Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys antstolis Gintautas Puodžiukas, L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Luminor lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja (apeliantė) 2024 m. spalio 9 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, pareiškėjos (apeliantės) įvardintas kaip „skundas dėl antstolio veiksmų“ (toliau – skundas). Šiuo skundu pareiškėja (apeliantė) nesutiko, kad antstoliui Gintautui Puodžiukui vykdant išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje buvo parduotas iš varžytynių turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos (apeliantės) manymu, butas parduotas pažeidžiant numatytą procedūrą. Pareiškėja (apeliantė) šiuo skundu taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio veiksmus (nekilnojamojo turto varžytynes) vykdomosiose bylose.

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti atsisakė. Pareiškėja (apeliantė) nesutikdama su skundžiama nutartimi pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra grindžiamas realia grėsme, jog pareiškėjos (apeliantės) motina praras būstą, nes butas yra parduotas, o gauti pinigai paskirstyti. Antstoliui buvo pranešta apie skundo pateikimą, o skundas yra aiškiai susijęs su netinkamu informavimu apie varžytynes.

10. CPK 510 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

11. Taigi, iš pirmiau nurodytos CPK nuostatos yra akivaizdu, kad viena iš pagrindinių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese priėmimo sąlygų yra ta, kad skundas dėl antstolio veiksmų, kurio užtikrinimui laikinųjų apsaugos priemonių ir yra prašoma, būtų pateiktas antstoliui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė) teismui pateikė tik patį skundą dėl antstolio veiksmų su jame suformuluotu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet nepateikė įrodymų, kad skundas buvo pateiktas antstoliui. Pareiškėja (apeliantė) nurodo, kad antstolis buvo informuotas apie skundo pateikimą, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantis elektroninis (toliau – el. ) laiškas (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 11) yra 2024 m. rugpjūčio 15 d. datos (t. y. dviem mėnesiais ankstesnis) ir kartu su juo teiktas skundas (e. b. l. 12, 13) yra visai kito turinio nei ginčo skundas ir jis buvo išspręstas 2024 m. rugsėjo 5 d. antstolio patvarkymu (e. b. l. 58–60). Byloje pareiškėjos (apeliantės) pateiktas pranešimas antstoliui (DOK-(duomenys neskelbtini) taip pat nėra laikomas ginčo skundo antstoliui pateikimą pagrindžiančiu įrodymu, nes jis yra word formatu (nepasirašytas ir nėra galimybės patikrinti autentiškumo), be to, iš šio pranešimo turinio akivaizdu, kad juo yra ne teikiamas naujas ginčo skundas antstoliui, tačiau antstolis tiesiog informuojamas, kad pareiškėja (apeliantė) skųs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad byloje nesant duomenų, jog pareiškėja (apeliantė) būtent ginčo skundą buvo faktiškai pateikusi antstoliui ir atlikusi šį veiksmą tik tada kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsisakė prašymą priimti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tuo atveju, jei yra surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, toks aktas gali būti ginčijamas ne pagal CPK 510–512 straipsnyje nustatytas taisykles (skundas dėl antstolio veiksmų), bet ginčo teisenos tvarka (CPK 602 straipsnis).

13. Kiti atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

14. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas skundžiama nutartimi atsisakydamas priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, todėl pareiškėjos (apeliantės) atskirasis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.