųjų antklodės be užvalkalų. 2014-10-01 patikrinimo akte Nr. EP-400 užfiksuota, kad minkšto inventoriaus nukenksminimui sąlygos yra (veikia 2 dezinfekavimo kameros, kuriose 110 C temperatūra išlaikoma 50 min.). Dezinfekuojamų daiktų ir minkšto inventoriaus registracijos žurnalas nustatyta tvarka pildomas. Daiktų sandėlyje laikomas minkštasis inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė. Kas mėnesį įstaigos nustatyta tvarka vertinama minkštojo inventoriaus kokybė, netinkamas naudoti inventorius nurašomas. Dezinfekuoti čiužiniai, antklodės, pagalvės išduodami atvykus, keičiami pagal poreikį. Kartą per savaitę sudaroma galimybė keisti lovos skalbinius arba perduoti skalbti asmeninę patalynę bei apatinius rūbus.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai 66 punktas numato, kad lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Įstaigoje laikomiems asmenims išduodama patalynė pagaminta iš margintos medvilnės audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, t. y. skalbti įstaigoje naudojamomis profesionaliomis skalbimo priemonėmis. Minkštojo inventoriaus dezinfekavimo reikalavimų įgyvendinimas buvo tikrinamas 2013-06-26 (išvados surašytos 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224). Patikrinimo metu pažeidimų taip pat nenustatyta.

Pažymėjo, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, taip pat asmeniškai nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų, kad būtent jo skunde minimos aplinkybės – tariamas negalėjimas skalbtis ir džiovinti rūbų bei patalynės neatitikimas higienos normos reikalavimams sutrikdė jo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, tai yra nepateikia jokių įrodymų, kada ir kokios konkrečiai priemonės ar jų kiekiai nebuvo išduoti jam būnat Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Be to, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, skundą grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas: tai yra neįrodė ir nenurodė duomenų, kad būtent tariamas negalėjimas skalbtis ir džiovintis rūbų kameroje bei tariamas patalynės neatitikimas higienos normos reikalavimams jam sukėlė neigiamas pasekmes. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Pareiškėjo E. V. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti rūbus kamerose, patalynė neatitiko higienos normų reikalavimų.

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Atsakovas šioje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2015 m. vasario 11 d. (spaudas ant voko, b. l. 5), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 11 d.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus 2015-04-17 pažymos Nr. 60/09-13763 (73–79 b. l.), pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2010-08-10 iki 2015-02-10 (pareiškėjo reikalavime nurodyta data). Teismas, taikydamas atsakovo prašomą trejų metų senaties teminą, aptars pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį nuo 2012-02-11 iki 2015-02-10. Konstatuojama, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-02-11 yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir ta skundo dalis atmestina.

Iš viso E. V. per aptariamą laikotarpį Šiaulių tardymo izoliatoriuje periodiškai buvo laikomas 169 dienas.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 64 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nurodyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 62/08-239 (15 b. l.) nurodyta, kad iki 2011 m. asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius ŠTI suimtieji ir nuteistieji skalbėsi kamerose patys. Kamerose buvo iškabintos virvės skalbiniams džiovinti, išduodamos vonelės ir ūkinis muilas. Kadangi jokie teisės aktai nereglamentuoja džiovyklų (virvių skalbiniams džiauti) įrengimo gyvenamosiose kamerose bei dėl kalinamųjų saugumo, nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Šiaulių laidymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeniniai drabužiai bei asmeninė patalynė skalbiama ir džiovinama įstaigoje nemokamai. Nuo 2011 m. spalio mėn. Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) taip pat teikiamos viršutinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus. Šias paslaugas teikia UAB „Juvidė“.

Byloje pateiktame Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-04-24 rašte Nr. 14101-8780 nurodyta, jog Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašu, iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo lėšų gali skirti paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buities sąlygas, įsigyti. Kaip matyti iš į bylą pateiktų pareiškėjo asmeninės sąskaitos išrašų, pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje pinigų turėjo, prašymų dėl paramos skyrimo taip pat nebuvo pateikęs.

Teismas pažymi, jog aukščiau paminėtose teisės normose nėra įsakmiai nurodyta, kad asmenų drabužiai turi būti skalbiami nemokamai, laisvės atėmimo vietos turi tik pareigą sudaryti galimybę kalintiems asmenims išsiskalbti savo drabužius. Nesant imperatyvaus nurodymo tai daryti nemokamai, bei atsižvelgiant į tai, jog neturintiems pinigų asmenims yra galimybė išsiskalbti viršutinius rūbus kreipusis dėl paramos skyrimo, spręstina, kad ŠTI administracija, nustatydama atitinkamą viršutinių drabužių skalbimo tvarką, nepažeidė teisės normų. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis drabužius, atmestina kaip nepagrįsta.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 62/08-239 (15 b. l.) nurodyta, jog patalynė ŠTI perkama periodiškai, atsižvelgiant į įstaigos poreikį. Naudojamas minkštas inventorius (čiužiniai, antklodės ir pagalvės) yra dezinfekuojamos, po dezinfekavimo atiduodamas tiesiai į daiktų sandėlį, kuriame švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi, įvertinami ir, jei reikia, nurašomi kartą per mėnesį. Taip pat patalynė ir rankšluosčiai keičiami ir apie keitimą yra pažymima. Pagal atžymas ji išduodama atvykus į laisvės atėmimo vietą, pasinaudojus dušu, ne rečiau kaip kartą per savaitę, atžymint tai Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos kortelėje, atitinkamoje grafoje nurodant išduotų vienetų skaičių. Po kiekvienu įrašu suimtieji ar nuteistieji pasirašo. Išduodant patalynę ir rankšluosčius kiekvienas suimtasis ar nuteistasis turi galimybę pasitikrinti išduodamą patalynę bei inventorių. ŠTI sanitarinėje valykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus (čiužinių, antklodžių ir pagalvių). Byloje pateikta Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 927 kopija patvirtina apie išduotos patalynės kiekį pareiškėjui. Apie tai, jog priimdamas išduodamą minkštąjį inventorių pareiškėjas būtų skundęsis dėl jo kokybės, duomenų nėra. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2013-07-09 patikrinimo akte Nr. EP-224 (40–47 b. l.) nurodyta, kad ŠTI sanitarinėje švarykloje įrengtos 2 dezinfekcinės kameros, kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus. Daiktų sandėlyje švarių ir nešvarių skalbinių srautai nesusikerta, skalbiniai laikomi atskirose patalpose. Lovos skalbiniai, čiužiniai, antklodės, pagalvės peržiūrimi įvertinami ir jei reikia nurašomi kartą per mėnesį. 2014-10-01 patikrinimo akte Nr. EP-400 (48–50 b. l.) nurodyta, jog daiktų sandėlyje laikomas minkštas inventorius tikrinimo metu buvo švarus, nesuplyšęs, patalpoje blogo kvapo nesijautė.

Teismas pažymi, kad bylos faktinės aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais, o ne prielaidomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalis), todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo skundo dalis dėl nemalonaus, aitraus išduodamos patalynės kvapo atmestina kaip nepagrįsta.

Kaip jau buvo minėta šiame sprendime, pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 str. kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taigi ir būtino pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento.

Nenustačius Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius