- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1-162-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39642-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- J. K.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas: 2016 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį skiriant bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta bausmė – laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. J. K. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, jam skirta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, J. K. skiriant bausmės – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmes subendrintos visiško sudėjimo būdu, skiriant J. K. bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir 20 MGL (753 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos baudos bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. vasario 2 d. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL baudai, laikant J. K. neatlikusiu 18 MGL (677,88 Eur) baudos, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
jis, 2018 m. rugpjūčio 17 d., 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,66 promilių etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.
Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad jam inkriminuojamą veiką pripažįsta iš dalies, tai yra, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, tačiau ne dėl jo priklausančių aplinkybių, o buvo priverstas. Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo svečiuose pas draugės L. T. tėvus, grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini) jie užvažiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur sutiko seną pažįstamą V. V. nupirko alkoholio ir gaiviųjų gėrimų, visi trys nusprendė nuvažiuoti prie (duomenys neskelbtini). Važiavo automobiliu Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. T., vairavo J. K.. Prie ežero buvo parašyta „privati valda“. Šalia užtvaro stovėjo dar vienas automobilis VW Golf sidabrinės spalvos. J. K. valstybinio numerio to automobilio nežiūrėjo. Prie ežero žvejojo du žmonės, t. y. du vyrai, vilkintys laisvalaikio aprangą. J. K. su kompanija nuėjo į šalį, nenorėdamas trukdyti žvejams. Vienam iš ant lieptelio žvejojusių asmenų paprašius patraukti automobilį, kadangi automobilis buvo paliktas privačioje valdoje, J. K. atsisakė tai daryti, kadangi buvo išgėręs, ketino likti nakvoti prie ežero. Po to minėtas asmuo iš automobilio pasiėmė piniginę, berods rudos spalvos, ir parodęs pažymėjimą su žvaigžde, pasakė, kad yra pareigūnas. J. K. toliau su draugais „baliavojo“. Po 30-40 min. vienas iš žvejų priėjo prie J. K. ir pakartotinai paprašė patraukti automobilį. J. K. paaiškino, kad yra išgėręs ir nevairuos, po ko minėtas asmuo kumščiu trenkė J. K. į krūtinės sritį. Po šių veiksmų J. K. pargriuvo. Asmuo, prisistatęs pareigūnu, išpylė likusią degtinę ir pasakė, kad J. K. kartu su kompanija turi per 10-15 minučių išvažiuoti. J. K. paklausus, ar problemų nebus, pareigūnas patvirtino, kad jokių problemų nebus. Dėl užpuolimo J. K. neskambino į policiją, nes nenorėjo toliau konfliktuoti. Nusprendė pavažiuoti į kitą paplūdimio vietą, pavažiavo gal 15 metrų į kalniuką, pasuko į dešinę pusę. Atlikdamas posūkio manevrą J. K. lyg ir matė kairėje pusėje stovintį kažkokį automobilį. Važiuodamas tolyn J. K. suprato, kad kairėje pusėje stovėjęs automobilis yra policijos pareigūnų, nes pamatė skiriamuosius ženklus, švyturėlius. Sustabdžiusiam policijos pareigūnui J. K. prisipažino, kad yra vartojęs alkoholį, tačiau paaiškino, kad buvo priverstas taip padaryti ir papasakojo kaip buvo išvarytas. Teismo prašė skirti minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą, nes teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo. Taip pat prašė, jei jam būtų skirta bauda, leisti ją sumokėti per vienerių metų laikotarpį.
Kaltinamasis J. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 14 val. 00 min., jis ir jo sugyventinė L. T., su kuria gyvena (duomenys neskelbtini), atvyko prie ežero, esančio netoli (duomenys neskelbtini). Jie buvo Ukmergėje pas J. K. sugyventinės tėvus ir jau važiavo atgal į (duomenys neskelbtini) esančius namus. Į (duomenys neskelbtini) jie važiavo pro (duomenys neskelbtini). Prie šiame kaime esančios parduotuvės jie sutiko J. K. pažįstamą V., kurio pavardės ir kontaktų J. K. nežino. Su V. jie nusprendė, kad reikia „pabaliavoti“ prie (duomenys neskelbtini)ir likti miegoti mašinoje. Nakvynei jie iš anksto nesiruošė, tai buvo spontaniškas sumanymas. (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje V. nupirko alkoholio. Jis pirko du butelius 0,7 litro talpos degtinės ir kokokolos gėrimo. J. K. net nebuvo išlipęs iš mašinos ir net nėjo į parduotuvę. Ar sugyventinė buvo parduotuvėje, J. K. negali pasakyti, neprisimena. J. K. vairavo L. T. priklausantį, jos vardu registruotą, automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. K. visada vairuoja šį automobilį, nors jis ir priklauso L. T.. L. T. nors ir turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau jau daug metų nevairuoja. Jie visi trys, tai yra J. K., L. T. ir V., po to kai V. išėjo iš parduotuvės, važiavo prie ežero vienu automobiliu, tai yra tuo, kurį vairavo J. K.. Prieš važiuojant prie ežero alkoholio J. K. negėrė. V. rodė kelią kaip privažiuoti prie ežero. Jie važiavo prie ežero per pievą einančiu mašinų išvažinėtu keliuku. Tada privažiavo šlakbaumą. Ant jo buvo parašyta privati valda. Šalia šlakbaumo stovėjo dar vienas automobilis VW Golf ketvirtas, sidabrinės spalvos. J. K. valstybinio numerio to automobilio nežiūrėjo. Maždaug už 50 metrų nuo šlakbaumo prasidėjo ežeras ir buvo lieptelis į ežerą. Ant lieptelio žvejojo du asmenys, du vyrai. Nevyresni nei 40 metų amžiaus. Kad netrukdyti šiems vyrams žvejoti jie nuo lieptelio paėjo dar apie 100 metrų. Vieta tai nebuvo pati gražiausia prie ežero, bet jie joje apsistojo. Jie visi trys, t. y. J. K., L. T. ir V. paprastai, be jokio pledo atsisėdo ant žolės ir pradėjo gerti degtinę. Gėrė lygiomis dalimis. J. K. prisimena, kad jau buvo išgėrę vieną butelį degtinės, įpusėjo gerti antrą butelį degtinės, kai vienas iš prie lieptelio žvejojusių asmenų, pasakė, kad J. K. patrauktų mašiną. J. K. neatsimena tiksliai, ar tas vyras priėjo prie jų, ar tai pasakė iš tolo. Jis atsimena, tik, kad kartu su tuo vyru jis priėjo prie automobilių stovėjusių prie šlakbaumo. Tas vyras atsidarė automobilio keleivio pusės VW Golf dureles. Automobilis buvo dviduris. Ir tas vyras iš kažkurios automobilio vietos išsitraukė šviesiai rudos spalvos piniginę, ją atidarė ir sakydamas „aš esu pareigūnas“ parodė piniginėje buvusį kažkokį pažymėjimą. Kokios tarnybos tai buvo pažymėjimas neatsimena, ant jo buvo žvaigždė. Žvaigždė buvo ne ant nuotraukos, o ant paties pažymėjimo. Tas pažymėjimas buvo pusantro karto didesnis už asmens tapatybės kortelės dydį. Pažymėjimo viršuje buvo kažkokios juostos, lygtai žvaigždė. Pats pažymėjimo pagrindas atrodo buvo žalios spalvos. Tas vyras J. K. savo vardo ir pavardės nepasakė, o ant pažymėjimo, kurį jis parodė J. K. nespėjo pastebėti jo anketinių duomenų. Tas vyras apie 32 metų amžiaus, aukštas, gal 180 cm. ūgio. Šviesūs, trumpai kirpti plaukai. Veidas ovalo formos. Jis dėvėjo tik šviesios spalvos kelnėmis, todėl J. K. pastebėjo, kad jo kūnas yra atletiško sudėjimo. Tada tarp J. K. ir to vyro įvyko šioks toks abipusis žodinis konfliktas. J. K. mašinos nepatraukė. Jis nuėjo pas savo draugus, o tas vyras toliau nuėjo žvejoti. Tada praėjus apie pusvalandžiui tas pats vyras, kuris prieš tai rodė savo pažymėjimą, priėjo prie jų, tai yra tos vietos, kurioje J. K. toliau su draugu ir sugyventine gėrė degtinę ir vėl kažką pradėjo sakyti, kad jiems reikia išvažiuoti. J. K. tam vyrui paprieštaravo. Tiksliai to vyro ir savo pasakytų žodžių neprisimena. Kadangi tam vyrui priėjus J. K. atsistojo, tas vyras po J. K. atsakytų jam žodžių, savo kažkurios rankos kumščiu vieną kartą smogė J. K. į krūtinės sritį. J. K. buvo išgėręs, skausmo nepajuto. Žymių ant jo kūno neliko, po to neskaudėjo. Po to vyro smūgio J. K. nukrito ant nugaros, ant žolės. O tas vyras pasakė, „aš Jums pasakiau, kad išvažiuoti, duodu 10-15 min“. Po šių žodžių V. pasakė: „važiuojam ten toliau yra kita vieta“. Tada jie visi nuėjo į automobilį. J. K. sėdo prie automobilio vairo, L. T. atsisėdo šalia jo į keleivio sėdynę, o V. į automobilio galą. Jie pradėjo važiuoti, pavažiavo gal 15 metrų ir į kalniuką ir pasuko į dešinę pusę. Atlikdamas posūkio manevrą J. K. lyg ir matė kairėje pusėje stovintį kažkokį automobilį. Atlikęs posūkio manevrą ir pradėjęs važiuoti toliau J. K. suprato, kad tas kairėje pusėje stovėjęs automobilis yra policijos pareigūnų. Tada jis pamatė policijos automobiliui būdingus skiriamuosius ženklus. Policijos automobilis pradėjo važiuoti paskui J. K. vairuojamą automobilį, ir jo vairuojamas automobilis buvo sustabdytas patikrinimui. J. K. buvo patikrintas blaivumas. Alkotesteris parodė 2,87 promilių girtumą. J. K. neneigia, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau, tai įvyko ne dėl to, kad to norėjo pats, o todėl, kad buvo priverstas taip padaryti (b. l. 113-115, 120).
Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Jie kartu su J. K. grįždami į (duomenys neskelbtini), užsuko į (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno J. K.. Širvintų rajone sutiko draugą, kurio vardo negalėjo nurodyti. Visi trys nuvaživo prie ežero. Važiavo su jai priklausančiu automobiliu, vairavo J. K.. Prie ežero taip pat buvo kiti du asmenys, kurie L. T., J. K. ir draugą V. apkaltino šiukšlinimu. L. T. iš pradžių tų vyrų nepastebėjo, nes jų nesimatė. J. K. su minėtais vyrais susiginčijo, iš kurių vienas kumščiu stuktelėjo J. K.. Po to J. K. klausė žvejojusių asmenų, ar neturės problemų, kad pavažiuos automobiliu, tie asmenys atsakė, kad problemų nebus. J. K. žinojo, kad negalima vairuoti būnant neblaiviam. Jiems pavažiavus automobiliu, L. T. pastebėjo du policijos ekipažus. L. T. minėtoje situacijoje pasimetė, todėl leido J. K. vairuoti neblaiviam. L. T. pripažino, kad prie ežero planavo likti iki ryto.
Liudytoja L. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. ji su J. K. buvo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Jie prie to ežero buvo dviese. Jie čia gėrė degtinę. Išgėrė vieną butelį degtinės. Gėrė lygiomis dalimis. Degtinę gėrė ne mašinoje, o iš jos išlipę. Kai jie baiginėjo gerti degtinę, J. K. žodžiais sukonfliktavo su kitais prie ežero buvusiais asmenimis. Tie asmenys pasakė J. K. važiuoti iš čia. L. T. atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę, o J. K. prie automobilio vairo. Jie pavažiavo gal tik dvidešimt metrų, kai juos sustabdė policijos pareigūnai. J. K. vairavo L. T. priklausantį, jos vardu registruotą automobilį Opel Vectra, valstybinis automobilis (duomenys neskelbtini). J. K. pirmas atsisėdo prie automobilio vairo, o ji jam iš paskos atsisėdo šalia. Kodėl leido J. K. neblaiviam vairuoti, ji nežino. Automobilio rakteliai buvo pas J. K., kadangi jis tą automobilį vairavo ir važiuojant prie ežero. Tas automobilis yra kažkur 2200 eurų vertės (b. l. 41-42, 45).
Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su J. K. susitiko (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno J. K.. Susitiko jie prie parduotuvės, parduotuvėje pirko alkoholį, t. y. degtinę. Jie nuvažiavo prie ežero su tikslu pasimaudyti. Ten planavo praleisti kelias valandas. Automobilį vairavo J. K.. Prie ežero buvo ir kitų žmonių, tačiau papasakoti įvykio aplinkybių V. B. parodė negalįs, nes praėjo daug laiko ir nieko nepamena.
Liudytojas V. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo meru, parodė, kad J. K. maždaug prieš 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), nuo tada jį ir pažįsta. Paskui jis su šeima išvažiavo. 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės V. B. sutiko J. K.. J. K. pasiūlė nuvažiuoti prie Šešuolių ežero pasimaudyti, jis buvo atvažiavęs su automobiliu, kurio markės ir modelio V. B. nežino. Kai V. B. maudėsi, J. K. bendravo su kitais vyrais, tuo metu buvusiais prie ežero. V. B. būdamas prie ežero su tais, iš matymo pažįstamais vyrais (jų pavardžių nežino), išgėrė 0,7 l butelį degtinės, kurią buvo nusipirkęs (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Kai V. B. atsisėdo į J. K. automobilį ir ruošėsi važiuoti atgal į (duomenys neskelbtini), V. B. neatkreipė jokio dėmesio, ar J. K. yra neblaivus, tuo metu jis pats buvo girtas. Kažkiek pavažiavus juos sustabdė policijos pareigūnai. Kas buvo paskui, nieko tiksliai paaiškinti V. B. negali, nes buvo visai girtas ir visko nepamena. V. B. susitikęs dar (duomenys neskelbtini) ir važiuojant automobiliu prie (duomenys neskelbtini) nepastebėjo, kad J. K. yra neblaivus, tuo metu V. B. buvo blaivus. Būnant prie ežero, jis neatkreipė jokio dėmesio, ar J. K. su tais vyrais vartojo alkoholį. Kai V. B. gėrė alkoholį su tais vyrais, J. K. tuo metu negėrė (b. l. 54-56).
Liudytojas E. B., apklaustas teisme, parodė, kad patruliuojant gautas skambutis, jog nuo (duomenys neskelbtini) gali važiuoti galimai neblaivus asmuo. Tuo metu pareigūnai buvo netoli (duomenys neskelbtini). Gavus pakartotinį skambutį, jog minėtas galimai neblaivus asmuo nuvažiavo nuo ežero. Pareigūnams pradėjus judėti prie ežero, jie pamatė įtartinai vairuojamą automobilį, berods Opel markės. Priėjus prie vairuotojo nuo jo buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas prašė būti žmogiškais, neforminti įvykio, paaiškino, kad pareigūnai jį privertė vairuoti. Kokie pareigūnai privertė, nurodyti negalėjo. Išlaipinus automobilyje buvusius asmenis, moteris elgėsi adekvačiai, o vyras, t. y. keleivis, buvo agresyvesnis, grasino atleisti pareigūnus iš darbo, kabinėjosi prie kitų asmenų, dėl ko jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d. jis kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. P. patruliavo (duomenys neskelbtini). E. B. neatsimena, kokia jiems buvo skirta užduotis. Atsimena, tik, kad važinėjo po (duomenys neskelbtini). Apie 15.00 val. pareigūnai tarnybiniu automobiliu įvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. 25 min. jiems bevažiuojant keliuku netoli (duomenys neskelbtini) jie apstebėjo nuo ežero pusės link jų važiuojantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pastebėjęs pareigūnus automobilio vairuotojas pasuko į priešingą pareigūnams pusę. Pareigūnai važiavo iš paskos su įjungtais automobilio specialiais švyturėliais. Automobilis pavažiavo atgal link ežero ir prie ežero sustojo. Automobilyje sėdėjo du vyrai ir viena moteris. Iš jų išvaizdos, laikysenos, nuo jų sklindančio kvapo, akivaizdžiai matėsi, kad visi trys automobiliu vykę asmenys buvo neblaivūs. Automobilio vairuotojui J. K. alkotesteriu buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Kitam automobiliu vykusiam asmeniui V. B. buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, kadangi tuo metu kai pareigūnai sustabdė J. K. vairuotą automobilį prie ežero atėjo dvi moterys su vaikais ir A. B. pradėjo prie jų kabinėtis žodžiais. Apie įvykį su neblaiviu automobilio vairuotoju buvo informuotas operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Įvykio vietą atvyko tyrėjas. Kitų vyrų be važiavusių automobiliu prie ežero E. B. nepastebėjo. Įvykio vietoje J. K. prašė neforminti įvykio, prašė būti sąžiningais, skundėsi, kad jį kažkas išvarė iš tos vietos, kurioje jis su bendrakeleiviais vartojo alkoholį. Asmenų, kurie jį išvarė, J. K. nenurodė (b. l. 48-49).
Iš pažymos apie įvykį nustatyta, kad sustabdžius automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 35-38).
Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., 15 val. 25 min., (duomenys neskelbtini) pastebėtas link (duomenys neskelbtini) esančios maudyklos važiuojantis automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Patikrinimui sustabdžius minėtą automobilį, vairuotojas pateikė tvarkingus automobilio dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad autmobilį vairavo J. K.. Bendraujant su vairuotoju pastebėta, kad jis akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, jam išlipus iš automobilio buvo matyti, jog sutrikusi jo judesių koordinacija. Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, prietaisas užfiksavo sunkų 2,87 promilių neblaivumą (b. l. 18).
Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nuotraukos nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., 15 val. 28 min., J. K. nustatytas 2,87 promilės neblaivumas (b. l. 19).
Iš įvykio vietos, vietovės ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad šalia (duomenys neskelbtini) stovi automobilis. Apžiūros objektas yra automobilis yra Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo J. K., vairuotojui nustatytas 2,87 promilių girtumas. Apžiūrint automobilį iš išorės matoma, kad jis stovi ant neasfaltuoto kelio (žvyrkelio) dangos, priekinė automobilio dalis pagal kelio vingi stovi nukreipta į ežero pusę apie 20 metrų atstumu nuo ežero. Apžiūrint automobilį išoriškai akivaizdžių sugadinimų nematoma, kur toliau apžiūrint jo vidų, atidarius kairės pusės vairuotojo duris, salono priekinėje dalyje jokių aplink sėdimas vietas daiktų nėra, atidarius priekinėje dalyje esančią daiktadėžę, jos viduje matomi įvairūs dokumentai, kur paimtas vairuotojo pažymėjimas išduotas J. K. vardu, automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, išduotas L. T. vardu, automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė ir privalomosios atsakomybės draudimas „Gjensidige“. Automobilio daiktadėžėje matomas stikliukas bei kiti automobilio dokumentai. Apžiūrint automobilio galinio salono dalį kairėje pusėje matosi ant grindų gulintys plastikiniai buteliai su skaidriu skysčiu galimai vandeniu, kur dešinėje automobilio galinio salono pusėje po priekine keleivio sėdimą vietą ant grindų matosi tuščias „Krupnik“ degtinės butelis. Atidarius automobilio galinį dangtį galinėje salono dalyje matomas gulintis krepšys, kuriame sudėti įvairūs daiktai, tokie kaip drabužiai, žvejybos reikmenys. Įvykio vietos ir automobilio apžiūros metu daugiau nusikalstamai veikai tirti požymių nerasta (b. l. 8-17).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).
Iš sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo nustatyta, kad J. K. buvo nušalintas nuo transporto priemonės automobilo Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavimo, kadangi jam nustatytas 2,87 promilių neblaivumas (b. l. 21).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tokslikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A8440/2018(01) nustatyta, kad J. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,66 promilės etilo alkoholio (b. l. 28).
Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. T. (b. l. 32).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Opel Vectra kaina (su PVM) yra 3410 eurų (b. l. 31).
Iš prašymo nustatyta, kad L. T. kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorą D. Ž., prašydama grąžinti jai priklausantį automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Pagal pakvitavimą automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžintas L. T., įpareigojant jo neparduoti, saugoti iki atskiro sprendimo baudžiamojoje byloje (b. l. 30).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo posėdžio metu savo kaltę J. K. pripažino iš dalies, parodė, kad vairavo neblaivus, žinodamas, kad tai už tai numatyta teisinė atsakomybė. Jo versiją, kad buvo priverstas vairuoti kitų jam grasinančių fiziniu smurtu asmenų, teismas laiko gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją švelninti, o ne lengvinančia asmens teisinę atsakomybę aplinkybe. Nors kaltinamasis teigia, kad jam liepė išvažiuoti nuo ežero kiti vyriškos lyties asmenys, vienas jų prisistatė pareigūnu ir net sudavė, pastebėtina, kad J. K. dėl to nesikreipė į policiją, neskambino pažįstamiems blaiviems asmenims, kad padėtų parvairuoti automobilį, o sėdo už vairo pats, klausdamas minėtų asmenų „ar problemų nebus“. Kartu su kaltinamuoju buvę asmenys skirtingai nurodo įvykio aplinkybes: L. T. parodė, kad su kitais asmenimis J. K. sukonfliktavo dėl šiukšlinimo, kai tuo tarpu J. K. parodė, kad dėl įvažiavimo į privačią valdą. Tuo tarpu V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. K. kartu girtavo su kitais prie ežero buvusiais vyrais, o konflikto neprisiminė nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžio metu, parodė, kad planavo pasimaudyti, pašvęsti ir grįžti į kaimą, priešingai, nei parodė kaltinamasis, kad planavo nakvoti ir neketino grįžti namo, vairuodamas neblaivus. Atkreiptinas dėmesys, kad J. K. sustabdęs pareigūnas E. B. parodė, kad J. K. prašė neforminti įvykio, būti žmogiškiems.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. kaltė, padarius nusikaltimą, visiškai įrodyta paties kaltinamojo ir liudytojų L. T., V. B., E. B. teisme duotais parodymais, kurie visiškai sutampa su tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. T-A 8440/2018(01) konstatuota, kad 2018 m. rugpjūčio 17 d., 16 val. 35 min., tyrimams paimtame J. K. kraujyje nustatyta 2,66 promilės etilo alkoholio. J. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Dėl bausmės skyrimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaip matyti iš bylos duomenų, J. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką jis padarė ne pirmą kartą. Teistas vieną kartą 2016 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (b. l. 78-84), paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Vykdo individualią veiklą (b. l. 100). Teismo posėdžio metu parodė, kad individuali veikla susijusi su transporto paslaugomis. Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. Iš išrašo už penkis metus apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad dauguma nusižengimų padaryta esant neblaiviam, administracinės nuobaudos galioja, skirtų baudų nėra mokėjęs (b. l. 85-99). Atkreiptinas dėmesys, kad administracine tvarka J. K. du kartus baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai dėl tokios veikos padaryta žala kitiems eismo dalyviams. 2014 m. sausio 6 d. vairavo automobilį esant sunkiam girtumo laipsniui, 2016 m. vasario 1 d. vairavo būdamas vidutinio girtumo. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismo skiriamos baudos ir poveikio priemonės jokios įtakos kaltinamajam nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė, todėl teismas sprendžia, kad bausmės rūšis – bauda, šiuo atveju, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo nihilistinį požiūrį į teisės aktų reikalavimus, jo atžvilgiu priimtus teisės taikymo aktus, sistemingą ir intensyvų teisės pažeidimų darymą, nebus efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslų, todėl kaltinamajam J. K. skirtina arešto bausmė.
Nustatydamas arešto bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad J. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio nuostatomis, daro išvadą, kad J. K. skirtina bausmė – sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.
Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). J. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. K. vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytos 2,66 promilės alkoholio kraujyje, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, nes šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. J. K. buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir kas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).
Įvertinus tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam paskirta baudos bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, yra vykdoma atskirai, šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės teismas nutaria nebendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Dėl transporto priemonės konfiskavimo
Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Iš ikiteisminio tyrimo metu, ir teisiamojo posėdžio metu L. T. parodė, kad automobilio nevairuoja, juo naudojosi kaltinamasis J. K., įvykio metu buvęs sugyventinis, jis turėjo automobilio raktelius, o ji 2018 m. rugpjūčio 17 d. girtavo su kaltinamuoju kartu, jam esant girtam neprieštaravo, kad vairuotų, sėdo važiuoti kartu, nežino, kodėl, buvo pasimetus. Vadinasi, L. T. perleisdama automobilį kaltinamajam, žinojo, kad kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, tai yra žinojo, kad jo automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai, numatytai BK 281 straipsnio 7 dalyje, daryti.
Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, L. T. priklausanti transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugomas savininkės L. T. pagal pakvitavimą (b. l. 30), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam J. K. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 17 d. skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01220836) (b. l. 126-127, 153) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo J. K. pažymėjimas Nr. 01220836 perduotinas VĮ „Regitra“.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvedimo rakteliai, registracijos liudijimas, draudimo dokumentai, techninės apžiūros kortelė, perduoti saugoti L. T. (b. l. 30), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.
Vadovaujantis priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 20), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio pranešimu (b. l. 65), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos, esančios Ežero g., Šešuolių k., Ukmergės r. sav., buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį Vytauto g. 109, Ukmergės m., dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 40,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis J. K. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo J. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti jam 52 (penkiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo J. K. sulaikymo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. K. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo skyrimo dienos – 2018 m. rugpjūčio 17 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 6 dalimi, konfiskuoti L. T. nuosavybės teise priklausantį, 2018 m. rugpjūčio 29 d. perduotą jai saugoti pagal pakvitavimą automobilį Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, registracijos liudijimą, draudimo dokumentus, techninės apžiūros kortelę, perduotus saugoti savininkei L. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01220836, esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 40,00 (keturiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš J. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio duomenis – Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.