- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1956-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00960-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- T. B.
- Trečiasis asmuo
- R. B., J. A., I. M. J., S. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. B. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B., tretiesiems asmenims R. B., J. A., I. M. J., R. B. ir S. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir turto padalijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė J. B. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-09-21 sprendimo, kuriame prašė pakeisti 2015-09-21 teismo sprendimo ir 2015-10-09 nutarties dalį dėl turto padalinimo, kompensacijos ir nuostolių priteisimo. Tai pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartimi prašymas tenkintas iš dalies: atsakovei nustatytas 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminas sumokėti 1000 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Teismas nurodė, jog prašymui atleisti nuo žyminio mokesčio ar jo dalies pagrįsti apeliantė J. B. privalo pateikti dabartinę faktinę padėtį atitinkančius įrodymus apie savo ir kartu gyvenančių pilnamečių šeimos narių turtinę padėtį: aktualias pažymas apie gaunamas su darbo ir ne su darbo santykiais susijusias pajamas, duomenis iš Viešojo registro apie apeliantės J. B. ir jos pilnamečių šeimos narių turimą registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir duomenis iš banko apie turimas sąskaitas ir indėlius. Apeliantė nurodytų įrodymų teismui nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, jog vasarą vieną mėnesį išnuomoja palėpės dalį poilsiautojams, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kokias pajamas ji gauna iš nuomos. Byloje esantys įrodymai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog apeliantės J. B. nurodytos aplinkybės apie jos sunkią finansinę padėtį yra pagrįstos. Teismo nuomone, apeliantė neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog apeliantė neturi finansinių galimybių sumokėti 2842,62 EUR žyminio mokesčio, tačiau 1000,00 EUR žyminio mokesčio dalies sumokėjimas neribos jos teisės į teisminę gynybą prieinamumo.
Šalies argumentai
Atsakovė atskirajame skunde prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 nutartį ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojant sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Nurodo, jog asmeninio turto neturi, o bendras turtas yra dalinamas šioje byloje, todėl tai nesuteikia jai galimybių sumokėti žyminį mokestį. Apeliantė teigia, jog šiuo metu yra bedarbė, pajamos iš individualios veiklos 2014 metais tesudarė 3000 Lt. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog turi pateikti duomenis apie pilnamečių šeimos narių turtinę padėtį, nes jie turi savo šeimas ir gyvena atskirai. Taigi atsakovės turtinė padėtis neleidžia jai sumokėti 1000 Eur žyminį mokestį, todėl tam, kad nebūtų pažeista jos teisė į teisminę gynybą, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti pakeista, įpareigojant ją sumokėti 50 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo tenkino iš dalies ir nustatė atsakovei 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą sumokėti 1000 Eur žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai įvertino jos turtinę padėtį ir galimybę sumokėti nurodytą žyminio mokesčio dalį.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas ir tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio turi atitikti procesinio dokumento turiniui keliamus reikalavimus, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas proceso šalies prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar proceso šalis gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo išrašai, VĮ ,,Regitra“ pažymos, turto, pajamų deklaracijos ir kiti turtinę padėtį atspindintys objektyvaus turinio duomenys.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus įrodymus apie turtinę padėtį, padarė išvadą, jog apeliantė neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir nurodė, jog apeliantė neturi galimybių sumokėti viso mokėtino žyminio mokesčio – 2842,46 Eur, tačiau 1000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas neribos jos teisės į teisminę gynybą prieinamumo. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Apeliantė J. B. pateikė Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje išduotą darbo ieškančio asmens atmintinę, kuri patvirtina, kad apeliantė J. B. yra registruota darbo biržoje. Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė pažymą apie asmens negautas išmokas, kurioje nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2015-08-01 iki 2015-10-31 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos apeliantė išmokų negavo. Taip pat pateikta apeliantės metinė pajamų deklaracija už 2014 metus, iš kurios matyti, jog 2014 metais iš darbinės veiklos ji gavo 31123,47 Lt pajamų, pajamos iš veiklos pagal verslo liudijimus sudarė 3000 Lt. Atsakovė nurodo, jog galimybė mokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį turėtų būti įvertinta atsižvelgiant tik į jos pajamas, nes ji asmeninio turto neturi, o bendras turtas dalijamas šioje byloje. Su tokiu atsakovės argumentu nesutiktina, nes galimybė mokėti žyminį mokestį vertinama atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, kurią rodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir turimas turtas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso didelės vertės nekilnojamasis turtas, pora automobilių, dalindamas turtą ir priteisdamas apeliantei dalį nekilnojamojo turto bei vieną iš automobilių, pirmosios instancijos teismas 2015-09-21 sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovo 20000 Eur kompensacijos. Nors šis sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, nes atsakovė pateikė dėl jo apeliacinį skundą, Civilinio proceso kodekse yra numatyta galimybė dėl sunkios turtinės padėties prašyti atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo, tačiau atsakovė tokio reikalavimo nereiškė. Taigi kompleksiškai įvertinus bylos duomenis, susijusius su atsakovės turtine padėtimi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 1000 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas neribos jos teisės į teisminę gynybą prieinamumo.
Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.