- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-484-582-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00554-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Algerdas Urbšys, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- V. Č.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Pranešėjas: Dmitrijus Korsakovas Baudžiamoji byla Nr. 1A-484-582/2013
Teisėjas: Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00554-2012-3
2013 m. birželio 27 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Reginos Majauskienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 str. 3 d. ir jam paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda.
Tuo pačiu nuosprendžiu iš V. Č. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui priteista 2134,70 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. pagal LR BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Rover 400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nelygiareikšmėje P. L. S. Ž. g. sankryžoje pažeidė KET 9, 16, 158 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį, kuris nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodamas nelygiareikšmiu keliu sankryžoje šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),važiavusiam pagrindiniu keliu, t.y. S. Ž. g., nuo (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. S., su juo susidūrė, keitė važiavimo kryptį, trenkėsi į P. L. g. prieš sankryžą su S. Ž. g. priešingoje pusėje sustojusį automobilį „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą E. Ž., padarydamas savo keleiviui N. G. sunkų, o automobilio „Opel Zafira“ vairuotojui A. S. - nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-03-14 apkaltinamąjį nuosprendį, LR BPK 328 str. 1 p. numatytu pagrindu.
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė civilinės atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastarosios valdomo didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pagal CK 6.270 str. nuostatas didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą privalo atlyginti šio šaltinio valdytojas, be to, valdytojo atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsiranda be kaltės. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, kas yra didesnio pavojaus šaltinio, sukėlusio žalą, valdytojas. 2012-07-02 tarp apelianto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta automobilio panaudos sutartis, kurios pagrindu perdavė UAB „S. LT“ automobilį „Rover 400“, v/n (duomenys neskelbtini) naudotis. Tai reiškia, kad įvykio metu padidinto pavojaus šaltinio valdytoju buvo UAB „S. LT“. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką civilinėse bylose didesnio pavojaus šaltinio valdytoju laikomas darbdavys, bet ne darbuotojas, kuris naudojasi didesnio pavojaus šaltiniu dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio savininku. Taigi tais atvejais, kai įmonės darbuotojas padaro žalą naudodamas įmonei priklausantį didesnio pavojaus šaltinį, įmonės atsakomybės pagrindas yra CK 6.270 str. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimtas civilinėse bylose Nr. 3K-3-682/2006, 3K-3-210/2007, 3K-3-255/2007, 3K-3-79/2008). Dėl to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįtraukė į bylą civiliniu atsakovu UAB „S. LT“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai išaiškino, kad „Jei nustatoma, kad už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsakingas asmuo (pavyzdžiui, padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, darbdavys), turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą civiliniu atsakovu. Materialiai atsakingi asmenys civilinio atsakovo statusą įgyja ta pačia tvarka kaip ir civilinis ieškovas (BPK 111 str. 1 d.).
Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.
Kadangi nuteistasis V. Č. nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria iš jo priteistas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys, o teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, todėl nuosprendis plačiau neanalizuojamas (LR BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Č. eismo įvykio metu – 2012-08-27 apie 23.15 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Rover 400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau byloje esanti 2012-07-02 automobilio panaudos sutartis patvirtina, kad minėta transporto priemonė pagal šią sutartį perduota UAB „S. LT“, panaudos davėjas – nuteistasis V. Č., panaudos gavėjas UAB „S. LT“. Sutartis galioja nuo 2012-07-02 iki 2013-07-02. (b. l. 109-110). Eismo įvykio metu buvo sužaloti A. S. ir N. G., kadangi jie turėjo nedarbingumą, todėl jiems buvo išmokėta ligos pašalpa. Dėl to, Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyrius buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kurį teismas tenkino ir priteisė iš V. Č..
Teismo posėdyje nuteistasis V. Č. parodė, kad Valstybiniai ligonių kasai civilinį ieškinį jis apmokėjo, o Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį pripažįsta, žalą atlygins. Taip pat jis parodė, kad važiavo darbo reikalais, automobiliu „Rover 400“ naudojosi pagal panaudos sutartį.
Taigi, šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Č. LR BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo pagal panaudos sutartį perduotą UAB „S. LT“ automobilį „Rover 400“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba dėl nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Minėto straipsnio 2 dalyje apibrėžia, kad tai juridinis ar fizinis asmuo, valdantis didesnio pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Todėl pirmosios instancijos teismas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį turėjo priteisti ne iš nuteistojo V. Č., o iš jo darbdavio – UAB „S. LT“. Kadangi UAB „S. LT“ byloje nebuvo patrauktas atsakovu, o tai padarius apeliacinės instancijos teisme, civiliniam atsakovui būtų suvaržyta jo teisė priimtą sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui, todėl kolegija negali spręsti civilinio ieškinio klausimo baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinio ieškinio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.
nutaria:
2013 m. kovo 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys ir iš V. Č. priteista 2134 Lt Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui.
Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Kauno skyriui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.